Longevity specialistai visame pasaulyje vieningai tvirtina: prevencinius veiksmus reikia pradėti nuo pat jaunystės. Jei norime ne tiesiog išgyventi paskutinį savo dešimtmetį su silpna sveikata, bet džiaugtis aktyviu, funkcionuojančiu kūnu ir normalia sveikata – turime pradėti tam ruoštis daug anksčiau nei yra įprasta manyti.
Kada prasideda ligos?
Tam tikri mūsų kūno organai pradeda silpti mums senstant. Vienas iš paprasčiausių mūsų senėjimo pavyzdžių – mūsų raumenys. Mums augant šie organizmo audiniai stiprėja, treniruojant jie gali tapti itin galingi, tačiau maždaug 30–ties mūsų raumenys pradeda silpti. Geras pavyzdys yra profesionalūs sportininkai – atletai savo karjeros viršūnę pasiekia būdami 20–30 metų. Taip pat ir tam tikri kognityviniai įgūdžiai, kaip greitesnis mąstymas, ar atmintis, laikui bėgant prastėja.
Tačiau yra ir tokių organizmo organų, kurie pradeda blogėti tą pačią akimirką, kai mes gimstame. Vienas iš jų – procesai, susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, net jeigu šios ligos nesukelia rimtų pasekmių iki 50–ies.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2020 m. pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (53 proc. visų mirties atvejų), antroje vietoje – vėžiniai susirgimai (20 proc. visų mirties atvejų). Lietuvos statistikos duomenys ir tendencijos yra labai panašūs su pasauline statistika, tad tikimybė, kad tam tikra ligos forma plis mūsų arterijose dar jauname amžiuje yra labai aukšta. Jeigu norime sulaukti 90–ties, nesusirgus kraujotakos sistemos ligomis, turime atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ar galime tuos procesus pristabdyti būdami 20–40 metų.
Mūsų ilgaamžiškumui ypatingai svarbūs aspektai yra judėjimas ir mityba. Nors kiekvienas gydytojas skatina saikingą valgymą ir didesnį fizinį aktyvumą, tačiau vis dar labai trūksta personalizuotų ir konkrečių patarimų, kaip jūs turėtumėte mankštintis, sportuoti, kokius specialius pratimus turėtumėte atlikti, ar kaip turėtų atrodyti jūsų subalansuota mityba.
Miegas – raktas į daugiau sveiko gyvenimo metų
Kita pagrindinė mūsų sveikatos kolona yra miegas, tačiau apie tai taip pat vis dar beveik nieko nemokoma tradicinėje medicinos sistemoje. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje daugelis gyvena ypač greitu tempu, miego trūkumas ir miego kokybė tampa vis dažnesne problema. Svarbu pabrėžti, jog miegas nėra tik paprasčiausia poilsio forma, bet ir daro esminę įtaką mūsų fiziniam ir psichologiniam sveikatingumui.
Gydytojas ir vienas garsiausių longevity ekspertų Peter Attia į miego svarbą siūlo pažiūrėti per evoliucijos prizmę: mūsų protėviai praleisdavo trečdalį savo gyvenimo miegodami. Miegant negali ieškoti maisto, negali apsiginti nuo priešų, negali daugintis – negali daryti nieko, kas iš esmės stumia pačią evoliuciją į priekį. Jei evoliuciškai miegas liko žmonijos gyvenime, ir jei, nei viena egzistuojanti gyvūnų rūšis per milijonus metų neišsiaiškino, kaip gyventi be miego – miegas privalo būti ypatingai svarbus.
Pastarąjį dešimtmetį moksliniai tyrimai intensyviai tyrinėja miegą ir kokybiško miego svarbą, ir daugelis jų nustatė, jog trumpas, pertraukinėjamas, ar nekokybiškas miegas padidina rizikas susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, demencija, mažina atsparumą insulinui, bei padidinina nutukimo riziką ir daro didelę įtaką mūsų savijautai, kūrybiškumui, nuotaikai.
„Kuo trumpesnė jūsų miego trukmė, tuo trumpesnė jūsų gyvenimo trukmė” – savo knygoje „Why we sleep” teigia autorius ir Center for Human Sleep Science įkūrėjas Matthew Walker. Daugelis žmonių net nesusimąsto, jog nuolat kenčia nuo miego trūkumo, ar nekokybiško miego, kas lemia sumažėjusį produktyvumą, didėjančią įvairių ligų riziką.
Naujoji realybė: personalizuotas požiūris į savo sveikatą
Kelios sveikos gyvensenos taisyklės, kaip judėjimas ar kokybiškas miegas, gali būti pritaikytos kiekvienam, tačiau tam tikros priemonės, tokios kaip medikamentai ar papildai, turi būti skiriami labai asmeniškai. Personalizuotas požiūris į sveikatą – tokia turi būti naujoji realybė. Dėka vis labiau populiarėjančios medicinos 3.0, kiekvienas gali proaktyviai prisidėti prie savo sveikatos, prailginti gyvenimą, t.y. savo gyvenimo metus (lifespan), ir pagerinanti sveiką gyvenimą, t.y. gyvenimo kokybę (healthspan).
Jeigu galvojame apie savo viso gyvenimo sveikatą ir gerą savijautą, didžiausia rizika yra ne tai, ką darome, bet tai, ko nedarome. Dažniausiai apie ligas žmonės pradeda galvoti savo paskutiniuose gyvenimo dešimtemčiuose, kuomet pakeisti savo sveikatos kryptį jau būna per vėlu. Tačiau jaunam žmogui yra daugybė galimybių pakeisti tą kryptį.
