Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 26d. 19:00

Ginekologė R.Valiūnienė – apie ginekologinės profilaktinės patikros svarbą ir tyrimus, kuriuos moterims reiktų pasidaryti

Moters kūnas
123RF.com nuotr. / Moters kūnas

„Kartą per metus moterims būtina apsilankyti pas ginekologą ir atlikti vadinamąją ginekologinę profilaktinę patikrą“, – sako „Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė. Su ja kalbamės, kodėl ta patikra svarbi ir kodėl jos nereikėtų ignoruoti, kokie tyrimai atliekami ir kas kiek laiko, ar menopauzės laikotarpiu būtinas vizitas pas ginekologą ir kokius simptomus pajutus reikėtų kreiptis nedelsiant.

– Kuo svarbi ginekologinė profilaktinė patikra ir kodėl moterims jos derėtų neignoruoti?

– Ginekologinė profilaktika ir patikra būtina, kad galėtume užbėgti už akių visiems vėžiniams ir ikivėžiniams ginekologiniams susirgimams: – tai yra gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių, krūtų augliai. Pradžioje jie dažniausiai būna labai tylūs, nepasireiškiantys jokia simptomatika, o kai ji atsiranda, dažniausiai būna vėlu. Todėl bent kartą per metus moterims būtina apsilankyti pas ginekologą.

– Nuo kokio amžiaus moterys turėtų pradėti lankytis pas ginekologą?

– Pas ginekologą rekomenduojama pradėti lankytis nuo pilnametystės – 18 metų. Žinoma, mergaitėms augant, bręstant irgi gali atsirasti kokių nors problemų, tokiu atveju reikia kreiptis į vaikų ginekologą, kuris taip pat patars dėl atsiradusių sutrikimų.

Nuo pilnametystės pas ginekologą būtų privalu apsilankyti kasmet.

11 metų mergaitės dabar yra skiepijamos valstybės apmokama vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šiuo klausimu reikia kreiptis į šeimos gydytoją, o ginekologo aplankyti nereikia. Bet, nuo pilnametystės pas ginekologą būtų privalu apsilankyti kasmet.

– Iš ko susideda ginekologinė patikra? Kas kiek laiko kiekviena tų procedūrų turėtų būti atliekama?

– Aš pati turiu susidariusi vadinamąjį ginekologinės patikros punktų penketuką. Taigi pirmiausia yra ginekologinė patikra ant ginekologinės kėdės, antra – ultragarsinis tyrimas, trečia – gimdos kaklelio tepinėlis, ketvirta – krūtų patikra ir penkta – kiaušidžių vėžiniai žymenys (markeriai), kurie daromi iš kraujo.

Kiekvieną kartą, atradus kokią bėdą, į ją yra gilinamasi.

Tai nereiškia, kad visus šiuos penkis punktus reikia pereiti kasmet. Kartą per metus atliekama ginekologinė patikra ant ginekologinės kėdės ir ultragarsinis tyrimas. Kiti tyrimai sudėliojami pagal valstybines programas, jie neatliekami kasmet.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Gydytojas pataria“ – akušerė-ginekologė Renata Valiūnienė

– Kas per kiekvieną apžiūros dalį gali būti aptinkama, kalbant apie ligas, sutrikimus?

– Ginekologinė patikra yra dėl darinių, uždegimų, kitų problemų, ultragarsinis tyrimas – dėl darinių gimdos ertmėje, kiaušidžių darinių pilvo ertmėje.

Pagal programą nuo 25 iki 60 metų moterims yra atliekami gimdos kaklelio onkocitologiniai tyrimai. Valstybė tyrimą apmoka kas trečius metus. Jis atliekamas tam, kad būtų surasti vėžiniai ar ikivėžiniai pakitimai. Jei jų aptinkama, atliekama kolposkopija ir biopsija.

Kolposkopija yra gimdos kaklelio apžiūrėjimas optiniu instrumentu, kuris vaizdą didina iki 25 kartų. Atliekant biopsiją paimama audinio dalelė ir siunčiama į citologines laboratorijas, kad būtų įvertinti tie pakitimai.

Krūtų patikra taikoma vyresnėms moterims – nuo 50 iki 70 metų. Kas dvejus metus atliekama mamografija, o ultragarsinis tyrimas – kas metus.

Pastaruoju metu pasitikrinusios yra 80 proc. moterų, tai reiškia, kad 20 proc. moterų niekada nedarė tokio tyrimo.

Nėra nustatyta, kas kiek laiko reikia daryti kiaušidžių vėžinius žymenis, bet rekomenduojama bent kartą per trejus metus. Esant onkologinėms ligoms kiaušidės išskiria baltymą, kuris randamas kraujyje. Kiaušidžių vėžiniai žymenys kraujyje gali atspindėti ligos pradžią, paskui galima vertinti ligos eigą ir t. t.

– Ką pasakytumėte iš savo praktikos – ar moterys tikrinasi dėl gimdos kaklelio vėžio ir supranta šio tyrimo svarbą?

– Moterys tikrinasi, bet manau, kad tai nevyksta šimtu procentų. Pastaruoju metu pasitikrinusios yra 80 proc. moterų, tai reiškia, kad 20 proc. moterų niekada nedarė tokio tyrimo ir apie jį nežino, ir galbūt niekada nesikreipė į ginekologą, nes, jei pas jį lankytųsi, tikrai būtų patikrintos.

O jis svarbus tuo, kad atliekant tyrimą pastebimi patys pirmieji ikivėžiniai pakitimai, o vėžys išsivysto per 10–12 metų nuo pirmųjų pakitimų. Pamačius pirmuosius pakitimus, didelei ligai galima užbėgti už akių, ir, pritaikant chirurginę procedūrą ar operaciją, galima išvengti tos ligos ir pasveikti visam laikui. Todėl tuos pakitimus svarbu diagnozuoti labai anksti.

– Krūtų patikrą sudaro dvi procedūros – mamografija ir ultragarsinis tyrimas. Ką kiekviena jų parodo ir kodėl reikalingos abi?

– Šios programos, kaip minėjau, atliekamos 50–70 metų moterims, nes tuo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie sukelia ir vėžinius pakitimus krūtyse.

Mamograma yra rentgenologinis tyrimas, per kurį galima pamatyti iki 0,5 mm kalcinatus – labai mažus darinius. Dėl to labai didelis pliusas, bet minusas, kad tai yra apšvita. Todėl ir atliekama kas dvejus metus.

Ultragarsinis tyrimas yra saugus, neinvazinis, neskausmingas, jį atliekant matomi didesni dariniai, galima atskirti cistas ir kitokius darinius nuo mikrokalcinatų, bet tokių mažų darinių, kaip 0,5 mm, ultragarsu nematysi. Taigi vienas tyrimas papildo kitą, o ultragarsinį tyrimą rekomenduojame atlikti kas metus.

– Teigiama, kad kai kurios moterys, prasidedant menopauzei, mano, jog nebereikia lankytis pas ginekologą ir pas jį nebesilanko. Kaip yra iš tiesų – būtina ar ne, ir kodėl?

– Būtinai reikia lankytis bet kokio amžiaus. Kaip tik su amžiumi atsiranda kitokie pakitimai. Menopauze vadinamas laikotarpis, kai dvylika mėnesių nėra mėnesinių. Atsiranda kita simptomatika: karščio pylimai, prakaitavimas, miego sutrikimai, makšties sausumas. Tai lemia estrogeno kiekio mažėjimas organizme.

Fitostrogenai, arba pakaitinė hormonų terapija, yra medikamentai, kurie palengvina būklę arba išvis panaikina tuos simptomus.

– Kokius simptomus pajutus reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas ginekologą apžiūrai?

– Apatinės pilvo dalies skausmą, jei prasideda kraujavimas, mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda neįprastų išskyrų. Ir, aišku, nėštumo metu. Jau 6–8 savaitę moteris turėtų pasirodyti ginekologui.

– Norėdama patekti pas ginekologą moteris gali registruotis tiesiai ar iš šeimos gydytojo turi gauti siuntimą?

– Ne, siuntimo gauti nebereikia, gali registruotis tiesiai.

– Gydytojo ar paties paciento pareiga rūpintis, kad laiku būtų atlikta visa reikiama ginekologinė patikra pagal programą?

– Pirmas gydytojas, kurį sutinka žmogus, yra šeimos gydytojas. Manau, kad jis ir turėtų supažindinti su šiomis valstybinėmis programomis ir profilaktika. Bet, žinoma, viską paliekame paciento atsakomybei, kai jis apie šias programas jau sužino. Tada pats asmuo turėtų kreiptis į ginekologą.

– Ką patartumėte moterims?

– Nepamiršti vieną kartą metuose paskirti pasimatymą ginekologo kabinete (šypsosi).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką