Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 15d. 14:55

Du dalykai, dėl kurių pandemijos metu nerimaujame labiausiai: kaip jaustis geriau?

Prekybos centro lankytojai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Prekybos centro lankytojai

„Spinter“ tyrimų bendrovės rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kaip žmonės vertina savo savijautą COVID-19 pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių teigia, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo.

Padidėjusio nerimo visai nejaučia vos 7 proc.

Kaip rodo apklausa, net 90 proc. apklaustųjų nerimauja dėl savo šeimos gerovės: 41 proc. nerimauja kartais, 27 proc. – dažnai, 17 proc. – retai, 8 proc. – kasdien ir tik 7 proc. teigia nejaučiantys nerimo dėl savo šeimos gerovės.

„Pagrindinės problemos, kurios žmonėms kelia nerimą, pirmiausia yra pasiskirsčiusios pagal amžių ir lytis. Šeimos narių nelaimes dažniau įvardija vyresni respondentai ir moterys, o pastovių pajamų praradimas arba nedarbas dažniau yra nerimo šaltinis vyrams. Taigi matome tokį gana tradicinį pasiskirstymą – vyrai labiau jaučiasi atsakingi už šeimą ir finansinį jos aprūpinimą, moterys labiau linkusios nerimauti dėl šeimos narių gerovės ir sveikatos.

Jaustis geriau, kaip rodo apklausa, padeda finansinis užtikrintumas arba žinia, kad turėsiu ar turiu pinigų, atidėtų juodai dienai, arba turėsiu tokiu atveju pagalbą. Nuolatinės pajamos ir santaupų atidėjimas senatvei arba nelaimės atvejui yra dažniau išsakomi vyresnių respondentų, o modernesni taupymo būdai, pavyzdžiui, sveikatos draudimas, įvardijami dažniau tarp jaunesnių respondentų“, – teigė „Spinter“ tyrimų bendrovės vadovas Ignas Zokas.

"Spinter" nuotr./Dėl ko žmonės dažniausiai jaučia nerimą
"Spinter" nuotr./Dėl ko žmonės dažniausiai jaučia nerimą

Pasak jo, pandemijos metu išaugusį nerimą rodo tiek šis, tiek kiti tyrimai ir turbūt natūralu, kad neapibrėžtumas dėl ateities ir rytdienos augina bendrą nerimą.

„Dažniausios nerimo priežastys – artimųjų sveikata ir finansinis nesaugumas. Įdomu tai, kad finansiškai nesaugūs dažniau jaučiasi vidutinių ir aukštesnių pajamų žmonės, t. y. tie, kurie jau yra kažko pasiekę gyvenime, uždirba daugiau, gali atsidėti, bet jaučia didesnę baimę prarasti darbą negu žmonės, dirbantys paprastą techninį darbą, kuriems susirasti darbą šioje suirutėje būtų šiek tiek lengviau – yra daug laisvų darbo vietų ir užimtumo tarnyba apie jas nuolat skelbia. Ypač sunku būtų dabar susirasti darbą specialistams, kurių veiklos sritis dėl pandemijos nukentėjo labiau“, – teigė I.Zokas.

Kaip atpažinti nerimą

„Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė Darja Norbutė teigia, jog esminis dalykas, kuris galėtų įveikti nerimą, – aiškiai įvardinti, dėl ko jis kyla.

„Pirmiausiai man norisi nuraminti, nes tie skaičiai atrodo labai dideli – iš viso net 93 proc. žmonių jaučia nerimą. Tačiau jausti nerimą yra visiškai normalu. Tai mūsų organizmo apsauginė reakcija. Mes jaučiame nerimą, kai yra tam tikra neapibrėžta situacija, kai mes bandome nuspėti, kokios galėtų būti šios situacijos baigtys. Ir kai kurios baigtys mums atrodo grėsmingos, todėl pagalvojus apie jas kyla nerimas. Beje, tai gali būti pačios paprasčiausios situacijos, su kuriomis mes kiekvienas susiduriame. Pavyzdžiui, skubu į darbą ir vėluoju, nes patekau į kamštį. Arba mano vaikas neatsiliepia telefonu ir aš pradedu galvoje sukti scenarijus, kas jam atsitiko.

"Spinter" nuotr./Galimi apsisaugojimo būdai nuo pajamų netekimo
"Spinter" nuotr./Galimi apsisaugojimo būdai nuo pajamų netekimo

Mane labiau nustebino tie 7 proc. respondentų, kurie paminėjo, jog nerimo visai nejaučia. Tai, manau, neįmanoma. Jeigu nejaustume nerimo, mūsų organizmas netektų apsauginės sienos, jis būtų labai pažeidžiamas. Ir tas faktas, kad nerimas išaugo per pandemiją, yra suprantamas. Susiduriame su didžiuliu informacijos srautu apie tai, kaip mūsų situacija pasikeitė.

Galbūt kai kurių iš mūsų tai dar nepaveikė asmeniškai, bet mes nuolat girdime, kad sveikatos sistema gali būti nepajėgi mūsų priimti, kai susirgsime, kad verslai bankrutuoja, kad gali ateiti ekonominė krizė ir pan. Be abejo, iš karto pagalvojame apie save – kas bus, jeigu man kažkas nutiks? Galiausiai kyla naujų psichologinių iššūkių – ar galiu visą dieną išbūti su savo namiškiais, o gal kaip tik esu vienas ir niekur negaliu išeiti, su niekuo susitikti?“ – vardijo psichologė.

Psichologės patarimai

Pasak jos, per pandemiją kai kurie būdai tvarkytis su nerimu tapo neprieinami, pavyzdžiui, žmogui, kaip socialinei būtybei, yra svarbus bendravimas, buvimas su šeimos nariais, su bendruomene, o dabar mes vis raginami laikytis atstumo, mums vis primenama, kad nesaugu bendrauti su kitais.

„Šiuo atveju svarbu sau priminti, kad nėra taip, kad mes netekome savo artimų žmonių, mes kaip tik saugome vienas kitą ir kad ne mes vieni išgyvename šią krizę, ji palietė visus žmones. Taip pat svarbu atskirti, kada nerimas tampa jau nebenormalus ir pradeda trukdyti. Paprastai nerimas trunka trumpai – ateina mintis, sukelia emociją, bet po to mes apie ją pamirštame. Tačiau kartais viena mintis neduoda ramybės visą dieną.

Pavyzdžiui, pradedama galvoti, kas bus, jeigu susirgsiu: aš labai dažnai planuosi rankas, bijau liestis prie paviršių, nenoriu niekur išeiti. Tai pradeda trukdyti kasdienei veiklai. Jeigu mums įprasti būdai, kaip susitvarkyti su nerimu, nebeveikia (vieni pasiima poilsio dienų, kiti pasikalba su kuo nors, treti užsiima kokia nors papildoma veikla), tai yra skambutis į duris, kad kažkas ne taip. Aš tapau labai pažeidžiamas ir man reikėtų tuo susirūpinti.

Kas gali padėti? Pirmiausiai būtina sau įvardinti, dėl ko konkrečiai man neramu. Daug kas bando pasakyti abstrakčiai, bet iš tiesų mums neramu dėl labai konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, man neramu, nes galiu netekti savo pajamų, kadangi vadovas užsiminė, kad mažins etatus. Arba aš jaučiuosi silpnesnės sveikatos ir bijau, kad galiu susirgti sudėtingesne COVID-19 forma. Taigi yra kažkoks konkretus jūsų nerimas, kuris kiekvienam yra kitoks“, – teigė D.Norbutė.

Kai įvardijame konkrečią situaciją, tuomet truputį lengviau atskirti dalykus, kuriuos mes galime pakeisti ir kurių negalime pakeisti.

„Mūsų visuomenėje nėra įprasta sau pasakyti, kad tam tikrų dalykų mes nesame pajėgūs pakeisti. Jeigu aš turėjau kontaktą su žmogumi, kuris susirgo, privalau 14 dienų izoliuotis. Arba aš negaliu šiuo metu išvykti į užsienį. Mums sunku priimti atsiradusius apribojimus, žvelgiant iš „prieškovidinės“ visuomenės perspektyvos.

Tačiau apsvarstykite, ką jūs galite koreguoti. Galbūt aš galiu ieškotis papildomų pajamų, stiprinti savo sveikatą ir pan. Net tada, kai atrodo, kad nieko nekontroliuojame, tam tikrus dalykus mes galime kontroliuoti padarę tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju reikėtų nepamiršti, kad mums padėti gali kiti. Užsidarę savyje ir tylėdami mes tikrai viską išgyvensime sunkiau nei kartu ieškodami kompromisų ar problemos sprendimo būdų, ypač kai yra bendra krizė ir tą patį patiria visi“, – apibendrino psichologė.

Kokius geriausius būdus mato tvarkytis su krize

Pasak „SB draudimo“ vadovas Sauliaus Jokubaičio, galime stebėti spartų žmonių gyvenimo gerėjimą – auga tiek darbo užmokestis, tiek vartojimo išlaidos. Visgi, Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, karantino metu darbo neteko 30 tūkst. žmonių. Nuo kovo 16 d., kai buvo registruotas karantinas, nedarbas Lietuvoje išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. Tai privertė sunerimti ne vieną, net ir tuos, kurie savo darbo vietas išsaugojo.

50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama.

Tyrimas atskleidė, jog pusė apklaustųjų mano, kad papildomos santaupos yra geriausias būdas susitvarkyti su staiga ištikusiomis nelaimėmis ar nedarbu. 50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama, 37 proc. mano, jog tai – gyvybės draudimas, 26 proc. sako, jog jiems padeda asmeniniai įgūdžiai.

„Iš patirties pastebime, jog nors daug metų Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėjo: darbo užmokestis stabiliai augo, mažmeninės prekybos rezultatai ir išleidžiamos pinigų sumos taip pat didėjo, žmonės vis tiek nesijautė iki galo finansiškai saugūs. Taip yra ir dėl to, jog daugelis lietuvių vis dar neturi jų tenkinančios santaupų sumos, kuri padėtų išsilaikyti staiga atsitikus nelaimei ar netekus darbo“, – sako S.Jokubaitis.

Galbūt todėl vis daugiau žmonių investuoja į draudimą, taip užsitikrindami saugesnį rytojų – tiek dėl galimybės sukaupti, tiek dėl išmokų susirgus ar susižeidus.

„Jau ne vienerius metu Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje matosi aiškus augimas, tai rodo ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos statistika, tačiau išsamūs rinkos tyrimai sako, jog visgi žmonės labiau linkę investuoti į savo turto draudimą: būsto ar automobilio. Tačiau kol žmonės neįvertins, jog didžiausias ir brangiausias turtas yra jų sveikata, tol nerimo lygis niekur nedings. O tyrimas parodė, jog kol kas šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) gyvybės draudimą vertina kaip vieną iš geriausių apsisaugojimo priemonių nuo nenumatytų situacijų“, – teigia „SB draudimo“ vadovas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką