– Kas jus paskatino sveikai maitintis? Tokioje galybėje nesveiko maisto paprasta paslysti ir suvalgyti kokį sūrainį vietoj salotų lapų vakarienei...
– Viskas gavosi labai natūraliai. Maistas, jo poveikis bei aktyvus gyvenimo būdas visada mane intrigavo. Tačiau, kaip dauguma studentų, išvažiavusi iš namų kurį laiką tikrai nebuvau gera savo kūnui: nežiūrėjau, ką dedu į burną, netausojau savęs, dirbau viršvalandžius net nesukdama galvos, kad visa tai gali pakenkti mano sveikatai.
Esu labai žingeidi, visada domėjausi įvairiausiomis mitybos teorijomis, o studijų metais dar pradėjau mėgėjiškai sportuoti – patraukė lengvasis kultūrizmas. Visa tai mane natūraliai paskatino eksperimentuoti su pačia savimi. Tačiau supratusi, jog visgi man trūksta žinių, kad galėčiau sveikai praktikuoti vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, pradėjau gydomosios mitybos studijas (ang. Naturopathic Nutritional Therapy) Didžiojoje Britanijoje.
– Kaip manote, kada reikia susirūpinti tuo, ką dedate į burną?
Vieni badauja, kiti sulčiauja, nusprendę, kad reikia organizmą išvalyti, treti ieško stebuklingos piliulės. Sveiko organizmo nereikia papildomai valyti. Svarbiausia – jo neteršti.
– Sveikata būtina rūpintis ne tik susirgus. Sveikas organizmas, kurio funkcijos nesutrikusios, turi savybę gydyti pats save, savarankiškai viską sureguliuoti ir palaikyti pastovią vidinę terpę. Toks procesas dar vadinamas homeostaze. Yra daugybė dalykų, kurie tam gali sutrukdyti, pavyzdžiui: maistinių medžiagų trūkumas, stresas, nusilpęs imunitetas, vaistai, miego trūkumas, fizinės veiklos trūkumas ir panašiai. Todėl labai svarbu išmokti palaikyti natūralų organizmo gebėjimą viską susitvarkyti ir išsivalyti. Na, o keletas būdų tai padaryti yra visavertė mityba, sportas, streso bei blogų emocijų vengimas.
Gamta yra labai paprasta, todėl stenkimės ir mes nieko neapsunkinti. Šiandien sveiki žmonės vis labiau kišasi ir trikdo natūralius organizmo procesus. Vieni badauja, kiti sulčiauja, nusprendę, kad reikia organizmą išvalyti, treti ieško stebuklingos piliulės. Sveiko organizmo nereikia papildomai valyti. Svarbiausia – jo neteršti.
– Ką galėtumėte pavadinti sveiku maistu? Nors reklamose dažnai skelbiama, kad vieni ar kiti garsių kompanijų parduodami produktai beprotiškai sveiki, tačiau dažniausiai tenka nusivilti tokiomis reklamomis...
– Sveikas maistas – tai švarūs, natūralūs maisto produktai, daugiausia vieno ingrediento, tokie kaip daržovės, vaisiai, uogos, grūdinės ir ankštinės kultūros, riešutai, sėklos, žolelės. Kalbant apie gyvūninės kilmės produktus – laisvėje laikomų vištų kiaušiniai (pvz., iš smulkiųjų ūkininkų ūkių), ekologiškai užauginta, kokybiška mėsa bei žuvis. Tikras maistas neturi ingredientų, nes jis pats sau ingredientas. Tokiame maiste nėra hormonų, pesticidų, konservantų, tirštiklių, cukraus, E ir kt.
Tikrai labai lengva pasiklysti tarp daugybės reklamuojamų „sveikų“ produktų. Patikėję, jog tam tikras produktas yra „sveikas“, dažniausiai nebežiūrime į sudedamųjų dalių sąrašą. Tačiau tai yra labai didelė klaida.
Pavyzdžiui, taip visų pamėgti riešutų bei džiovintų vaisių batonėliai. Dažniausiai jie yra reklamuojami kaip labai sveikas užkandis, tačiau taip yra tikrai ne visada. Daugumoje tokių batonėlių rasime didelį kukurūzų sirupo kiekį, cukraus, sočiųjų riebalų. Taip pat tokiuose maisto produktuose dažnai būna mažai ląstelienos ir taip toliau. Valgydami saldainį, suprantame, kad tai nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Tačiau valgydami tokius batonėlius, galvojame, jog darome gerą darbą savo kūnui, nors yra priešingai. Todėl visada labai svarbu patikrinti perkamo produkto sudėtį.
Jeigu negalite atpažinti ingredientų arba jų net nesate matę savo virtuvėje – tokių produktų tiesiog nepirkite. Parduotuvių lentynos lūžta nuo perdirbtų, chemiškai apdorotų maisto produktų, todėl savo pasirinkimais to neskatinkime.
Pavyzdžiui, taip visų pamėgti riešutų bei džiovintų vaisių batonėliai. Dažniausiai jie yra reklamuojami kaip labai sveikas užkandis, tačiau taip yra tikrai ne visada.
Dietiniai gaivieji gėrimai – dar vieni spąstai. Nors ir teigiama, kad tokiuose gėrimuose nėra cukraus, tačiau ten rasime dirbtinių saldiklių, tokių kaip aspartamas, sacharinas, sukralozė ir kt., kurie gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Dirbtiniai saldikliai yra saldūs, bet neturi kalorijų. Žinau, skamba viliojančiai.
Tačiau mūsų organizmas yra taip sudėliotas, jog suvalgius atitinkamą kalorijų kiekį, apetitą reguliuojantis hormonas leptinas informuoja smegenis, kad jau pasiektas sotumo jausmas, siųsdamas aferentinį signalą apie maitinimosi pabaigą. Taigi, dirbtiniai saldikliai iš esmės apgauna mūsų kūną, kuris galvoja, jog gaus kalorijų, tačiau tam neįvykus, mūsų kūnas vis dar signalizuoja, kad jam reikia daugiau.
Naujausi tyrimai rodo, jog dirbtiniai saldikliai mažina natūralų organizmo gebėjimą saldumo skonį sieti su kalorijų vartojimu ir sotumo jausmu, todėl tokiu atveju mes nekontroliuojame alkio jausmo. Dėl šios priežasties dirbtiniai saldikliai gali skatinti apetitą bei potraukį paprastiesiems (greitiesiems) angliavandeniams.
– Kaip kilo idėja pradėti savo tinklaraštį?
– „Healthy Happened“ idėja kilo tada, kai viskas tiesiog nebetilpo galvoje. Labai troškau kūrybinės erdvės, kurioje galėčiau išreikšti mintis. Pradėjusi mitybos mokslus, sužinojau daug naujos ir naudingos informacijos, kuri, mano manymu, turėtų būti prieinama ne tik nusprendusiems mokytis šioje srityje.
Labai norėjau sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie tai, kaip geriau rūpintis savimi, sveikiau maitinantis ir gyvenant.
Be galo daug „sveikos mitybos guru“, skleidžiančių klaidinančias teorijas socialiniuose tinklapiuose. Mano manymu, sparčiai plintančios mitybos propagandos gali būti labai žalingos žmogaus sveikatai, turint omenyje tai, jog kažkas, nesidomintis mityba ir jos pasekmėmis, internete patarinėja, ką ir kaip geriau valgyti arba nevalgyti remiantis tik savo „sėkmės istorija“.
Mitybos studijos buvo ir yra kaip mano kūno, proto bei dvasios naudojimosi vadovas, todėl supratau, kad atėjo laikas ir man ką nors pasakyti. Kai atrandu kažką naujo, tiesiog negaliu nepasidalinti. Mes visi šiuo požiūriu kartu, todėl labai svarbu vienas kitam padėti.
Kiekvieną dieną, ateidami į prekybos centrą, mes savo pirkiniais balsuojame už tai, kokią norėtume matyti savo ateitį.
Čia niekam neklijuojame etikečių, nes laisvės pojūtis yra labai svarbus. Viskas sukasi apie meilę sveikai gyvensenai ir natūraliems, ekologiškiems maisto produktams. Maistas yra mūsų energijos šaltinis. Ką mes dedame į kūną, tą gauname atgal.
Man labai svarbu, kad sveika mityba būtų reali ir prieinama kiekvienam žmogui. Kiekvieną dieną, ateidami į prekybos centrą, mes savo pirkiniais balsuojame už tai, kokią norėtume matyti savo ateitį. „Healthy Happened“ misija yra suteikti informaciją apie sveikus maisto pasirinkimus ir mitybą, kurią galėtumėte pritaikyti kiekvieną dieną.
Norėčiau, kad daugiau žmonių domėtųsi natūraliu maistu ir bandytų atrasti, kas yra geriausia būtent jiems. Taip pat labai noriu įkvėpti žmones palaikyti artimesnį ryšį su gamta, ne tik atidžiau rinktis maistą, bet ir pasirūpinti savo emocine gerove.
– Savo tinklaraštyje rašote anglų ir lietuvių kalbomis, šiuo metu turite per 27 tūkstančius sekėjų savo „Instagram“ paskyroje, ir šis skaičius nuolat auga. Kaip manote, kokia to paslaptis?
– Tikrai labai sunku atsakyti. Galbūt reikėtų šito paklausti sekėjų, kodėl visgi jie domisi „Healthy Happened“ tinklaraščiu. Žinau tik tiek, kad ten sudedu visą širdį, atsakau į kiekvieną klausimą, komentarą, elektroninį laišką ir kiekvieną „Healthy Happened“ sekėją be galo myliu. Noriu, kad šis tinklaraštis paskatintų ir pagelbėtų visiems, norintiems gyventi sveikiau.
– Kokių komentarų dažniausiai susilaukiate apie propaguojamą sveiką gyvenseną? Ar dažnai išgirstate komentarų, kad sveika gyvensena – nesąmonė ir tik laiko švaistymas? Ką atsakote į tokius komentarus?
– Dažniausiai susilaukiu daugybės klausimų, kaip pradėti, ką daryti, kaip man išeina, iš kur aš tam semiuosi motyvacijos ir panašiai. Visgi nesu sutikusi žmogaus, kuris garsiai pasakytų, jog sveika gyvensena yra nesąmonė. Na, o jeigu kas nors taip ir manytų, tai tik giliai širdyje ir tai tik todėl, jog tam dar nepasiryžo pats.
Aš netikiu kraštutinumais ir dogmomis. Manau, jog gyventi ir maitintis sveikai yra kur kas paprasčiau.
Prieštaringų reakcijų nelabai teko sulaukti galbūt todėl, kad nesiėmiau kažkokių ekstremalių ir nelabai pagrįstų pokyčių. Aš netikiu kraštutinumais ir dogmomis. Manau, jog gyventi ir maitintis sveikai yra kur kas paprasčiau. Artimieji ir draugai mane visada palaikė, net patys pradėjo sveika gyvensena kažkiek domėtis ir gaminti patiekalus pagal mano sukurtus receptus. Smagu, kai kažką įkvepi.
– Kas yra toji sveika gyvensena?
– Visų pirma, sveika gyvensena turi būti reali, lanksti ir prieinama. Toks gyvenimo būdas neturi sukelti streso ar užtrenkti visas socialinio gyvenimo duris. Visada visais būdais siekiu pusiausvyros tarp sveikatingumo ir gyvenimo malonumų bei to mokau kitus.
Norėčiau pabrėžti, jog norint pasiekti optimalią sveikatos būklę, ne visada užtenka pasirūpinti tik mityba. Sveikatingumas apima tiek emocinius, tiek dvasinius, tiek fizinius dalykus – į viską vertėtų atkreipti dėmesį. Netgi labai dažnai visos problemos slypi kažkur giliau.
Žiūrėk, kartais žmogus numeta savo užsibrėžtus dešimt kilogramų ir vis tiek yra nelaimingas. Mano nuomone, labai svarbu pamilti savo kūną tokį, koks jis yra, nes tik tuomet jis dirbs išvien siekiant geriausios sveikatos būklės.
Tikrai nėra vieno vienintelio teisingo mitybos pasirinkimo, kuris tiktų kiekvienam. Tai yra labai individualu. Vienas gali būti vegetaras, kitas –veganas, trečias – žaliavalgis, tačiau tai nereiškia, kad tokia mityba tiks visiems. Yra begalė kitų faktorių, į kuriuos taip pat vertėtų atsižvelgti. Tačiau saikinga ir subalansuota mityba bei aktyvus gyvenimo būdas yra kelias į sėkmę.
– Kokia turėtų būti pusiausvyra tarp sveiko maitinimosi ir sporto?
Šiuolaikinis sporto supratimas yra truputį iškreiptas. Visi sportuoja kaip profesionalūs kultūristai, nepaisant to, jog dauguma tik nori palaikyti gerą savijautą ar išlaikyti esamas kūno formas.
– Prieš pradedant prakaituoti sporto salėje, visada rekomenduoju pasidaryti maisto spintelių bei šaldytuvo reviziją. Jeigu namuose laikysime tik gerą maistą, tokį ir valgysime. Vėliau reikėtų įtraukti ir sportą, kurio intensyvumas priklauso nuo žmogaus esamos būsenos bei fizinės formos.
Bet kokiu atveju, sportas yra labai svarbus ir labai naudingas. Tačiau šiuolaikinis sporto supratimas yra truputį iškreiptas. Visi sportuoja kaip profesionalūs kultūristai, nepaisant to, jog dauguma tik nori palaikyti gerą savijautą ar išlaikyti esamas kūno formas. Žinoma, jeigu žmogui tai sukelia tik teigiamas emocijas, pirmyn. Tačiau daugumos atveju tai yra tik papildomas stresas kūnui, o tai dažnai veda prie niekaip netirpstančių papildomų kilogramų, savigraužos ir panašiai.
Dažnas galvoja, jog jei valandą ilgiau pasportuos, tai ir svorio daugiau numes. Tokiais atvejais dažniausiai viskas pasisuka atvirkščiai. Šiuo atveju „daugiau“ yra tiesiog „daugiau“.
– Ar pati laikotės dietų?
– Kaip jau minėjau, netikiu kraštutinumais. Dietos yra per didelis savęs ribojimas, o rezultatai labai laikini. Visada siūlau imtis pokyčių, kurie trunka visą gyvenimą. Nors laikantis dietos svoris nukrinta labai greitai, tačiau jis taip pat greitai sugrįžta. Blogiausia yra tai, kad žmogus išsenka, tampa irzlus, sulėtėja jo medžiagų apykaita ir atsiranda dar didesnis alkio jausmas. Ne veltui sakoma, kad nustojus laikytis dietos, svoris sugrįžta dvigubai.
– Ar sveika gyvensena išlaisvina ne tik kūną, bet ir naujas idėjas?
– Tikrai niekada nebūčiau patikėjusi, kad šioje kelionėje išmoksiu tiek daug. Tai tikrai nuostabu! Kai pakeičiau savo gyvenimo būdą, pasikeitė ir mano gyvenimas. Dabar sveikata yra mano prioritetas, o sveika mityba – mano aistra. Jaučiuosi daug artimesnė sau ir gamtai nei anksčiau. Dabar jaučiuosi energinga, žvali ir pilna įvairiausių idėjų! O svarbiausia, jaučiu, jog dabar galiu pasiūlyti žmonėms daug daugiau!
– Kaip galėtumėte paskatinti žmones susirūpinti sveiku gyvenimo būdu?
Kai pakeičiau savo gyvenimo būdą, pasikeitė ir mano gyvenimas. Dabar sveikata yra mano prioritetas, o sveika mityba – mano aistra.
– Pasidalinsiu savo mėgstamiausiu posakiu: „Mažais žingsneliais kiekvieną dieną“ (ang. small steps every day). Patys pamatysite, kiek toli nueisite. Viskas neturi pasikeisti per vieną dieną. Pradėkite nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, galbūt rytojų galėtumėte pradėti sveikais pusryčiais, o poryt įtraukti ir penkiolikos minučių mankštą? Galbūt į savo dienos meniu galėtumėte įdėti kokią nors naują daržovę? Klausykite, ką jums sako jūsų kūnas. Kiekvieno žmogaus norai bei aplinkybės yra visiškai unikalūs, todėl labai svarbu eiti savo greičiu.
– Gal galėtumėte pasidalinti savo geriausiu receptu?
– Žinoma. Tai yra ledai. Užteks vienam labai alkanam žmogui arba dviem pusiau alkaniems.
Mėlynių ledai su karamelizuotas lazdynų riešutais
Sūdytos karamelės padažui reikės:
- 10 Medjool rūšies datulių (apie 200 g). Šios rūšies datulės yra ypatingai didelės, sultingesnės ir saldesnės už kitas datules. Tačiau, jei tokių nerandate, galite naudoti paprastas datules, tik žiūrėkite, kad jų būtų apie 200 g. Taip pat paprastas datules reikėtų pamirkyti karštame vandenyje bent jau 5 minutes, kad jos suminkštėtų;
- 10 anakardžio riešutų;
- 6 valg. š. nesaldinto migdolų pieno;
- 2 arb. š. šviežių citrinų sulčių;
- 1 vanilės pupelės (galite pakeisti ½ ar 1 arb. š. vanilės ekstrakto);
- ½ arb. š. jūros druskos.
Gaminimas:
- Išimkite datulių kauliukus ir sudėkite jas į maisto plaktuvą. T
- aip pat kartu sudėkite ir kitus ingredientus: riešutus, migdolų pieną, citrinos sultis, jūros druską, vanilę.
- Viską gerai suplakite iki vientisos, kreminės masės.
Mėlynių ledams reikės:
- 3 šaldytų labai sunokusių bananų;
- 1 puodelio (apie 150 g) šaldytų mėlynių;
- ¼ puodelio nesaldinto migdolų pieno (ar kitos rūšies, pagal jūsų pasirinkimą);
- 1 valg. š. 100% migdolų sviesto (ar kitos rūšies, pagal jūsų pasirinkimą);
- žiupsnelio jūros druskos.
Karamelizuotiems lazdynų riešutams reikės:
- ½ puodelio lazdynų riešutų;
- 2 didelių valg. š. sūdytos karamelės padažo.
Gaminimas:
- Pirmiausia paskrudinkite lazdynų riešutus keptuvėje apie 5 minutes.
- Kai riešutai atvės, nuvalykite jų žieveles, stipriai patrindami riešutus tarp delnų. Tai padarę, įdėkite į keptuvę 2 didelius valg. š. sūdytos karamelės padažo kartu su nuvalytais lazdyno riešutais ir pradėkite maišyti.
- Šis procesas turėtų užtrukti apie 7–10 minučių, kol lazdynų riešutai pasidengs karamele (ji labai lengvai nusivalys nuo keptuvės paviršiaus). Šio proceso pabaigoje keptuvė turėtų būti visiškai švari.
- Padėkite savo karamelizuotus riešutus į šalį, kad atvėstų. Darysime ledus. Šis žingsnelis bus labai lengvas.
- Visus ledų ingredientus sudėkite į greitaeigį plaktuvą ir plakite iki vientisos kreminės masės.
- Ledus patiekite desertiniame inde ar tiesiog stiklinėje, papuošdami karamelizuotais riešutais bei mėlynėmis. Taip pat galite jų pridėti ir į ledų vidurį. Būkite kūrybingi. Skanaus!
Solamitos tinklaraštyje rasite ir daugiau naujienų – healthyhappened.com
