Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 3d. 08:18

Išsiplėtę kapiliarai – dėl ko jie atsiranda, kada būtina kreiptis į specialistą ir koks gydymo būdas efektyviausias?

„Kapiliaras gali būti pirmas simptomas, kad kojų kraujotakoje kažkas yra sutrikę, į tai reikėtų atkreipti dėmesį, – laidoje „Gydytojas pataria“ sakė „Baltijos ir Amerikos klinikos“ kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius. – Kapiliaras gali būti labai geras simptomas ir žinia žmogui, kad reikėtų pasitikrinti, laiku atvykti pas specialistą ir įsitikinti – ar tai yra tik estetinė, ar vis dėlto sveikatos problema.“

Kraujagyslių chirurgo flebologo A.Grinkevičiaus teigimu, pasitikrinti dažniau atvyksta moterys, nes joms, kaip sakė gydytojas, grožis, estetika – ne paskutinėje vietoje:

„Moterys atvyksta anksčiau, taigi mes tuos kapiliarus galime gydyti, gražinti ir estetinę pusę, arba tiesiog nustatyti ligą ir ją laiku išgydyti.“

Su kraujagyslių chirurgu flebologu A.Grinkevičiumi kalbame apie priežastis, kurios lemia kapiliarų atsiradimą, atliekamus tyrimus, kokie gydymo būdai taikomi, kuo ypatinga skleroterapija ir kodėl šaltasis metų laikas yra tinkamiausias šioms bėdoms spręsti.

Aivaro Žydelio nuotr./Arūnas Grinkevičius
Aivaro Žydelio nuotr./Arūnas Grinkevičius

– Kokios priežastys lemia kapiliarų atsiradimą?

– Viena priežasčių yra veninė hipertenzija, arba, paprastais žodžiais tariant, kai venų sistemoje dėl sutrikusios veninės kraujotakos padidėja slėgis, tada kapiliarai progresuoja, tampa rezervuarais.

Žmonės dažnai sako: man sutrūkinėjo kapiliarai. Niekas ten iš tiesų netrūksta, tiesiog juose padaugėja kraujo, nes jis pakankamai gerai nenuteka. Dėl to kapiliarai išryškėja, padidėja jų apimtis. Kai kuriems pacientams sukelia tam tikrus simptomus, vienas jų – niežulys.

Visa tai lemia įgimti dalykai, įgimtas polinkis. Galų gale mes esame baltaodžiai, mūsų oda plona, mes matoma tą kapiliarų tinklą. Specialistas gali atpažinti, kuris tinklas yra patologinis, kuris yra normalus odos ir kapiliarų santykis.

Vienas geriausių gydymo būdų, taikomų seniai, yra skleroterapija.

Kita priežastis – hormoniniai pokyčiai, tam tikros sisteminės ligos, kai yra smulkių darinių, kurie nėra kapiliarai, gali būti vaskulitai ir pan. Bet čia jau reikia išsiaiškinti su gydytoju, ką iš tikrųjų turime – ar tai yra kapiliaras, ar kitos ligos požymis.

– Kokie tyrimai atliekami šiems niuansams išsiaiškinti?

– Pagrindinis tyrimas yra kojų venų echoskopija, per ją tiriame giliau esančias kraujagysles, matome jų vožtuvų funkciją, nes jie ir lemia, kad kraujotakos kryptis būtų tinkama, kad venose nebūtų padidinto slėgio, priešingos kraujotakos krypties.

Jeigu venų vožtuvai nefunkcionuoja, kapiliarai dažniausiai ir būna pirmi venų ligos simptomai, kurie parodo venų vožtuvų nesandarumą.

Taigi echoskopija yra tas tyrimas, kuris padeda atmesti patį blogiausią scenarijų, kuriam reikalingas intervencinis gydymas.

Daugiau iš tyrimų – paties gydytojo apžiūra, per kurią įvertinama, kas tai per kapiliaras, kokio jis diametro, nes nuo to taip pat priklauso, kokį gydymą pasirinksime.

– Kokie yra gydymo būdai ir nuo ko priklauso, kuriam pacientui koks taikomas?

– Įvertinus tai, ką prieš tai minėjau, atmetus venų ligas, žiūrime, koks paciento turimo kapiliaro diametras. Yra lazeriniai gydymo būdai, kai išoriniu lazeriu, ne vidiniu, galima tam tikro diametro kapiliariukus uždaryti ir turėti gerą estetinį vaizdą.

Kai turime truputį didesnio diametro kapiliariukus, kurie, kaip mes vadiname, yra tokie voratinkliai, šluotelės, dėmės, vienas geriausių gydymo būdų, taikomų seniai, yra skleroterapija. Pats žodis sako: sklerozuoti – uždaryti. Mūsų tikslas – suklijuoti kapiliaro sieneles, jį uždaryti, kad į jį nepakliūtų kraujas. Kai kraujas nepakliūva, kapiliaras tampa nebe mėlynas, ne spalvotas, jis per kiek laiko užsidaro, sienelės sulimpa ir jis išnyksta.

– Skleroterapija vadinama iki šiol pupuliariausiu būdu venų šakoms ir kapiliarams gydyti. Kuo ji tokia ypatinga?

– Visų pirma dėl to, kad jai nereikia kaip nors specialiai ruoštis: nereikia operacinės, nereikia ruoštis ir pacientui. Jam tereikia turėti elastines (kompresines) kojines, kurias po procedūros reikia dėvėti. Išorinis trikotažas užspaudžia kraujagyslę ir neleidžia kraujui išplauti to vaisto, kurį suleidžiame.

Patogu dėl to, kad žmogus ateina, atliekama procedūra ir jis išeina. Jo buitis, gyvenimas nelabai keičiasi, išskyrus tai, kad reikia dėvėti elastinę kojinę.

Ši procedūra lengva, be narkozių, be nuskausminimo, labai mažai pašalinių reiškinių ir jie būna labai reti. Tai patogu, greita ir efektinga.

123rf.com nuotr./Kompresinės kojinės
123rf.com nuotr./Kompresinės kojinės

Likusią pokalbio dalį su kraujagyslių chirurgu flebologu A.Grinkevičiumi apie kapiliarų gydymo būdą – skleroterapiją, kuo gydymas putomis yra geriau nei gydymas skysčiais, kaip tos putos atrodo (pamatysite vaizdo įraše), kokių šalutinių poveikių gali turėti skleroterapija, ar išgydyta bėda gali atsinaujinti, kodėl ruduo ir žiema yra tinkamiausias laikas kapiliarams gydyti, kviečiame žiūrėti žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ įraše.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

03:10
01:04
12:56

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką