Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 17d. 21:01

Mergina kreipėsi į medikus pagalbos, bet buvo apkaltinta juos mušanti ir uždaryta gydytis priverstinai

Nerimas
Vida Press nuotr. / Nerimas

Jokia naujiena, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistema netobula, bet kartais pasitaiko ir taip, kad pagalbos ieškantis ligonis ne tik jos neranda, bet būna ir nubaudžiamas. Kaip pasakojo advokatė Edita Bumblienė, mergina į Vilniaus psichikos sveikatos centrą dėl savo ligos, kuria serga nuo paauglystės, paūmėjimo kreipėsi pati. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad ji buvo izoliuota net nuo artimųjų.

Darbuotojai pasiskundė, kad mergina juos muša

Merginai diagnozuota sunki šizofrenijos forma, dėl kurios dvejus pastaruosius metus ji didesnę dalį gyvenimo laiko praleidžia gydymo įstaigose. Tačiau pastarasis kartas jai buvo lemtingas. Po ligoninės skyriaus, į kurį mergina buvo paguldyta, darbuotojų skundų policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kelios slaugytojos pasiskundė, kad mergina neva jas sužalojo.

Iš tiesų paradoksali situacija – žmogus serga. Akivaizdu, kad jis elgiasi neadekvačiai. Tačiau tokiam darbui paruošti ir apmokyti darbuotojai, skundžiasi, kad tokia pacientė jiems yra per sunki.

Beje, nei pati mergina, nei jos artimieji apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informuoti nebuvo. Jie tai sužinojo tik tuomet, kai tėčiui paskambinusi išsigandusi dukra pranešė, kad gydytojai ją ketina kažkur išvežti. Pasirodė, kad ji vežama į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti ir jos psichikos būklei įvertinti. Iš ten teismo nutartimi ji buvo perkelta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas išnagrinės bylą ir nuspręs dėl priverčiamųjų priemonių taikymo.

„Iš tiesų paradoksali situacija – žmogus serga, jam sunkios formos šizofrenija su pašaliniais reiškiniais. Akivaizdu, kad jis elgiasi neadekvačiai. Tačiau tokiam darbui su sunkiais ligoniais paruošti ir apmokyti dirbti darbuotojai, skundžiasi, kad tokia pacientė jiems yra per sunki, ja reikia nuolat rūpintis, negalima palikti be priežiūros. Esą suleidus raminamųjų, ji kurį laiką būna rami, po to vėl ima neadekvačiai elgtis, negražiai kalbėti, kažką pastumia, kažkam įspiria, puodelį numeta ir pan. Tačiau ji tai daro psichinės sveikatos ligoninėje, ne kokioje nors viešoje vietoje. Tai kurgi žmogui, sergančiam tokia liga, gydytis?“ – teigė E.Bumblienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Teismas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Teismas

Advokatė: atvejis – beprecedentis

Teismų praktikoje advokatei neteko surasti tokio atvejo, kad žmogui, kuris atvyko gydytis savanoriškai, būtų iškeliama baudžiamoji byla ir jis būtų išsiunčiamas priverstinai gydytis. Paprastai tokia poveikio priemonė skiriama, kai žmogus padaro nusikaltimą ar smarkiai sutrikdo viešąją tvarką, pavyzdžiui žmogus gatvėje ką nors užpuola ar sukelia konfliktą namuose.

„Šiuo atveju pacientė pati atvyko į gydymo įstaigą, kuri pagal visas savo vidaus taisykles ir teisinį reglamentavimą privalo užtikrinti jos ir kitų pacientų saugumą, suteikti tinkamas gydymo paslaugas, tikėdamasi sulaukti kvalifikuotos medicininės pagalbos. Pacientė supranta savo sveikatos būklės sudėtingumą, nori gydytis, vykdo visus gydytojų nurodymus, vartoja paskirtus vaistus, dalyvauja visuose užsiėmimuose. Tačiau dėl jos sveikatos būklės nulemto elgesio ji yra patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, iš jos atimama teisė pasirinkti gydymo įstaigą, apribojama jos laisvė.

Paprastoje psichiatrijos ligoninėje paciento suvaržymo priemones, kai jis yra pririšamas, galima naudoti tik labai ribotą laiko tarpą per parą ir tas laikas griežtai fiksuojamas. O specializuotoje ligoninėje, kokia yra Rokiškyje, tokių galimybių yra daugiau“, – aiškino pašnekovė.

Merginos perspektyvos liūdnos

Pasak advokatės, per teismo posėdį pacientės ekspertizę atlikusi didelę patirtį turinti ekspertė, paklausta, kokios šios merginos perspektyvos, paaiškino, kad tokių ligonių, kurių liga sunkiai pasiduoda gydymui, yra labai mažai. Ir jų likimas yra dvejopas – arba jie kokiu nors stebuklingu būdu sveiksta, gydytojams net nesugebant paaiškinti, kas paskatino tokį teigiamą lūžį, arba jie nusižudo, neištvėrę vidinės savo būsenos, kurią sukelia liga.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

Neteisinga, kai gydymo ieškantis žmogus, pripažįstantis savo ligą, norintis gydytis, atvykęs į gydymo įstaigą su viltimi sulaukti pagalbos, yra tiesiog uždaromas priverstiniam gydymui.

„Tėtis pasakojo, kad dukrą kamuoja nuolatinė vidinė panika. Ji visko bijo, tačiau sugeba pasakyti, kai jai pasidaro blogai, ir iš karto prašo ją vežti į ligoninę. Nors gydytojai teigia, kad su tokia diagnoze pacientė negali būti tokia sąmoninga, negali kontroliuoti savo būsenų, elgiasi impulsyviai.

Gydytojai sako, kad merginai išbandytas visas įmanomas gydymas, ją apžiūrėjo įvairios komisijos, konsiliumai, geriausi gydytojai, bet niekas nepadėjo. Tačiau ar taip turėtų būti – jei nesugebame pagydyti paciento, tai tiesiog vežame į Rokiškį? Tegul jis ten guli ir visiems bus gerai.

Viena vertus, suprantu, kad bijomasi šią merginą išleisti į laisvę, kad ji galbūt nepakenktų aplinkiniams, tačiau, kita vertus, mano nuomone, yra neteisinga, kai gydymo ieškantis žmogus, pripažįstantis savo ligą, norintis gydytis, atvykęs į gydymo įstaigą su viltimi sulaukti pagalbos, yra tiesiog uždaromas priverstiniam gydymui. Kokia tai žinutė kitiems pacientams?

Dabar ši serganti mergina yra visiškai atskirta nuo savo giminių, kurie visi gyvena Vilniuje. Be to, Rokiškio ligoninė labai uždara, lankytojai neįleidžiami į palatą, negali padėti pacientams susitvarkyti savo buities, pabūti su jais. Iš esmės ši ligoninė panaši į kalėjimą. Tačiau ši mergina nori gydytis, ji nesipriešina, geria visus vaistus, lanko visus paskirtus užsiėmimus, ji viską daro, kas jai liepiama. Nėra duomenų, kad ji kam nors būtų ką nors padariusi laisvėje. Byloje ji kaltinama visus pažeidimus padariusi tik ligoninėje, gydymo metu“, – toliau dėstė E.Bumblienė.

Atėjo gera valia, bet įkliuvo į sistemos voratinklį

Advokatė pasakoja, kad visa byla paremta tik pacientus aptarnaujančio ligoninės personalo liudijimais. Kitaip tariant, jos yra ir pareiškėjos ir vienintelės liudytojos, liudijančios viena kitos naudai. Sveikatos sutrikdymai, kurių padarymu kaltinama mergina, taip pat buvo tik atpasakoti – vos viena slaugytoja pateikė išrašą iš medicininių dokumentų. Nors ligoninės patalpos filmuojamos, vaizdo įrašai, iš kurių būtų galima susidaryti objektyvų vaizdą, nėra pateikti.

„Ligoninės vidaus dokumentuose, kurie taikomi visam su pacientais dirbančiam personalui, labai aiškiai nustatyta, kad tokių darbuotojų profesinės rizikos veiksnys yra pavojus nukentėti nuo agresyviai nusiteikusių ir psichiškai nesveikų pacientų. Visi ligoninės darbuotojai dar prieš priimant į darbą yra supažindinami, kokiomis sąlygomis jie turės dirbti, priimti yra instruktuojami, išklauso atitinkamus kursus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMPSC teritorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMPSC teritorija

Todėl byloje įrodinėjome, kad bet kokie paciento veiksmai, atlikti gydymosi ligoninėje metu, yra vertintini tik kaip profesinės rizikos veiksnys, kad yra nesąžininga ir neteisinga savo valia atvykusį gydytis pacientą, kuris dėl ligos, adaptacijos prie vaistų, jų dozių pritaikymo metu gali ne visada elgtis ramiai, apkaltinti nusikalstama veika įstaigos darbuotojų atžvilgiu ir jo atžvilgiu pritaikyti priverstinį gydymą. Deja, pirmos instancijos teismas nusprendė kitaip.

Teismas nusprendė, kad mergina padarė veiksmus, kuriais kaltinama, ir kad ji atsakinga už pareiškėjams padarytą žalą. Ekspertizė nustatė, kad pareiškėja yra nepakaltinama, negali atsakyti už savo veiksmus. Tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė netaikoma, bet taikomos priverčiamos medicininio poveikio priemonės“, – pasakojo pašnekovė.

Beje, kol vyko ikiteisminis tyrimas, merginai buvo skirtas valstybės advokatas, tačiau jis ne tik nieko nedarė jos labui, bet netgi nesusisiekė su ja. Taigi merginos teisių ikiteisminiame tyrime niekas negynė. Šiuo metu laukiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo, tačiau E.Bumblienė turi mažai vilties, kad jis bus palankesnis. Lietuvoje dar trūksta pagarbos žmogui, ypač sergančiam psichikos liga.

Pasak advokatės, mergina dažnai pati jausdavo, kada jai artėja priepuolis, ir pati kreipdavosi į gydytojus, arba prašydavo tėvo, kuris po motinos mirties ją išaugino vienas kartu su močiute, kad padėtų jai nuvykti į ligoninę. Pati pagalbos kreipėsi ir šį kartą.

Tėvo pasakojimas

Merginos tėvo teigimu, dukra pasitikėdavo gydytojais, ieškojo ir tebeieško jų pagalbos, deja psichiatrų skiriami vaistai ir kitas gydymas nepanaikina vidinės sumaišties.

„Dėl to, o gal ir dėl vaistų pašalinio poveikio ar netinkamų jų dozių atsiranda agresija (gydytojų aiškinimu nukreipta ar į save (gulėdama ligoninėje ji du kartus buvo prisigėrusi vaistų) ar į ligoninės personalą. Nuolat bendraujant su gydytoja buvo labai netikėtas pranešimas apie dukters išvežimą į Uteną bei žinia, kad užvesta baudžiamoji byla.

Tai reiškia, kad aš dėl didelio atstumo bei griežtų Rokiškio ligoninės lankymo sąlygų žymiai mažiau galėsiu padėti dukrai. O kaip jaustis jai, išvežtai į kitą miestą ir nežinia kuriam laikui? Be to, tai kelia nusivylimą medikais, kurie ligonį nurašo ir išveža į Rokiškį“, – atviravo vyras.

Pasak jo, greičiausiai todėl, kad vaistai nepadėdavo ir mergina gyvena nuolatinėje vidinėje sumaištyje, ji nuolat prašydavo pagalbos, skųsdavosi personalui, kad jai negera. Mat ji jausdavo priepuolio artėjimą, taigi įspėdavo apie jį personalą.

„Būseną laiku sustabdžius, laiku suteikus medicininę pagalbą dukra nusiramina. Praėjus šiai būsenai, dukra labai išgyvena, jaudinasi, visada atsiprašinėja už savo elgesį. Tačiau jei personalas laiku nesureaguodavo, pasireikšdavo agresyvumas.

Personalas į agresyvumą kartais atsakydavo agresyvumu. Aš suprantu, kad gal ligonių daug, personalo mažai, nespėja visų sužiūrėti. Bet vis tik personalas, kuris dirba su tokiais ligoniais, turėtų turėti daugiau kantrybės ir būti labiau atsidavęs savo darbui. Gydytojai ir personalas man aiškindavo, kad dukra gali susivaldyti, bet nesivaldo, tačiau mano nuomone vaistams neveikiant to padaryti nesugebėdavo. Aišku, ji tapo našta slaugytojoms ir ypač jų padėjėjoms", – pasakojo tėvas.

Ligoninė: kam malonu darbe būti mušamam

Vilniaus psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Idalija Zagurskienė teigė žinanti šį atvejį, tačiau ligoninės kolektyvas įsitikinęs, kad šiuo metu mergina yra toje gydymo įstaigoje, kurioje ir turėtų būti.

„Jai atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, patvirtinta diagnozė, apie mėnesį ji buvo stebima ir galiausiai teismo sprendimu jai skirtas gydymas Rokiškio ligoninėje. Mes esame bendro tipo ligoninė, todėl čia ji gulėti negali. Rokiškio ligoninė yra specializuota ir gali užtikrinti jos ir pacientų saugumą. Be to, ten yra ir izoliuotų palatų, vienučių, o Vilniaus gydymo įstaigoje pacientai vienas su kitu kontaktuoja, išeina į bendrą erdvę pasivaikščioti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMPSC teritorija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMPSC teritorija

Taip, situacija dviprasmiška, bet nukentėjo mūsų ligoninės žmonės, todėl turėjome ko nors imtis. Prokuroras pasakė, kad turi būti asmeniniai žmonių kreipimaisi, todėl taip ir buvo padaryta. Deja, yra žmonių, kurių neveikia vaistai. Tokiais atvejais bandome taikyti elektroimpulsinę terapiją, bet šiuo atveju nepadėjo ir ji. Labai reti tokie atvejai: nuo Atgimimo laikų iš mūsų ligoninės į Rokiškį pervežamas trečias pacientas. Anksčiau galėdavome patys susitvarkyti, jei koks nors pacientas muštynes sukeldavo, dabar viskas daroma tik per teismus“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, nei darbdavys nenori, nei patys žmonės nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kad „juos daužytų kiekvieną dieną“. Taip pat gauti raštai ir iš pacientų, todėl reikėjo imtis atitinkamų priemonių.

„Apie išgydymą šiuo atveju negalima kalbėti, nes liga lėtinė ir progresuojanti. Galime kalbėti tik apie laikiną būklės pagerėjimą. Kai tik būdavo įmanoma, ji gaudavo psichoterapiją, vaikščiodavo pas psichologą. Taigi kiek galėjome, tiek prisidėjome prie to, kad ji sveiktų, deja, ligos eiga nenuspėjama.

Gali būti, kad gražiai su ja kalbiesi ir staiga be perspėjimo ji tau ką nors padarys. Kartais pasako, ką nori daryti, kartais nepasako, iš karto žiebia. O ji ne viena palatoje, daug pacientų guli. Turime apsaugoti tiek pacientus, tiek savo personalą. Tos traumos žmogaus sveikatai gal nėra didelės, bet atėjus budėti tikėtis, kad kiekvieną kartą gali gauti į nosį, nėra malonu“, – tikino I.Zagurskienė.

Medikės teigimu, mergina nebūtinai liks Rokiškio ligoninėje uždaryta visam laikui. Pusmetį gydytojai ją stebės. Jeigu jos sveikata pagerės, toje pačioje ligoninėje ji bus perkelta į lengvesnių pacientų skyrių. Dar po pusės metų, jei sveikata ir toliau gerės, ji gali būti išrašyta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką