Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 23d. 16:00

Tymais sergantį sūnų slauganti vilnietė: tikrovėje viskas atrodo baisiau nei nuotraukose

Santaros klinikų Vaikų ligoninė
Santaros klinikų Vaikų ligoninė

Per Lietuvą ritasi tymų protrūkis, o medikai baiminasi, kad tai tik pradžia. Savaitę laiko nuo ligoninėje gulinčio sūnaus neatsitraukianti 15min GYVENIMAS pašnekovė atvirauja, kad jos sūnus nebuvo paskiepytas nuo šios pavojingos ligos, tačiau ne todėl, kad taip nusprendė ji pati. Dėl organizmo savybių jo skiepyti neleido patys medikai. Tačiau dabar jos vaikas kenčia nuo kitų neatsakingo pasirinkimo.

Medikai iš karto įtarė tymus

Kaip 15min GYVENIMAS pasakojo vilnietė, jos sūnus blogai pasijuto praėjusį šeštadienį – pradėjo karščiuoti, ėmė svaigti galva, ašaroti akys, išbėrė veidą. Bėrimas buvo labai smulkus – atrodė kaip neaktyvūs, smulkūs, neryškūs taškiukai. Dėmėmis išmušė ir sutino jau vėliau.

„Staigiai priėmėme sprendimą važiuoti į Santariškių klinikų Vaikų ligoninę. Medikai pasakė, kad negali atmesti nė vienos diagnozės, o tarp galimų buvo tymai ir meningitas“, – sakė pašnekovė.

Galima įsivaizduoti, ką jautė mama, išgirdusi tokias prognozes. Tiesa, pirmą kartą atliktas tyrimas tymų susirgimo neparodė, tačiau medikai įspėjo, kad džiaugtis dar per anksti. Mat tymai tyrimais aptinkami maždaug po trijų parų nuo susirgimo pradžios, o visa nepilnamečio ligos eiga išoriškai atrodo kaip klasikiniai tymai.

Ketvirtadienį tyrimas buvo pakartotas. Atsakymo kol kas nėra, nes dėl tymų protrūkio Nacionalinė laboratorija užversta darbu. Kita vertus, kaip teigia pašnekovė, atsakymas jau nieko nepakeis, kadangi specifinio gydymo nuo tymų nėra – tik simptomų mažinimas.

Ji tik pasidžiaugė, kad šiu metu būklė stabilizavosi: „Beveik nuolat laikėsi 38–40 laipsnių temperatūra ir sunkiai sekėsi ją kontroliuoti. Tik dabar, po penkių dienų ji nukrito iki 37 laipsnių. Nuolat statomos lašelinės, o išbėrimai tepami specialiais vaistais.“

Dėl alergijos negalėjo būti paskiepytas

Nepilnametis dėl labai stiprios alergijos vaikystėje negalėjo būti skiepijamas, taigi jis apsaugos nuo tymų neturi – ir ne todėl, kad tėvai nebūtų norėję jo skiepyti. Alerginė organizmo reakcija ligos eigą sunkina ir dabar.

„Nuo trejų metų esame „įskaitoje“. Išsitraukėme baltą loterijos bilietą ir pakliuvome į tą penkių procentų grupelę, kuriai viskas yra kiek kitaip. Dabar svarbiausia, kad situacija nepablogėtų.

Svarbu nepereiti raudonos ribos, kad neprasidėtų komplikacijos – plaučių uždegimas, meningitas ir pan. Tuomet reikėtų taikyti kitą gydymą, todėl sūnus nuolat yra stebimas. Jo organizmo parametrai, temperatūra tikrinami kas 15 minučių“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak nepilnamečio mamos, apie tris mėnesius, kol pavasarį žydi augalai, sūnaus organizmas alergiškai reaguoja beveik į visus maisto produktus.

„Kai jam buvo treji, pirmą kartą dėl sunkios alergijos atsidūrėme ligoninėje. Dabar esame išmokę kontroliuoti alergiją medikamentais, tačiau nuo trejų metų mano vaiko planinių skiepų kalendorius nutrūko. Medikai skiepyti nebeleido.

Šiandien kaip tik turėjome alergologo konsultaciją ir sutarėme, kad peržiūrėsime neskiepijimo poziciją, nes tymai juk ne vienintelė pikta liga, kuri valdoma skiepais, ir nuo kurios sūnaus paskiepyti, prasidėjus alergijai, jau negalėjome. Žiūrėsime, ką galime padaryti, kad užbėgtume už akių kitoms ligoms, tokioms, kaip tuberkuliozė, raudonukė ir pan.“, – teigė moteris.

123rf.com nuotr./Tymai
123rf.com nuotr./Tymai

Pats sūnus ragina skiepyti vaikus

Moteris teigė norinti atkreipti visų tėvų dėmesį ir paskatinti juos paskiepyti savo vaikus. Anot jos, skaitant pranešimus spaudoje viskas atrodo visai kitaip nei pamačius tikruosius tymų simptomus. Tikrovėje viskas atrodo daug baisiau.

Dėl šios priežasties ji, paties sūnaus prašymu, nufilmavo ir nusiuntė artimiems žmonėms jo kreipimąsi, kuriame nepilnametis ragina tėvus nedelsiant paskiepyti savo vaikus, jeigu yra to nepadarę.

Mano aplinkoje yra buvę žmonių, kurie mirė, nes tiesiog per vėlai kreipėsi į medikus.

O jo mama primygtinai rekomenduoja atsiradus pirmiesiems simptomams nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į medikus. Tokiomis aplinkybėmis gali būti brangi kiekviena minutė, o ji pati yra mačiusi atvejų, kai viskas baigėsi ne taip laimingai.

„Mano aplinkoje yra buvę žmonių, kurie mirė, nes tiesiog per vėlai kreipėsi į medikus. Tokia patirtis įpareigoja visada elgtis rūpestingai, operatyviai ir atsakingai. Jeigu vaikai prastai pasijaučia, jie turėtų nedelsiant išeiti iš mokyklos, būti paimti iš darželio, kad užkratas neplistų toliau“, – svarstė pašnekovė.

Prie sūnaus visą savaitę budinti moteris pripažįsta, kad ir pati šiuo metu yra tarsi tiksinti bomba. Vaikystėje nuo tymų paskiepyta moteris nežino, ar vis dar yra apsaugota nuo šios baisios ligos, o dabar skiepytis jau nėra prasmės, nes per ilgai buvo kontakte su sergančiuoju.

Be galo dėkinga medikams

Nepilnamečio mama teigia, kad vos atvykus į ligoninę, personalo elgesys ją nuteikė maloniai. Ji dėkinga gydytojui, kad šis įdėmiai apžiūrėjo sūnų ir paguldė į palatą, o ne išleido gydytis namo.

„Mes visada randame laiko kažkam papriekaištauti arba aprėkti, bet retai kada padėkojame, nors daktaras lyg ir atliko tai, ką turėjo atlikti. Man atrodo, pakankamai žmogiška ir gražu pasakyti didelį „ačiū“. Iš pradžių sūnaus kraujo tyrimas buvo prastas, organizme labai trūko skysčių, tačiau dėl to, kad viskas buvo teisingai padaryta, dabar jo būklė yra normali.

Medikų vertinimu, mūsų vaikui – išskirtinai sudėtinga ligos forma, nes su tymais susitiko dar ir alergija. Todėl medikai taip pat turi labai teisingai parinkti gydymo būdus. Aišku, padeda tai, kad esame geriausioje vietoje, kurioje tik galėjome būti. Beveik kasdien būrys medikų tariasi, galvoja, kaip mūsų atveju padaryti geriausiai“, – gerų žodžių gydytojams negailėjo moteris.

Kada sūnus galės grįžti namo, ji kol kas net nesvarsto, nes žino, kad greitu laiku – tikrai ne.

Wikimedia.org nuotr./Tymų virusas
Wikimedia.org nuotr./Tymų virusas

Pagal skiepijimo mastus protrūkis buvo tikėtinas

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, per orą plintanti virusinė infekcija, kuri dažniausiai prasideda aukšta temperatūra, parausta akys ir bijo šviesos, vėliau atsiranda bėrimai bei tymams būdingos komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.

Santaros klinikų Vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė teigė, kad medikai dėl esamo tymų protrūkio tikrai sunerimę.

„Vadovėlinės tiesos labai paprastos – kad kontroliuotume tymų situaciją, turi būti paskiepyta 95 proc. vaikų. Jau keletą metų iš eilės šių procentų nesiekiame, o Kauno apskrityje apskritai skaičiai gerokai mažesni, tad nieko keista, kad protrūkis prasidėjo būtent ten ir dabar atsirita į Vilnių. Tiesiog išauginome ligai imlią visuomenę, į kurią patekęs sergantis žmogus sukelia protrūkį.

Kad kontroliuotume situaciją, turi būti paskiepyta 95 proc. vaikų. Jau keletą metų iš eilės šių procentų nesiekiame.

Tymų protrūkiai jau keletą metų fiksuojami ir kitose šalyse, labai dramatišką situaciją matome Ukrainoje, o ukrainiečių į Lietuvą tikrai atvyksta nemažai. Pasižiūrėjus, kas vyksta kaimyninėse šalyse, buvo tik laiko klausimas, kada turėsime problemų ir mes. Šios ligos savo ligoninėje nesame matę apie 15 metų, o dabar kiekvieną savaitę turime net po keletą pacientų. Taigi situacija pasikeitusi kardinaliai“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, jokių priešvirusinių vaistų, padedančių įveikti tymus, nėra. Kai liga pasireiškia, lieka tik simptomų švelninimas ir laukimas, kaip su jais susitvarkys organizmas. Todėl vienintelė apsauga nuo šios ligos – skiepai.

Kokie vaikai negali būti skiepijami

„Yra grupė vaikų, kurie negali būti skiepijami vakcina nuo tymų. Todėl mes, medikai, tiek daug garsiai apie tai šnekame, kad turime užtikrinti visiems vaikams galimybę turėti saugią aplinką. Pavyzdžiui, vaikas turi įgimtą imunodeficitą ir negali būti skiepijamas nuo tymų. Šiuo atvejai tėvai net neturi galimybės rinktis – skiepyti ar ne.

Ar tai reiškia, kad tokiam vaikui bus visada nesaugu kolektyve? Jeigu jame visi kiti būtų paskiepyti, jam ši aplink būtų saugi. Todėl tėvams, kurie augina tokius vaikus, viena pagrindinių rekomendacijų – kad visi šeimos nariai, artimieji, bičiuliai būtų pasiskiepiję ir neatneštų vaikui šios sunkios virusinės infekcijos. Taigi skiepai – ne tik individualus, bet ir bendruomenės reikalas, mūsų atsakomybė prieš tuos, kurie negali būti skiepijami“, – teigė I.Ivaškevičienė.

Kita grupė vaikų, kuriuos taip pat ne visada galima skiepyti, yra alergiški vaikai. Tačiau šiuo atveju gydytoja ragintų tėvus ypač atsakingai įvertinti pavojų ir nepiktnaudžiauti alergijos būsena atsisakant skiepų, jeigu medikai visgi pataria skiepytis. Taip pat ir medikams rekomendacijos šiuo klausimu jau keičiasi.

„Dabar jau galvojama ir apie tai, o kas bus, kai tas alergiškas vaikas susirgs pavojinga liga? Jo ligos forma bus daug sunkesnė. Taigi ir tie patys tymai alergiškam vaikui daug pavojingesni. Taigi medikai raginami į kiekvieną atvejį pasižiūrėti labai individualiai ir nesuabsoliutinti alergijos“, – sakė pašnekovė.

V.Kasiulevičiaus patarimai dėl skiepų

Santaros klinikų šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė tokius skaičius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, paskiepijamų vaikų dalis kasmet mažėja: 2009 m. ji siekė 97 proc., o 2018 m. – vos 92,2 proc. Lietuvoje 2019 m. vos per 2,5 mėn. užregistruoti 202 tymų atvejai, kai per visus 2018 m. tokių buvo tik 30.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

„Dėl išgalvotų ir mokslu nepagrįstų priežasčių kasmet mūsų šalyje tėvai atsisako MMR (tymų) vakcina skiepyti per 5 tūkstančius vaikų, todėl ligai plisti sąlygos tapo idealios. Dabar jau serga ir suaugusieji, todėl sveiki atvykę į 8-tą praėjusio amžiaus dešimtmetį”, – teigė gydytojas.

Pasak jo, saugūs tik po 1988 m. dviem vakcinos dozėmis skiepyti arba tymais jau sirgę asmenys. Jeigu gimėte iki 1988 m. turite tris variantus:

1) pasitikrinkite savo skiepų pasą ar ligos istoriją – gal jūs visgi paskiepyti 2 MMR vakcinos dozėmis;

2) atlikite kraujo tyrimą – imunoglobulino G prieš tymus testą;

3) nieko nelaukę pasiskiepykite.

Jeigu yra tikimybė, kad galite sirgti tymais ir ką tik turėjote kontaktą su sergančiuoju, jums rekomenduojama pasiskiepyti viena tymų vakcinos doze per 72 valandas.

Tymais nesirgę ir neskiepyti asmenys turėtų vengti kontakto ir nebūti vienoje patalpoje su sergančiuoju. Praėjus 5 dienoms po kontakto su tymais sergančiu, netgi jeigu per 72 valandas spėjote pasiskiepyti, iki 21 dienos neikite į darbą ir venkite kontaktų su neskiepytais arba tymais nesirgusiais žmonėmis, pataria V.Kasiulevičius. Taip juos apsaugosite.

Sergantys tymais asmenys turi likti namuose ne trumpiau kaip 4 paras nuo bėrimo pradžios. Nepamirškite, kad susirgę galite užkrėsti net 18 žmonių. Susirgus tymais ir praėjus 3 paroms nuo bėrimo atsiradimo paciento kraujyje jau gali būti nustatytas imunoglobulinas M prieš tymus, kuris išlieka kraujyje iki 30 dienų. Po 7 dienų nuo bėrimo pradžios kraujyje jau galima aptikti ir imunoglobuliną G, kuris piką pasiekia po 14 dienų ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Sveiki kūdikiai Lietuvoje pirmąja vakcinos doze skiepijami 15 mėnesių amžiaus, o antrąja – 6–7 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką