– Pradėkime nuo to, kas jus pastūmėjo susidomėti mityba ir dietomis?
– Mityba domėjausi nuo jaunystės, nors problemų dėl svorio tuo metu neturėjau. Priaugau jo po truputį. Viskas prasidėjo, kai pradėjau dirbti biure sėdimą darbą. Per metus vis po pusę kilogramo užsiaugindavau. Antra riba – kai iš viešojo transporto persėdau į nuosavą automobilį. Tuomet kasmet priaugdavau po kilogramą.
Dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie svorio augimo, buvo stresas. Net ir dabar pastebiu, kad jeigu tik darbe atsiranda daugiau streso, išsibalansuoja dienotvarkė, iškart prasideda emocinis valgymas ir užauga papildomi kilogramai. Nors pusryčius esu įpratusi valgyti nuo vaikystės, pietus valgydavau ne visada.
Jei per dieną patyrei dar ir daug streso, renkiesi produktus, kurie greičiausiai sukuria laimės pojūtį.
Be to, kai laikas ribotas, norėdamas ilgai neužtrukti, valgai maistą, kurį tau atneša greitai. Todėl net atėjęs į gerą maitinimo įstaigą, kurioje galėtum gauti kokybiško maisto, užsisakai tokį, kurį tau greitai atneš. Dažniausiai tai būna pusfabrikačiai, pavyzdžiui, Kijevo kotletai, ar makaronai su grietinėlės padažais, taigi daug kalorijų turintys, bet mažesnės mitybinės vertės produktai.
Kai normaliai dieną nepavalgai, namo iš darbo grįžti dažniausiai vėlai ir peralkęs, ypač jei nepavyko pavalgyti pietų. O jei per dieną patyrei dar ir daug streso, renkiesi produktus, kurie greičiausiai sukuria laimės pojūtį. Tai sudėtiniai angliavandeniai – tie patys makaronai, pica, bulvės su mėsa, sumuštinis su balta duona, desertai, sausainiai, keksiukai.
Įjunkusi vakarienei į makaronus su įvairiais grietinėlės padažais, per trejus metus nepastebimai priaugau apie 10-12 kg. Nors dar pusė taško buvo likę, kad peržengčiau normalią KMI ribą, vaizdas veidrodyje aiškiai rodė, kad svorio esu priaugusi per daug. Pagaliau tai aiškiai rodė ir drabužiai: 38-tą dydį teko keisti į 42-ą. Įprastas mano svoris dabar – 60 kg, o tuomet svėriau 72. Gelbėjo tik tai, kad papildomi kilogramai buvo pasiskirstę tolygiai po visą kūną.
– Kaip pavyko atsikratyti šių kilogramų?
– Tai susiję su skyrybomis. Per mėnesį dėl nervinės įtampos numečiau tris kilogramus. Vaizdas veidrodyje man patiko ir tai buvo postūmis kažką keisti. Dietos nepradėjau laikytis, tiesiog sumažinau vakarienės maisto kiekį ir pakeičiau racioną: makaronus pakeičiau daržovėmis ir mėsa, žuvimi ar jūros gėrybėmis. Kadangi tuo metu buvo vasara, valgydavau daug šviežių daržovių.
Vien tik laikydamasi šio principo ir labai neprievartaudama savęs, leisdama sau savaitgaliais išgerti vyno, kartais nusidėdama kaloringais patiekalais, per 6-7 mėnesius numečiau apie 10 kg.
Vien tik laikydamasi šio principo ir labai neprievartaudama savęs, leisdama sau savaitgaliais išgerti vyno, kartais nusidėdama kaloringais patiekalais, per 6-7 mėnesius numečiau apie 10 kg. Vėliau, kai asmeninis gyvenimas stabilizavosi, vėl įkritau į darbinius stresus ir priaugau apie 2-3 kg. Regis, nedaug, bet jau teko pereiti prie 40-to drabužių dydžio. Tuomet išbandžiau Dukano dietą, su retais nusidėjimais laikiausi jos beveik tris mėnesius. Rezultatas džiugino.
Dieta manęs nevargino, vienintelis dalykas, kad laikantis dietos reikia daug gaminti, kad maistas būtų įvairus ir nenusibostų. Dirbantis žmogus neturi laiko ieškoti naujų receptų, todėl mano racionas pasidarė labai paprastas – žalios daržovių salotos ir lašiša, žalios daržovių salotos ir mėsa. Tuo ratas užsidarė. Tačiau šis periodas stabilizavo svorį – jis nustojo augti.
Beje, sekdama savo svorį labiau pasitikiu ne kilogramų skaičiumi, o drabužių dydžiu, nes sportuojant vystosi raumenys, kurie sveria daugiau. Dėl to gali atrodyti, kad kilogramai nekrenta, bet iš tiesų kūno apimtys mažėja.
– Kaip sekėsi išlaikyti svorį be dietos?
– Turiu prisipažinti, kad nustojus laikytis šios dietos, kilogramai po truputį ėmė grįžti, nes vėl pradėjau valgyti daug angliavandenių turinčių maisto – batoną, sumuštinius su balta duona. Po to man labai dažnai pūsdavo pilvą, todėl nusprendžiau išsitirti savo virškinimo sistemą. Paaiškėjo, kad mano organizmas netoleruoja gliuteno.
Nors celiakija man nebuvo diagnozuota, gydytojas vis dėlto patarė vengti kviečių, miežių ir rugių, nes ateityje, jeigu vartosiu daug miltinių produktų, gali kilti sveikatos problemų. Bene labiausiai pajaučiau poveikį, kai atsisakiau baltų miltų. Tiesa, tai nebuvo lengva. Saldumynų ir taip ne itin mėgau, bet atsisakyti, pavyzdžiui, sumuštinio su čiabata buvo labai liūdna. Iki šiol bandelių skyrių stengiuosi aplenkti, nes kai esi alkana, labai sunku atsilaikyti. Balta duona atrodo labai trokštamas maistas galbūt todėl, kad greičiausiai gaunamas sotumo jausmas.
Kartais nusidedu, bet pastebėjau, kad jeigu tokį produktą suvalgau ryte ar bent iki pietų, jis turi kur kas mažesnį poveikį. Taip patariu ir kitiems: jeigu jau labai kažko norite, nors žinote, kad to produkto jums geriau nevartoti, valgykite jį ryte. Kai visiškai nevalgau gliuteno turinčių produktų, iš karto sukrenta pilvas. Be to, jau po vienos savaitės svoris nukrenta 2 kg, nes išsivalo organizmas, pašalinamas susikaupęs vanduo ir pan. Tuo pačiu labai pagerėja savijauta.
– Ką dar galėtumėte patarti tiems, kurie nori numesti svorio be dietų ir didelių pastangų?
– Aš pati esu visiškai atsisakiusi alkoholio ir patariu tai visiems, kurie nori kontroliuoti savo svorį. Dažnai manoma, kad viena taurė vyno neturi jokio poveikio, bet reikia žinoti, kad alkoholis skatina tam tikrus virškinimo procesus, todėl išgėrę alkoholio nejučia atsiduriame prieš užkandžių stalo. O ir telpa mums po taurės vyno gerokai daugiau. Taigi užsisuka ydingas ratas. Atsisakiusi alkoholio aš galiu visiškai nesirūpinti mityba dienos metu, tik vakare turiu žiūrėti, ką valgau.
Dar vienas labai svarbus aspektas, iš kurio ir gimė mano verslas, yra mitybos režimas. Pietūs turi būti griežtai tuo pačiu laiku. Mano pagrindinė problema būdavo, kad aš nepavalgydavau laiku, todėl būdavau peralkusi vakare, todėl valgydavau gerokai daugiau negu man reikėtų. Kitaip tariant, valgydavau tol, kol emociškai pasijusdavau gerai. O tuomet ateidavo jausmas, kad esu persivalgiusi.
– Kaip atsirado programa „21 diena“?
Pažinojau ne vieną žmogų, kuris norėtų laikytis dietos, tačiau guodėsi, kad jis neturi laiko pasirūpinti tinkamu maistu ir valgymo režimu. Todėl ir kilo mintis – o jeigu aš pristatyčiau tokiems žmonėms visą dienos maistą, kuris būtų subalansuotas svorio metimui? Tuomet žmogui nei reikėtų galvoti, ką valgyti, nei gaišti laiko parduotuvėje, kur kyla daug pagundų įsimesti į vežimėlį tai, ko nereikia.
Su mitybos specialiste Vaida Kurpiene sudarėme meniu. Man patiko jos principas, kad yra labai daug leidžiamų produktų. Tu savęs nestatai į rėmus, tiesiog derini maistą ir valgai jį tam tikru režimu. Mitybos specialistė pateikė rekomendacijas, o aš sudėliojau receptus, nes, mano manymu, laikantis bet kokios dietos, maistas turi būti dar ir skanus. Antraip dieta demotyvuoja.
Tuomet surinkome 10 žmonių grupę, kad išbandytume programą. Dalyviai įsipareigojo 21 dieną maitintis tik pagal šią programą, o jei nusižengdavo, turėdavo mus informuoti. Programos pradžioje ir pabaigoje juos pasvėrėme, patikrinome kūno masę, riebalinę masę. Rezultatas buvo puikus.
– Kokie pagrindiniai jūsų siūlomos dietos principai?
– Yra trys pagrindiniai valgymai. Per pietus turime suvalgyti didžiausią kalorijų normą. Taip pat duodame priešpiečius, paprastai tai vaisius, ir pavakarius, paprastai tai riešutai. Maistą tiekiame penkias darbo dienas. Pusryčiams tris kartus per savaitę būna košė, po vieną kartą – sveikas sumuštinis ir sveiki blynai ne iš baltų miltų. Į jokį maistą nededama cukraus – tai labai svarbus programos aspektas. Todėl ir visos košės – nesaldžios.
Mėsa valgoma 3-4 kartus per savaitę, bulvės niekada nevalgomos su mėsa. Kartą per savaitę būna žuvies patiekalas. Vakare – gali būti žalios daržovės su, pavyzdžiui, lęšių sriuba, kiaušiniais ar mėsa, jeigu jos nevalgyta dieną. Kartais gaminame picą, bet jos pagrindas, pavyzdžiui, iš cukinijos.
Žmonės gali rinktis trijų kaloringumų maistą – 1200, 2000 ir 2200 kilokalorijų. Gauti mažiau kalorijų nerekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kadangi gaminame be pridėtinių riebalų ir padažų, maisto išeina tikrai daug. Tarkime, šviežių daržovių porcija būna apie 500 g. Todėl kartais žmonės sako, kad maisto jiems netgi per daug. Kiti iš pradžių užsisako kaloringesnį maisto davinį, vėliau pereina prie mažiau kalorijų. Tai dar kartą įrodo, kad svarbiausia mūsų bėda, kad valgome per daug.
