Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 29d. 08:33

Psichologė apie streso pasekmes: kuo ilgesnė jūsų darbo diena, tuo didesnė tikimybė, jog virstate fanatiku

Darbas biure
123RF.com nuotr. / Darbas biure

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir darbo krūviai tapo tokie dideli, kad nuolatinis pervargimas, perdegimo sindromas ir stresas daugeliui žmonių yra ne tik teoriniai terminai, bet ir puikiai žinomos patirtys. Ar įmanoma ištrūkti iš šio užburto rato? Įmanoma, tvirtina psichologė Algina Šamonskienė, nes mes patys pasirenkame jame suktis.

Kaip stresas susijęs su dideliais darbo krūviais ir pervargimu ir per kiek laiko gali atsirasti vadinamasis kaupiamasis poveikis?

– Darbuotojai patiria stresą tada, kai jiems keliami darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija jų gebėjimą tuos reikalavimus įvykdyti. Be psichikos sveikatos problemų, ilgalaikį stresą patiriantiems žmonėms gali atsirasti rimtų fizinės sveikatos problemų, pavyzdžiui, jie gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba turėti raumenų ir kaulų sistemos problemų.

Pernelyg rimtas ir atsakingas požiūris į darbą, darboholizmas, susvetimėjimas su šeima ir draugais – tai tik kelios priežastys, o kartais net ir simptomai, siejami su emociniu „perdegimu“. Kuo ilgesnė jūsų darbo diena, tuo didesnė tikimybė, jog virstate fanatiku ir patirsite pervargimą.

Šiais laikais dažnas žmogus taip apsikrovęs įvairiomis pareigomis, kad visiškai neturi laiko sau. Kaip tai kompensuoti?

– Laiko sau neturėjimas irgi yra pasirinkimas. Iš tiesų visų geidžiamo laiko sau – laisvės nuo rutininių darbų, buities, kitų žmonių – galima rasti. Kiekvieną darbo valandą galime rasti 5 minutes paprasčiausiam atokvėpiui nuo veiklos: pasižiūrėti pro langą, pasukioti pečius ir pajausti kūną, padaryti trumpą mankštą, išgerti vandens, užsimerkti ir pajusti savo kvėpavimą, atsipalaiduoti ir t. t.

Tiesiog kelios akimirkos, tačiau svarbiausia – reguliariai kasdien po keletą kartų. Toks nuolatinis atokvėpis nuo rutinos primintų, kad laiko sau visuomet yra, ir galiausiai laiką vienaip ar kitaip reguliuojame mes patys. Dažnai mums, psichologams, žmonės sako, kad mes gražiai čia pasakojame, bet va, realiai niekas nevyksta. Tačiau pabandžius nors kartą tai padaryti, paaiškėja, kad viskas įmanoma. Taigi, reikia veikti.

Ar galima įvardinti tam tikras profesijas, kurios labiau priklausytų labiau rizikos grupėms dėl patiriamo streso?

– Šioms grupėms priskiriami profesijų atstovai, kurie bendrauja su dideliu skaičiumi žmonių. Tai gydytojai, kalėjimo prižiūrėtojai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, aptarnavimo srityje dirbantys asmenys. Bendravimas reikalauja ne tik psichinės, bet ir fizinės energijos.

Asmeninio albumo nuotr./Algina Šamonskienė
Asmeninio albumo nuotr./Algina Šamonskienė

Policininkai, gaisrininkai patiria labai daug streso darbe, nes jų darbas yra pavojingas ir jų pačių gyvybei. Oro uostų vidaus darbuotojai stresą patiria dėl greito darbo tempo, ilgų darbo valandų ir viršvalandžių, aukštų reikalavimų, neturėjimo galimybės kontroliuoti savo darbo ar įgyti naujų įgūdžių. Šie veiksniai sukelia nuovargį ir perdegimą.

Streso pasekmės, būdingos šių profesijų atstovams, būna fizinės bei emocinės. Fizinės – širdies ligos, aukštas kraujospūdis, nuolatinis nuovargis, virškinimo sutrikimai. Kalbant apie emocines streso pasekmes – skyrybų ir pašlijusių santykių su sutuoktiniu atvejų tarp minėtų profesijų žmonių yra daug daugiau nei tarp kitų profesijų atstovų.

Taip pat dažnai jie kenčia nuo depresijos ir priklausomybių, susijusių su alkoholio vartojimu ir azartiniais žaidimais. Jiems taip pat dažniau būdingas irzlumas, miego sutrikimai, blogi maitinimosi įpročiai, negebėjimas priimti sprendimus.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie skaudulius medikų pasaulyje. Gal galėtumėte apibūdinti medikų profesinio streso specifiką? Kokios jiems didžiausios grėsmės psichikos sveikatai?

– Medikai dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę, o didėjant darbo krūviui ar reikalavimams darbe dažniau pasireiškia perdegimo sindromas, depresijos ir psichosomatiniai simptomai, yra didesnė širdies infarkto rizika. Dažnas medikas turi naktinius budėjimus, dėl kurių sutrinka gyvenimo ritmas, be to, tai turi įtakos asmeninių santykių kokybei.

Rizikos grupėms priskiriami profesijų atstovai, kurie bendrauja su dideliu skaičiumi žmonių.

Pagal pateikiamas statistikas ir tyrimus JAV gydytojai yra linkę į savižudybę dvigubai dažniau nei kitų profesijų atstovai, o gydytojos moterys į tai yra linkusios net trigubai dažniau nei jų kolegos vyrai. JAV kasmet nusižudo apie 400 gydytojų. Labiausiai pažeidžiami besimokantys ir pradedantieji gydytojai.

Sakoma, kad vienos savižudybės priežasties nebūna, visgi kiek tokias negatyvias mintis lemia stresas darbe ir pervargimas?

– Mūsų gyvenimas dabar pagreitėjo, visi skubame, daug informacijos, darbų, įtampos, streso. Visa tai veikia žmogaus emocijas, vidinę būseną. Per mažai laiko, per daug darbų. Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria ir panikos atakų, kurios paprastai susijusios su stresu darbe, nuo perdegimo darbe suserga depresija.

Ne ką mažiau susirgti depresija rizikuoja ir visiškai neturintys darbo ar menkus atlyginimus uždirbantys asmenys. Viso to pasekmė – kaupiasi negatyvios mintys apie savęs nereikalingumą šioje žemėje ir savižudybę.

Kokie būtų Jūsų, kaip psichologės, patarimai žmonėms – į ką atkreipti didžiausią dėmesį, kad gyvenimas būtų labiau subalansuotas, ir ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad, tarkime, neturi galimybių dirbti mažiau?

– Svarbiausia suprasti, kad stresas yra ne kažkur išorėje – reakcija į stresą vyksta mūsų organizme. O ši reakcija prasideda nuo minčių. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, nepavyks, nepadarysiu) sukelia vadinamąjį emocijų kompleksą, įtampą, o vėliau – ir tam tikrus cheminius pokyčius organizme, kurie gali lemti net fizinius simptomus, ligas.

Tuo metu, kai tik atsiranda negatyvių minčių, reikia gebėti jas pakeisti pozityviomis ir leisti sau atsipalaiduoti. Bet to taip pat reikia mokytis ir treniruotis, kad iškilus stresinei situacijai pavyktų pritaikyti.

Keli gabalėliai tikro šokolado, turinčio 70 ir daugiau procentų kakavos, gali pakelti nuotaiką, padidinti darbingumą, o lengvas poilsis ar atitrūkimas nuo darbo bent kelioms minutėms išgelbės jus nuo įtampos. Svarbu labiausiai saugoti ir mylėti save.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
II-IV (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
Darbo dienomis:
I-V (8 - 20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką