Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 20d. 12:02

Paradoksas: šiuolaikinis krūties vėžio gydymas Lietuvoje prieinamas tik ištraukusioms laimingą bilietą

Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“
Mildos Juknevičiūtės nuotr. / Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“

Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. 2018 m. Lietuvoje krūties vėžiu sirgo 13,5 tūkst. moterų – panašiai tiek, kiek gyventojų gyvena Gargžduose. Iki 30 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas ir gydomas ankstyvos stadijos krūties vėžys, liga progresuoja iki metastazavusio krūties vėžio. Per 2018 m. diagnozuoti 2728 nauji krūties vėžio atvejai, 526 moterys nuo šios ligos mirė. Deja, ar moteris turi šansą gauti veiksmingą šiuolaikinį gydymą, galintį prailginti jos visaverčio, kokybiško gyvenimo trukmę, priklauso nuo krūties vėžio rūšies, kuria ji susirgo.

Bėgimo dalyvės rašė žinutes sergančiosioms

Praėjusį savaitgalį jau ne pirmus metus surengtas „Moterų bėgimas 2019“ išsiskyrė ypatinga akcija, skirta atkreipti dėmesį į moteris, sergančias pavojingiausiu, daugiausia gyvybių nusinešančiu metastazavusiu krūties vėžiu. Akcijos „Kiekviena diena brangi“ tikslas – siekti, kad visos sergančiosios šia liga gautų joms reikalingą efektyvų gydymą, kuris jau prieinamas daugelyje pasaulio šalių, tačiau ne Lietuvoje.

„Sveika! Saulėti ir šilti linkėjimai iš Vilniaus centro. Linkiu daug daug saulėtų akimirkų – ne tik už lango, bet ir širdyje! Esi kovotoja, aš Tavimi didžiuojuosi! Niekuomet nepasiduok ir neleisk šypsenai dingti nuo Tavo veido. Šiltas apkabinimas, Giedrė“; „Linkiu sveikatos, laimės, gerų daktarų! Geros dienos!!! Myliu Jus, Viktorija“; „Never lose HOPE“; „Net ir viena diena, kai Tu esi šalia, yra dovana“; „Linkiu nepalūžti, kad ir kokia baisi ir sunki atrodys situacija. Jūs esate ne vienos, bet labai mylimos ir svarbios!“ – tokius linkėjimus rašė bėgimo dalyvės, paprašytos palikti žinutę šiuo metu su sunkia liga kovojančioms moterims.

Iš viso jų užrašyta per du šimtus – lietuvių, anglų, vokiečių, baltarusių kalbomis. Vieni jų skirti konkrečioms moterims – nurodyti net jų vardai, kiti – bendrai visoms sergančiosioms. Ir visi jie pasieks Lietuvos ligoninėse besigydančias moteris.

„Mes visos lygios prieš ligą, tad turime palaikyti viena kitą. Nes kažkada tokios pagalbos gali prireikti mūsų draugėms, sesėms, giminaitėms ar net mums pačioms. Padėkime vienos kitoms, susivienykime prieš ligą!“ – ragino asmeninė trenerė Asta Majauskienė, „Moterų bėgimui“ subūrusi visą bendraminčių komandą.

Ne visos sulaukia reikalingo gydymo

Krūties vėžys paliečia daugybę moterų, ir, deja, kol kas dar ne visos jos gali sulaukti reikalingo gydymo. Susirgus vienomis metastazavusio krūties vėžio formomis, prieinami visi dabar Europos Sąjungoje registruoti vaistai. Bet išgirdus, pavyzdžiui, metastazavusio HR+/HER2 – krūties vėžio diagnozę, reikiamo gydymo galima ir nesulaukti, nes reikalingi medikamentai Lietuvoje dar nekompensuojami.

„Man kaip gydytojai tiesiog yra sunkiai suvokiama situacija – kaip reiktų jaustis, jei pas tave ateitų pacientė, tu žinotum, kad yra vaistų, kurie galėtų jai padėti, bet negalėtum jų skirti, nes jie tiesiog tai moteriai neįperkami ir nekompensuojami. Mes tikrai turime visos susivienyti ir veikti, kad gydytojams netektų spręsti tokių dilemų, kad sergančios moterys galėtų būti ramios, jog joms prieinamas šiuolaikiškas gydymas“, – sakė iniciatyvos „Kiekviena diena brangi“ ambasadorė, gydytoja neurologė Nomeda Budrikienė.

20–30 proc. atvejų liga metastazuoja

Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės Monikos Drobnienės, kalbant apskritai apie krūties vėžio situaciją Lietuvoje, yra labai pagerėjusi diagnostika, vis didesnis ir moterų išprusimas bei suinteresuotumas pasitikrinti krūtis, veikia ankstyvosios krūties vėžio patikros programos, todėl vis dažniau krūties vėžys nustatomas ankstyvojoje stadijoje ar netgi dar ikivėžiniai susirgimai.

Tačiau didžiausia problema – metastazavęs krūties vėžys, kai po visapusiško krūties vėžio gydymo – operacijos, chemoterapijos, spindulinio gydymo, hormonų terapijos, biologinės terapijos – liga atsinaujina.

Mildos Juknevičiūtės nuotr./Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“
Mildos Juknevičiūtės nuotr./Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“

„Atrodytų, viskas padaryta, kas įmanoma. Deja, net ir paskyrus visą įmanomą gydymą, tam tikra rizika išlieka ir apie 20–30 proc. pacienčių liga atsinaujina. Didžiausia rizika ligai atsinaujinti – per pirmus dvejus trejus metus po gydymo, bet yra atvejų, ypač kai teigiami hormonų receptoriai, liga gali atsinaujinti ir po daug metų. Ir tai turbūt pacientėms sunkiausias etapas – jos jau praėjo visą gydymą, galėtų gyventi toliau ir pamiršti ligą, tačiau tenka grįžti ir eiti toliau tą kelią su vėžiu. Ir dažnai tai jaunos moterys. Daliai moterų iš karto diagnozuojamas išplitęs, metastazavęs krūties vėžys.

Metastazavusi liga jau traktuojama kaip nepagydoma ir jos gydymas sudėtingesnis. Tiesa, esant kai kurioms naviko rūšims turime labai gerų rezultatų. Pacientės su metastazavusiu krūties vėžiu gali gyventi daugybę metų. Aišku, joms reikia nuolatinės priežiūros, nuolatinio gydymo, tačiau jos gali gyventi su vėžiu kaip su lėtine liga. Visgi skaičiuojama, kad vidutiniškai pacientės su metastazavusiu krūties vėžiu išgyvena nuo dvejų iki penkerių metų, tam tikrais atvejais – ir ilgiau.

Žinoma, visą tą laiką jas reikia stebėti, vertinti gydymo efektyvumą, jos patiria daug pašalinių, nepageidaujamų poveikių, skirtas vaistas gali pasirodyti neefektyvus, liga plinta toliau ir tenka gydymą keisti. O susitaikyti moteriai su mintimis, kad gydymas gali būti neveiksmingas, labai sunku“, – pasakojo pašnekovė.

Gydymo prieinamumas priklauso nuo vėžio rūšies

Pasak gydytojos, kiek išgyvens konkreti pacientė ir kokia bus jos gyvenimo kokybė, prognozuoti labai sudėtinga: tai labai priklauso nuo naviko tipo, ligos išplitimo, kur yra metastazės, kiek jų.

Visgi šiandien pagrindiniai metastazavusio vėžio gydymo tikslai – net tik gyvenimo prailginimas, bet ir gyvenimo kokybės išsaugojimas, kad sergančios moterys galėtų gyventi visavertį gyvenimą tol, kol tai įmanoma.

Pasaulyje atrandama vis naujų medikamentų krūties vėžiui gydyti, deja, jų kelias, kol jie tampa prieinami, labai ilgas. Tam tikroms krūties vėžio rūšims gydyti inovatyvūs vaistai pacientes pasiekia greičiau, kiti – lėčiau. Kai tik yra galimybė, rekomenduojama dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kartais vaistą skirti galima pagal ankstyvo prieinamumo programas.

Pagrindiniai metastazavusio vėžio gydymo tikslai – net tik gyvenimo prailginimas, bet ir gyvenimo kokybės išsaugojimas.

Lietuvoje vis dar nekompensuojama taikinių terapija CDK4/6 inhibitoriais metastazavusiam HR+/HER2 – krūties vėžiui gydyti, nors šios grupės vaistus savo pacientėms kompensuoja jau daugiau kaip 50 šalių. „Kai kurios pacientės įperka šiuos vaistus pačios, bet tai išskirtiniai atvejai, nes jų kaina – labai didelė. Taigi mes tiesiog laukiame, kada jie bus kompensuojami“, – teigė M.Drobnienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad medikai vertina, ar vaistas efektyvus, pagal tai, kiek jis pratęsia pacientės gyvenimo trukmę. Reikia suprasti, kad net pats inovatyviausias vaistas metastazavusio vėžio neišgydys, nors kiekviena moteris, aišku, viliasi išgyti. Vaistas, kol neišsivysto atsparumas jam, tik prailgina jos gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę, tačiau tai jau yra labai daug.

Kaip pasakyti pacientei, kad vaistas neprieinamas

„Dažniausiai nauji vaistai patvirtinami tuomet, kai jie prailgina laiką iki ligos progresavimo, t. y. iki tol, kol atsiranda atsparumas vaistui. Lietuvoje, kad vaistas būtų kompensuojamas, paprastai laukiama vadinamojo bendro išgyvenamumo rezultatų. Tačiau šių rezultatų reikia palaukti gerokai ilgiau nei pirmųjų poveikio rezultatų. Kartais iš tiesų būna taip, kad iš vaisto daug tikimasi, pirminiai rezultatai labai geri, tačiau pasirodo, kad bendro išgyvenamumo jie beveik nepakeitė.

Kita vertus, tai labai diskutuotinas klausimas, kas yra svarbiau: bendras išgyvenamumas ar tai, kad moteris su mažai toksiškais vaistais gali ilgiau gyventi visavertį, kokybišką gyvenimą su mažiau pašalinių reiškinių? Tai reiškia, kad ji yra darbinga, kad nereikia jos gydyti nuo vaistų atsiradusių komplikacijų ir pan. Žinoma, nėra lengva kalbėtis su pacientėmis, kai mes žinome, kad gali būti gydymo alternatyva, ir jei pacientė būtų kitoje šalyje, ji gautų tą gydymą.

Mildos Juknevičiūtės nuotr./Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“
Mildos Juknevičiūtės nuotr./Iniciatyva „Kiekviena diena brangi“

Be to, šiandien ir pačios pacientės išprususios, domisi gydymo galimybėmis, todėl būna visko – pykčio, nusivylimo savo šalimi. Todėl mes visada labai daug kalbame su pacientėmis apie viskas gydymo galimybes, galimus šalutinius poveikius, stengiamės priimti sprendimą, kuris yra tuo atveju efektyviausias ir tinkamiausias“, – aiškino M.Drobnienė.

Tarptautinėse gydymo gairėse pabrėžiama, kad gydymas turi būti skiriamas atsižvelgiant į šalies resursus, t.y. kiek šalis gali sau leisti, tiek ji ir leidžia. Visgi bet kuri pacientė, žinodama, kad yra gydymo alternatyva ar naujovė, kuri duoda pakankamai gerus rezultatus, norėtų būti gydoma naujausiais vaistais.

„Todėl kalbėtis yra be galo sunku. Aš privalau informuoti apie visas gydymo galimybes. Tačiau negaliu pasakyti – žinote, jums tiktų šis vaistas, bet mes negalime jo skirti, nes jis nekompensuojamas.

Todėl labai daug kalbame apie vaistų efektyvumo skirtumus: kokį rezultatą galėtų duoti chemoterapija, medikamentai, kuriuos mes sau galime leisti, ir ko mes galėtume tikėtis iš naujų vaistų. Beje, kartais tas skirtumas nėra labai didelis, tuomet pasirenkame optimalų variantą. Ieškome būdų, kaip gauti rezultatą prieinamais medikamentais“, – dėstė gydytoja.

Lėšų švaistymas ar taupymas?

„Moterų bėgimo“ dalyvės buvo kviečiamos nusifotografuoti prie iniciatyvos „Kiekviena diena brangi“ sienelės ir pasidalinti šiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, pažymint jas grotažymėmis #kiekvienadienabrangi. Kiekviena tokia nuotrauka – tai tarsi palaikymo balsas: sergančios moterys turi gauti joms reikalingą gydymą, suteikiantį kuo daugiau nuostabių gyvenimo dienų.

„Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Todėl daugelis moterų galėtų pasakyti, kad šia liga sirgo ar serga mano draugė, mama, teta, kolegė. Sergančioms moterims labai reikia sveikųjų pagalbos ir palaikymo. Iš vienos pusės – tai suteikia daugiau vidinės stiprybės, ramybės. Iš kitos – tai padeda pacientų organizacijoms siekti, kad sergančiosioms būtų prieinamas joms reikalingas efektyvus gydymas“, – įsitikinusi Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos Onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė.

Deja, kaip jau minėta, šiandien laimingą bilietą išsitraukia ne visos sergančios moterys. Kodėl? Dažniausias argumentas – inovatyvus gydymas labai brangus. Bet, kaip praėjusiais metais Metastazavusio krūties vėžio dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti NVI direktoriaus pareigas prof. Sonata Jarmalaitė: „Precizinė medicina yra ne lėšų švaistymas, o taupymas, nes moteris gauna jai labiausiai tinkantį gydymą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką