Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 2d. 19:01

Aleksandros svajonė gyventi neišsipildė – melanoma jai smogė negailestingai: dalinamės jos paskutiniais žodžiais

Aleksandra Žavoronok
Asmeninio albumo nuotr. / Aleksandra Žavoronok

Su 45 metų vilniete Aleksandra Žavoronok kalbėjomės prieš keletą dienų. Tuo metu ji vis dar buvo kupina optimizmo ir kovotojo dvasios. Prieš penkerius metus jai buvo diagnozuota melanoma. Nors liga buvo pagauta ankstyvojoje stadijoje, ji, deja, pasirodė labai agresyvi – nepaisant gydymo, metastazės išplito į plaučius, kepenis ir smegenis. Ji išbandė visą Lietuvoje prieinamą gydymą ir dar daugiau – su žmonių pagalba gavo vaistą, kuris pas mus nekompensuojamas. Moteris tikino esanti be galo laiminga ir dėkinga už šią galimybę. Deja, liga buvo stipresnė.

Liga grįžo su trenksmu

Apie Aleksandrą 15min GYVENIMAS jau rašė, kai moteris buvo baigusi visą prieinamą gydymą, bet vis dar turėjo viltį ir beprotišką norą gyventi. Kaip pasakojo pati moteris, pati liga prasidėjo tarsi nekaltai – atrodė, kad vyro netikėtai pastebėtas pakitęs apgamas didelės grėsmės nesukels – melanoma buvo pagauta pačiu laiku, labai ankstyvoje stadijoje, todėl po operacijos profilaktiškai, kad melanoma neatsinaujintų, man buvo taikytas tik adjuvantinis gydymas interferonu. Jis buvo skirtas dvejiems metams, tačiau po metų vaistas iš Lietuvos rinkos išnyko.

„Tuomet gydytojas nusprendė, kad šios trukmės gydymo man ir užteks apsaugai nuo ligos atsinaujinimo, juolab kad visi tyrimai buvo geri. Ir toliau viskas buvo gerai pusantrų metų, kol 2019 m. balandį smarkiai peršalau. Buvo įtariamas plaučių uždegimas, todėl padaryta rentgenograma. Tuomet ir buvo pastebėtos plaučiuose atsiradusios metastazės“, – pasakojo moteris.

Moteriai buvo skirtas modernus imunoterapinis vaistas, tačiau jis padėjo tik laikinai. Po metų, 2020 m. kovą, atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie piktybiniai židiniai plaučiuose padidėjo net 39 proc., atsirado naujų, metastazės išplito ir į kepenis.

„Gydytojai pasakė, kad man reikalingas kitas imunoterapinis vaistas. Deja, tas vaistas Lietuvoje nekompensuojamas. Todėl buvo pasiūlyta chemoterapija, kuri man nepadeda – liga toliau plinta, jau atsirado metastazių smegenyse. Netrukus laukia operacija – gydytojai bandys tuos augliukus šalinti“, – dėstė pašnekovė.

Moteriai reikalingo gydymo keturių ciklų kurso imunoterapiniu vaistu kaina – apie 50 tūkst. eurų. Aleksandros šeimai tai buvo neįsivaizduojami pinigai. Padėti, prieš tai pasikonsultavęs su medikais, apsiėmė Vėžio gydymo paramos fondas. Ir stebuklas įvyko – didelė dalis sumos, reikalingos gydymui buvo surinkta.

Pinigų užteko 3 vaisto dozėms

„Turbūt, kai labai kažko trokšti, tai ir įvyksta. Suma atrodė neįsivaizduojamai didelė, bet nuo pat pradžių nepraradau vilties. Ir dabar jos neprarandu“, – tikino Aleksandra.

Vos sužinojusi, kad surinkta apie pusę reikiamos sumos, ji iš karto paprašė savo gydytojo pradėti gydymą. „Nusprendžiau, kad jeigu jau yra pusė sumos, antrą dalį kažkaip įmanoma surinkti, padedant draugams ir giminėms. Svarbiausia, kad liga nuo manęs atsitrauktų, o su pinigais kažkaip išsisuksime“, – atviravo moteris.

Nors kalbinama Aleksandra fiziškai jautėsi silpnai – ją pykino, skaudėjo visą kūną, ji teigia optimizmo neprarandanti.

„Dar prieš vaisto vartojimą buvau pasiskaičiusi žmonių atsiliepimų, kokie galimi pašaliniai poveikiai, todėl neišsigandau ir stengiuosi nepasiduoti. Nors man dabar viską skauda, neturiu jėgų, stengiuosi visą laiką negulėti, vaikštau bent jau po namus, nes noriu gyventi. Nesvarbu, kad man labai sunku pasigaminti valgyti, keliuosi ir darau. Jei gulėsiu, visus šonus dar ir nuo gulėjimo skaudės.

Mane labai palaiko vyras: jeigu aš negaliu, jis ir valgyti pagaminta, ir namus sutvarko, tačiau man labai nesinori jaustis bejėge, todėl stengiuosi namų ruošos darbus pasidaryti pati. Aišku, darau mažiau nei anksčiau, bet stengiuosi.

Esu be galo dėkinga visiems žmonėms, kurie man padėjo. Trūksta žodžių išreikšti šiam dėkingumui. Jie suteikė man viltį gyventi. Kai pasirodė pirmoji publikacija, gavau tiek palaikymo iš žmonių, kurie mane kažkada pažinojo, kad jau vien nuo to galima pradėti sveikti. Atsiliepė žmonės net iš miestelio, kuriame gimiau, bendraklasiai, kaimynai, su kuriais teko vienoje ar kitoje vietoje gyventi, kolegos, kurie įvairiais būdais ieškojo finansinių šaltinių.

Daug mano pažįstamų tiesiog nežinojo, kad aš sergu, juk ligonis nepuola visiems skelbti apie savo ligą. Maniau, kad pati susidorosiu, kad nereikės prašyti pagalbos viešai“, – pasakojo moteris.

Trūksta žodžių išreikšti šiam dėkingumui. Jie suteikė man viltį gyventi.

Viešas prašymas atsipirko su kaupu. Kaip prisipažįsta pati Aleksandra, ji vylėsi, kad sulauks žmonių palaikymo, tačiau tikrai nesitikėjo, kad palaikymas bus toks didelis. Daugybė žmonių, kurie ją kada nors pažinojo, jai aukojo pinigų ir platino jos pagalbos šauksmą savo pažįstamų rate.

„Tai yra nuostabu! Ir tai man geriausia terapija“, – tikino moteris.

Deja, paskutinio gydymo kurso moteris nebesulaukė. Kaip pasakoja jos artimieji, ji išėjo staiga, visiems netikėtai, tačiau tyliai ir ramiai. Vakare atsigulė miegoti, o ryte nebenubudo...

Pasak Vėžio gydymo paramos fondo (VGPF) direktorės Aurelijos Juškevičienės, jai pačiai ši žinia labai skaudi. „Su savo pacientais kažkaip susigyveni ir susidraugauji, todėl kiekviena netektis labai paliečia širdį. Tačiau noriu patikinti, kad žmonių paaukoti pinigai, kurie turėjo būti skirti Aleksandros gydymui, bus panaudoti kitiems“, – tikino pašnekovė.

Minėtas fondas įkurtas savanorystės pagrindu – visi jame dirbantieji tai daro neatlygintinai. Jo tikslas – padėti vėžiu sergantiems žmonėms gauti jiems gyvybiškai būtiną gydymą, kuris Lietuvoje nekompensuojamas. Sprendimą, ar patenkinti paciento prašymą, priima fondo taryba, į kurią įeina pacientų atstovai ir medikai. Gydymas finansuojamas tik pacientams, kurių sveikatos būklė leidžia tikėtis teigiamo efekto.

Gydytojas: tai paskutinė galimybė

Pasak Nacionalinio vėžio instituto onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono, išplitusi metastazavusi melanoma gydymo prasme viena labiausiai nuskriaustų vėžio rūšių. Išsivysčiusiose šalyse vyksta klinikiniai tyrimai, į kuriuos įtraukti melanoma sergantys pacientai turi galimybę gauti pačius naujausius vaistus, tačiau Lietuvoje tokios galimybės yra ribotos.

Iš kosminės 50 tūkst. eurų sumos beliko surinkti tik apie 10 tūkst.

„Daugelis vėžio rūšių jautrios chemoterapijai, o melanoma – viena iš nedaugelio, kurioms chemoterapija praktiškai neveiksminga. Jos veiksmingumas siekia nuo 0 iki 10–15 proc. Taigi šis gydymo metodas abejotinas ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse šiuo atveju praktiškai netaikomas.

Jeigu pacientas neturi BRAF geno mutacijos, Lietuvoje jam gydyti turime tik vieno tipo imunoterapinius vaistus antikūnus prieš PD-1 receptorių. Jeigu šie vaistai nepadeda, kompensuojamo antros eilės gydymo imunoterapija nėra. Todėl tokios situacijos, kaip ši, yra dažnos ir mes tolimesniam gydymui taikome chemoterapiją, kuri kaip minėta, nėra labai veiksminga.

nvi.lt nuotr./Vincas Urbonas
nvi.lt nuotr./Vincas Urbonas

Jeigu būtų kompensuojamas antrai gydymo eilei kitos grupės imunoterapinis vaistas, blokuojantis CTLA-4 receptorių, bent jau atsirastų antros eilės gydymo galimybė. Deja, šiuo metu pacientai vaistą turi įsigyti savo lėšomis. Šimtaprocentinės garantijos, kad jis padės nėra, tačiau nepabandęs nesužinosi. Moteriai tai paskutinis šansas. Ji jau išbandžiusi kompensuojamus imunoterapinius vaistus prieš PD-1 receptorių bei chemoterapiją, bet, deja, liga progresavo. Todėl šiuo metu tai vienintelis vaistas, kurį vartojant galima tikėtis teigiamo atsako“, – pasakojo gydytojas.

Pašnekovo teigimu, gražių pavyzdžių, kai pacientai po gydymo šiuo vaistu pakankamai ilgai gyvena be ligos atkryčio, yra. Visiškai išgyti nuo išplitusios melanomos vargiai įmanoma, tačiau laimėti ne vienerius kokybiško gyvenimo metus – didžiulė dovana.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką