Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 17d. 18:23

Profesorius R.Kėvalas – apie būtinybę atverti mokyklas: „Prisidirbome iki ausų – esame beprotiškai skolingi savo vaikams“

Prof. Rimantas Kėvalas
Asmeninio archyvo nuotr. / Prof. Rimantas Kėvalas
Daliai šalies mokyklų bandant pamažu atverti duris, savo nuomonę apie tai 15min išsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas. Per visą pandemijos laikotarpį 5–6 sunkia COVID-19 forma sirgusius vaikus gydęs medikas įsitikinęs, kad mažieji itin retai tampa pirminiais infekcijos šaltiniais, todėl tolimesnis nuotolinis mokymas atneštų žymiai daugiau žalos nei naudos.

Pastarosiomis dienomis internete ėmė nevaldomai sklisti iš konteksto, skelbto dar praėjusių metų rudenį, išimta ir iškraipyta profesoriaus mintis: „Vaikai serga besimptome covido forma ir jos neplatina, todėl neprotinga uždaryti mokyklas.“ Į tai, kad jo atvaizdas, beje, ne pirmą kartą, platinamas su netiksliai perteikta mintimi ir be sutikimo, R.Kėvalas žvelgia su šypsena.

Kauno klinikų nuotr./Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas
Kauno klinikų nuotr./Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas

„Kvailystė, ir tiek. Neįsivaizduoju, iš kur ta mintis paimta. Buvo mano senas laiškas, kuriame citavau naujausius mokslinius duomenis iš Europos infektologų kongreso. Jame tvirtinau, kad absoliuti dauguma vaikų serga besimptome COVID-19 forma. Tai yra faktas. Tik pavieniai atvejai – sunkūs ir komplikuoti.

Tokių atvejų mano praktikoje, kai vaikai buvo hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje, jiems prireikė deguonies tiekimo, dirbtinės plaučių ventiliacijos, nuo pandemijos pradžios, antro karantino metu, buvo 5–6. Buvo labai rimtos situacijos. Laimei, visi pasveiko.

Lietuvoje nė vienas vaikas nemirė nuo COVID-19, nors Jungtinėje Karalystėje, JAV pavienės mirtys yra fiksuojamos. Tiesiog įsivaizduokite devynaukštį namą ir apačioje – vieno aukšto nedidelį namuką. Pirmu atveju tai – kovidinės problemos suaugusiems, antru – vaikams“, – metaforiškai kalbėjo profesorius.

Dėl sunkios COVID-19 formos Kauno klinikose buvo atsidūrę 5–6 vaikai.

Jis negalėjo pasakyti, nuo ko priklausė, kad tie 5–6 vaikai susirgo tokia sunkia koronaviruso forma. Iki tol jie buvo sveikutėliai. Kiekvieno žmogaus organizmas, net ir identiškų dvynių, anot R.Kėvalo, yra unikalus ir individualus, ir kiekviename tame unikaliame organizme išsivysto individuali organizmo reakcija į infekciją.

„Jeigu 100 žmonių įsipjaus tuo pačiu peiliu tokios pačiomis sąlygomis į pirštą, 95 žmonėms nieko nebus – paims žaizda ir užgis, trims keturiems gal pūlinys susidarys, reiks tepalo užtepti, o kokiam vienam išsivystys infekcija su kraujo užkrėtimu ir blogomis pasekmėmis. Toks gyvenimas“, – patikino pašnekovas, pripažinęs, kad vaikai ateityje, kai bus atlikti jau prasidėję moksliniai tyrimai, taip pat bus pradėti skiepyti nuo COVID-19.

„Nenorėčiau tikėti, kad pasidarys kaip gripas, – sezoninės koronos epidemijos, tačiau nematau nė vienos kontraindikacijos vaikų atžvilgiu. Skiepų nuo COVID-19 struktūra, technologijos juk tos pačios, kaip ir kitų skiepų“, – nuomonę išsakė R.Kėvalas.

Kauno klinikų nuotr./Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas
Kauno klinikų nuotr./Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas

Tikina, kad negalime gyventi apkasuose

Prabilus apie galimybę mokiniams grįžti į mokyklas ir išbandžius eksperimentinį projektą Vilniuje, vis garsiau vėl imta diskutuoti apie tai, leisti vaikus į švietimo įstaigas ar ne.

Pašnekesio metu R.Kėvalas dar kartą pakartojo savo seniau išsakytą mintį, kad vaikai retai būna pirminiu infekcijos šaltiniu – vos 2 ar 3 proc. atvejų, tad mokyklų uždarymas mokinių, ypač iki 12 metų amžiaus, atžvilgiu – perteklinis, neracionalus epidemiologiškas reikalavimas.

„Jautriai kalbama apie mokyklų uždarymą ir jo pasekmes. Iš 191 šalies gauti duomenys rodo, kad nėra ryšio tarp mokyklų atidarymo ir didžiulių infekcinių rodiklių šoktelėjimo. Mokyklų uždarymas kainuoja daug daugiau nei jų laikymas atidarytomis pandemijos metu. Mokyklų uždarymas veda prie didelio neigiamo poveikio vaikams. Kas yra blogiau: gilinti tą psichoemocinę krizę visiems vaikams ar bandyti atidaryti mokyklas, identifikuoti infekciją?

Juk ir anksčiau būdavo mokyklose gripo, meningokokinės infekcijos, žarnyno įvairių infekcijų protrūkių. Suveikdavo mechanizmai, atlikdavo profilaktiką, uždarydavo, išvalydavo ir vėl viskas veikdavo. Negalime visą gyvenimą gyventi apkasuose“, – teigė R.Kėvalas.

Nėra ryšio tarp mokyklų atidarymo ir didžiulių infekcinių rodiklių šoktelėjimo.

Pagrindinė problema – neaiški komunikacija

R.Kėvalas priminė visus saugiklius, šiuo metu veikiančius kontaktinio mokymo metu: vaikai, kaip minėta, nėra pirminis infekcijos šaltinis, mokytojai beveik visi jau yra pasiskiepiję, veikia racionalus kaupinių metodas, leidžiantis identifikuoti užkratą ir užkirsti kelią jo plitimui. Tad rizika – minimali.

„Iš esmės dabar viskas dėl to yra daroma gerai, tačiau aš esu iš tų žmonių, kurie sprendimus mėgsta priimti greičiau. Atverti mokyklas, bent jau pradinukams, reikėjo iškart, kai tik pavyko eksperimentas Vilniuje. Bet yra kita bėda. Kai kurie tėvai nesutinka leisti vaikų į mokyklą ne tik dėl privalomų tyrimų, bet ir dėl komunikacijos stokos. Tai – pagrindinė problema. Vyriausybės komunikacija kartais yra neaiški. Net aš, būdamas gydytojas profesionalas, turiu lįsti ir skaityti papildomai, nes nesuprantu, ką nori tuo pasakyti“, – nuomonę išsakė profesorius.

Paklaustas, ką dar galima būtų padaryti papildomai dėl saugumo mokyklose, R.Kėvalas patikino, kad tobulumui niekad nėra ribų. Tobuliausia, suprantama, būtų koks aparatas, kuris, įeinant į mokyklą, nuskanuotų, pvz., infraraudonaisiais spinduliais, ir pasakytų iškart – sergi ar ne COVID-19. Tačiau to dar reiks, anot profesoriaus, palaukti.

„Mokyklas reikia atidaryti, ypač pradines klases. „Nušoks“ nuo proto tėvai ir vaikai. Kolegos iš skubios pagalbos jau dabar teigia, kad išaugo paauglių suicidų skaičius. Žmogus yra socialinė būtybė, jam reikia bendrauti, ypač vaikui. Nekalbu jau apie tiesioginę kompiuterio žalą akims, laikysenai. Prasideda įvairūs stuburo iškrypimai. O svarbiausia – pašlyja psichinė sveikata.

Niekad nėra taip, kad viskas gerai arba viskas blogai. Reikia vidurio. Tad šiuo atveju tas naudos ir žalos santykis... Metai, kai vaikai yra uždaryti... Nereikia nei vaikų, matau, kas darosi su mano studentais. Suaugę žmonės, penkto kurso studentai... Tragedija yra – jauni žmonės neatlaiko. Didžiulės psichologinės problemos: nuo niūrios nuotaikos iki lengvos depresijos simptomų. Juk studentiškas gyvenimas – vienas maloniausių gyvenime: bendravimas, vakarėliai, studentinė veikla, o dabar uždarytas kaip į kalėjimą“, – stebėjosi R.Kėvalas.

Vaikai šiuo metu, vis dar taikant nuotolinį mokymą, anot jo, kenčia dėl bendravimo įgūdžių nebuvimo, mokymosi rezultatų smukimo, socialinių bei ekonominių sąlygų. R.Kėvalas patikino, kad ne visi turi geras sąlygas nuotoliniam mokymuisi namuose, ypač kuriuose auga daugiau vaikų, o kur dar maitinimosi problemos.

„Ne vienai šeimai Lietuvoje mokykla buvo ta vieta, kuri teikė visavertę mitybą“, – paaiškino R.Kėvalas, nesuprantantis, ko visi taip baiminasi.

Ši pandemija, anot pašnekovo, ne pirma ir ne paskutinė. 70–80 proc. jų kyla dėl žmonių invazijų į gamtą. Mes, suaugusieji, R.Kėvalo teigimu, esame beprotiškai skolingi savo vaikams.

„Mes prisidirbome iki ausų. Prisidirbome nesaugodami gamtos, ją teršdami. Prisidirbome sukeldami šias pandemijas. Dabar turėtume vaikams tą skolą atiduoti. O iš tikro būtent tie mūsų vaikai tuos milijardus, ekonominius pinigus atiduos. Mes prisidirbome. Vaikai srėbs mūsų veiksmų pasekmes. Ne veltui ir tas terminas atsirado – „kovidinė karta“, – pokalbį susimąstęs užbaigė profesorius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

00:42
06:13
24:15

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką