Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 13d. 07:55

Reiškinys – vadinamoji pavasarinė depresija. Ką daryti, kad savijauta pagerėtų?

Panikos priepuolis
„Scanpix“ nuotr. / Susierzinusi moteris

Atrodytų, kad pasibaigusi žiema ir prasidėjęs pavasaris, kai vis sparčiau ilgėja ir šviesėja dienos, visiems turėtų teikti daugiau džiaugsmo, savijauta tapti geresnė, veiduose atsirasti daugiau šypsenų. Tačiau yra žmonių, kuriuos šis laikotarpis veikia kitaip: jie tampa dirglesni, jautresni, nerimastingesni, nuotaika prastėja. Kodėl taip nutinka ir ką daryti?

Priežastis – pavasarį padaugėja saulės

Psichologė Aušra Mockuvienė sako, kad tokios savijautos priežasčių gali būti įvairių ir kaip vieną pagrindinių išskiria tai, kad pavasarį padaugėja saulės. O gaunamas šviesos kiekis kiekvieną mūsų veikia skirtingai.

„Yra žmonių, kurie turi didesnį jautrumą šviesos trūkumui. Čia ta dalis, kuri blogiau jaučiasi tamsiuoju periodu – rudenį, žiemą, ir jų savijauta buitiškai vadinama rudenine ar žiemos depresija. Žmonės, kuriuos dirglumas, nerimas apima prasidėjus pavasariui, yra jautresni padidėjusiam šviesos kiekiui.

Žmonės, kuriuos dirglumas, nerimas apima prasidėjus pavasariui, yra jautresni padidėjusiam šviesos kiekiui.

Ką daro padidėjęs šviesos kiekis? Jis pakelia energiją. Tie, kuriems žiemą trūksta šviesos, tampa gyvesni, darbingesni, laimingesni, ryte lengviau keliasi. Tačiau žmonės, kurie yra jautrūs padidėjusiam šviesos kiekiui, tampa dirglūs, nerimastingi, jiems yra sunku užmigti, gali būti, kad prasideda nemiga, ryte, nors yra pavargę ir neišsimiegoję, prabunda su pirmais saulės spinduliais“, – aiškina psichologė.

Reagavimas į šviesos kiekio svyravimą, pasak pašnekovės, vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu – tai yra depresijos porūšis. Didžioji dalis žmonių blogiau jaučiasi, kai pritrūksta šviesos, tačiau iš jų 10 proc. žmonių viskas vyksta atvirkščiai – jiems pasireiškia vadinamoji pavasarinė depresija. Tai nėra medicininis terminas, bet, kaip sako psichologė, įprastas vartoti šnekamojoje kalboje.

„Tie žmonės, kurie pavasarį pasijunta blogiau, patiria dar ir didelį kontrastą: tarsi socialiai priimtina, kad visi ar didžioji dalis džiaugiasi pavasariu, saule ir tai yra normalu. Ir ta vidinė kančia dar labiau išryškėja, žmonės sako: kas su manimi negerai, jei net saule negaliu džiaugtis? Tačiau tai yra tiesiog tokie individualūs organizmo skirtumai.“

Adaptacija prie šviesos kiekio padidėjimo, pasak psichologės, žmonėms vyksta skirtingai. Vieniems minėti požymiai pasireiškia kelias savaites, paskui kūnas adaptuojasi ir jie grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau yra žmonių, kurie ypač jautrūs padidėjusiam šviesos kiekiui ir, kaip sako pašnekovė, tai „išmuša“ organizmą taip, kad patiriami net depresijos simptomai.

„Kartais tikrai tenka girdėti, kad žmonės atsigauna tik rugpjūtį ar net žiemą. Padeda, jei žmonės išvažiuoja į kokius nors vėsesnius kraštus, kur mažiau saulės“, – sako A.Mockuvienė.

Dar viena priežastis, pavasarį galinti lemti tokią savijautą, psichologės teigimu, yra alergija, kai jau prasideda žydėjimas. Žmogaus gali nevarginti nei sloga, nei paraudusios akys, tačiau prastos savijautos priežastis gali būti būtent alergija.

Mėginti riboti gaunamą šviesos kiekį

Kokių priemonių imtis, kad savijauta pagerėtų? Kaip sako A.Mockuvienė, žmonės, kuriems tai kartojasi, per laiką pradeda susigaudyti, kas su jais vyksta. Jei tai yra trumpalaikis periodas, jie išmoksta su tuo susigyventi. Gali būti, kad žmogų tai paveikia itin stipriai. Tokiu atveju pašnekovė pataria kreiptis į specialistus.

„Ką daryti, priklausys nuo priežasčių. Jei tai yra susiję su saule, padidėjusiu šviesos kiekiu, nėra taip paprasta išvengti saulės, bet reikėtų mėginti riboti šviesos kiekį: vaikščioti su akiniais nuo saulės, namuose pasikabinti šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.

Jei žmogus jaučiasi nerimastingas, jam gali padėti meditacijos, nes reikia to, kas ramina kūną. Gali būti, jog praverstų ir psichologo konsultacijos, kad padėtų susigaudyti, ar žmogų veikia šviesa, ar alergija, ar gali būti kokių nors kitų stresorių jo gyvenime. Mūsų gyvenimas nėra izoliuotas, paprastai lygiagrečiai vyksta daug dalykų. Tarkime, vienais metais organizmas tuos simptomus vos pajunta, bet kitais, prisidėjus papildomiems dalykams, žmogui gali rimtai pablogėti“, – sako psichologė.

123RF.com nuotr./Sunku tvarkytis su emocijomis
123RF.com nuotr./Sunku tvarkytis su emocijomis

Atsisakyti ar sumažinti to, kas dirgina organizmą

Paklausta, ar pavasarį apėmusiai prastai savijautai teigiamos įtakos gali turėti papildomai vartojami tam tikri vitaminai, aktyvesnė veikla, sportas, A.Mockuvienė sako, kad vadinamoji pavasarinė depresija nėra tiek daug ištyrinėta (jei lygintume su pačia depresija), ir net jos priežastys iki galo nėra aiškios.

„Yra tyrimų, kurie sako, kad galbūt tai lemia šiluma ir drėgmė. Tai yra klimatas – veiksnys, kurio sunku išvengti. Jei žmogus tampa nerimastingas, galvočiau apie tai, kaip labiau raminti kūną, o ne jį aktyvinti.

Šiaip sportas, kalbant apie depresiją, yra labai svarbus komponentas ir veiksmingas, bet kalbant apie pavasarinę depresiją, kur ypač stipriai pasireiškia nerimo jausmas, nežinau, ar sportas yra tai, nuo ko reikėtų pradėti. Aišku, būna ir taip, kad žmones slopina, tokiu atveju sportas tikrai tiktų.

Kalbant apie vitaminus, yra nemažai vitaminų, kurių trūkumas gali lemti tokią būseną, ir net nebūtinai susijusią su pavasarine depresija. Galima pasidaryti tyrimus, pasižiūrėti vitaminą D – 70 proc. ar daugiau žmonių paprastai jo trūksta, – pataria psichologė.

– Žvelgiant į mitybą, jei žmogus nerimastingas, reikėtų riboti ar atsisakyti to, kas dar labiau dirgina organizmą ir didina nerimą, pavyzdžiui, kava – galima riboti išgeriamą jos kiekį.“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

RESTA 2019

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką