Maisto kokybės specialistė: kuo mažiau produkte sudėtinių dalių, tuo geriau

„Jei nesidomėsi sudėtimi, galvosi, jog tai nesvarbu, su maistu gausi tik kalorijas, kaip sakoma, „užkimši skrandį“. Tačiau kaip tikiesi jaustis, jei valgysi, tarkime dešreles, kuriose mėsos yra vos 20 proc., o visa kita – krakmolas?“ – paklausta, kaip trumpai argumentuotų, kodėl verta domėtis produkto sudėtimi, atsako pašnekovė.

Gamintojai kuria tai, ko nori pirkėjas

Pasak A.Kairiūkštės, ją kiek glumina dalies žmonių įsivaizdavimas, jog maisto gamintojai į produktus „deda bet ką, kad tik pirktų“. „Norėčiau pakeisti tokį požiūrį, jis neteisingas. Juk maisto technologais įmonėse dirba paprasti žmonės – kaip aš ir jūs. Jie gauna užduotį sukurti konkretų produktą, vyksta degustacijos, įsijungia rinkodara, kuriama žinutė, kuri bus ant pakuotės. Tikrai nėra gaminama bet kas – produktas kuriamas atidžiai. Iš tiesų yra kita pusė: gamintojai kuria tai, ko nori pirkėjai! Taip, būtent mes, vartotojai, privedėme prie to, kad vartojama daugiau antibiotikų, pesticidų, įvairių apsauginių medžiagų. Nes juk niekam nepatinka kirmėlytė riešute, mažai kas renkasi daržoves su taškeliais ar natūraliai rudus džiovintus abrikosus“, – pastebi A.Kairiūkštė.

„Scanpix“ nuotr./Džiovinti abrikosai

Anot jos, nereti atvejai, kai įmonės sukuria gerus produktus, tarkime, su spirulina, kitais vertingais priedais, tačiau niekas to neperka. Laimė, kartais kai kurie sveiki ingredientai tampa madingi – taip nutiko su ispaninio šalavijo sėklomis (chia), bolivine balanda. Žmonės panorsta produktų su šiais ingredientais, įsisuka ir gamybos ratas.

O kartais kuris nors ingredientas sulaukia visuotinės nemalonės, tada gamintojai ieško, kuo jį pakeisti. „Tarkime, mononatrio glutamato, žymimo E621, mėsoje yra natūraliai, tačiau labai mažai. Taigi dedama papildomai, tiesa, kiekiai reglamentuoti. Tačiau prieš kelerius metus kilo jo atsisakymo bumas. Ir kas nutiko? Atsirado pakaitalas – mielių ekstraktas, turintis umami skonį. Iš pradžių gamintojai kraipė galvą, tačiau dabar jis įprastas. Tai konkretus pavyzdys – vartotojai nebenori, tada gamintojas vieną priedą keičia kitu“, – sako A.Kairiūkštė.

Ar „be cukraus“ ir „be riebalų“ visada geriau?

Anot jos, gamintojai visada seka, kokios mitybos tendencijos įsigali, ko gali norėti vartotojai, ir į tai atsižvelgia. „Tačiau kas tada nutinka? Jei atsiranda tendencija, jog gaminyje nuo šiol turi būti mažiau cukraus, mažiau riebalų, vadinasi, visam tam reikės pakaitalų, tai bus krakmolas, emulsikliai. Štai todėl aš labai atsargiai žiūriu į, tarkime, mažo riebumo majonezą ir jo neperku. Riebiausias majonezas geriausias, nes jame mažiausiai sudėtinių dalių. Visada, kai kyla abejonė renkantis produktą, verta palyginti etiketes – tas, kuriame mažiausiai sudėtinių dalių, bus gryniausias ir geriausias“, – paprastu patarimu dalijasi specialistė. Dar vienas svarbus patarimas, jei norite būti raštingi skaitydami etiketes: žinokite, jog ingredientai rašomi mažėjimo tvarka, tad lengva matyti, kas dominuoja.

Vida Press nuotr./Bulvytės su naminiu majonezu

Nesirinkite gaminio, ant kurio nurodyta, jog naudojama mechaniškai atskirta mėsa.

„Kad ir ką pirktumėte, rinkitės tą produktą, kurio sudėtinių dalių sąrašas yra trumpas ir suprantamas, – pataria A.Kairiūkštė, o paklausta, kokio tipo produktus ji patartų rinktis atidžiausiai, sako, jog tai mėsos gaminiai. – Idealu rinktis tokius, kurių sudėtyje yra tik mėsa, druska ir prieskoniai. Labai raginu pirkti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminius, o ne pirmos ar antros, gerai, jei akcentuojama, jog nenaudoti skonio stiprikliai. Nesvarbu, koks bus mėsos gaminys – dešra, dešrelės, ar koldūnų įdaras, mėsos procentas turi būti didelis. Be to, nesirinkite gaminio, ant kurio nurodyta, jog naudojama mechaniškai atskirta mėsa.“

Vida Press nuotr./Mėsos gaminiai

Saldumynai – jokia nuodėmė, svarbu mokėti rinktis

Maisto ekspertė pataria vengti produktų, kuriuose dominuoja cukrus, yra itin daug druskos, naudojami skonio stiprikliai, tokie kaip E621. „Šis stipriklis griežtai reglamentuotai, tačiau vis dar naudojamas. Tačiau mąstau paprastai: ar tikrai noriu valgyti mėsą ir dėl šio stipriklio, druskos, norėti jos dar ir dar? Ne, nenoriu“, – sako ji.

Kita vertus, visada yra produktų, kurių sudėtyje pirmoje vietoje yra cukrus ir tiesiog negali būti kitaip. „Jei renkamės desertą – zefyrus, šokoladą, tortą ar glaistytus sūrelius – natūralu, jog daugelyje jų bus daug cukraus. Tarkime, zefyrai yra grynas cukrus, tad ir valgome juos kaip desertą. Jei tai suvokiame ir nepiktnaudžiaujame, viskas gerai, tačiau ir juos rinkimės be dirbtinių kvapiklių, dažiklių, tebūnie tai desertas, tačiau kuo grynesnės sudėties. Tas pats galioja ir glaistytiems varškės sūreliams, jų galima rasti visiškai suprantamos, grynos sudėties. Žinoma, ir jie yra desertas, tad neduokite net tokių gerų sūrelių vaikams pusryčiams“, – sako A.Kairiūkštė.

Vida Press nuotr./Maisto produkto etiketė

Nevaikiškas maistas vaikams

Kokių dar sudėtinių dalių ji patartų vengti? Be minėtojo skonio stipriklio E621, tai įvairūs sintetiniai dažikliai, kurių ypač gausu saldainiuose ir leduose. „Labai kviečiu tėvus paskaityti saldainių, ledų sudėties etiketes. Nes jei neskaitysite, pripirksite tokių, kurių pavalgę jūsų vaikai šokinės net tik nuo cukraus kiekio, bet ir dažiklių. O iš tiesų nesunku nusipirkti saldainių, kurie bus ne tik be dažiklių, bet ir be pridėtinio cukraus, pagaminti iš vaisių“, – sako ji.

Pieniškose dešrelėse vaikams taip pat nėra nieko vaikiško, išskyrus jų dydį ir etiketes su kokiu nors gyvūnu.

Maisto kokybės specialistė sako, jog maistas, kuris pristatomas kaip skirtas vaikams, ją neretai gerokai nustebina. „Analizuoju etiketes ir matau daugybę vaikiško, į vaikus orientuoto maisto, kuris visiškai toks nėra. Tokie man atrodo daugelis dribsnių, na, nebent išskyrus grynus, be priedų. Pieniškose dešrelėse vaikams taip pat nėra nieko vaikiško, išskyrus jų dydį ir etiketes su kokiu nors gyvūnu. Panašu, kad vaikiška gali būti bet kas, tad raginu labai tuo užrašu nepasikliauti ir analizuoti etiketę. Viską ten rasite“, – ragina ji.

Sprendimai: gryni arba patikrinti produktai

Jei etiketės reikalauja tiek dėmesio, gal tada įmanoma maitintis vien grynais produktais? A.Kairiūkštė patvirtina, jog tikrai taip. „Ko gero, panašiai maitinasi veganai, bet gali beveik bet kas. Galima pirkti kruopas, daržoves be jokių priedų, mėsą – iš patikimo ūkininko, laisvėje vaikštančių vištų kiaušinius. Vasarą, kai pats sezonas, uogų, daržovių verta prisišaldyti. Viskas įmanoma. Kitas reikalas, kad mes skubame, o būtent tai ir lemia, jog racione atsiranda ir pirktiniai sumuštiniai, mišrainės, – sako A.Kairiūkštė ir priduria, jog pati ji nėra griežtai prieš pusgaminius, tik reikia skaityti etiketes. – Net ir šaldyti koldūnai gali būti puikios sudėties – be jokių E, su įdaru, kuriame tik mėsa, druska, prieskoniai ir vanduo. Turime ne vieną puikų jų gamintoją.“

Visada galima rasti geriausius tam tikros grupės produktus ir nebekvaršinant galvos būtent juos ir pirkti.

Vida Press nuotr./Moteris perka produktus

Galų gale maisto saugos specialistė priduria, jog produktų etikečių kasdien skaityti net nereikia. „Visada galima rasti geriausius tam tikros grupės produktus ir nebekvaršinant galvos būtent juos ir pirkti. Žinoma, yra naujovės, bet tada ir galima paskaityti etiketes. O tarp tų naujienų turime išties daug puikių produktų – tai ir gaminiai su spirulina, ir kombučia, ir įvairūs rauginti produktai. Pastebiu, jog dalis gamintojų išties eina grynumo, sudėties švarumo keliu, lentynose vis daugiau ekologiškų produktų. To, kad nėra iš ko rinktis, niekas tikrai negali pasakyti.“

15min primena, jog renkantis maisto produktus verta ieškoti paženklintų „Rakto skylutės” simboliu. Jis žymi įprasto maisto produktus, tačiau sveikatai palankesnius – juose yra įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Į „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamus maisto produktus neleidžiama dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai.