Ne paslaptis, kad vaikai maistą linkę rinktis pagal kitus kriterijus – vietoje natūralių produktų jie daug mieliau rinksis tai, ką matė reklamoje, dažniausiai apdorotus, egzotiškus produktus ir patiekalus. Tokiu atveju didžiausia atsakomybė yra tėvų rankose, tačiau tam tikrų veiksmų imasi ir įvairios organizacijos – tik suvienijus jėgas galima pasiekti, kad vaisiai, daržovės ir kiti švieži produktai sudarytų kuo didesnę vaiko dienos raciono dalį.
Ką mokymo įstaigose turėtų valgyti vaikai?
Nors mitybos įpročių formavime svarbiausios kiekvieno žmogaus individualios pastangos, daug dėmesio šiam klausimui skiria ir valstybė. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas ne vienas valdžios projektas, kuriuo siekiama skatinti visuomenę valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų mitybai mokslo įstaigose – joms pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijos maitinimo organizavimo rekomendacijos. Jose nurodyta, kiek kalorijų turi gauti kiekvienos amžiaus grupės vaikas, pateikiami detalūs valgiaraščių pavyzdžiai. Vis daugiau mokyklų kasmet dalyvauja ir Europos Sąjungos finansuojamose programose, skatinančiose vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves – vaikams nemokamai siūloma išgerti pieno, dalijamos morkos, obuoliai, kriaušės bei obuolių, kriaušių, morkų, serbentų, braškių, aviečių sultys.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios kilmės produktai valgomi. Ne vienas mitybos specialistas patvirtins – pirmenybę reikėtų teikti vietiniams produktams, ypač, vaisiams ir daržovėms. Taip yra dėl kelių priežasčių: pirma, mokslininkai skelbia, kad sezoninės daržovės ir vaisiai bei tomis pat gamtinėmis, klimato sąlygomis augę gyvuliai yra priimtinesni žmogaus organizmui ir natūraliai sukaupia to regiono gyventojams svarbiausius vitaminus. Kita priežastis – šviežumas, mat kaimynystėje išaugintos produkcijos nereikia ilgai transportuoti, apdoroti ar juo labiau dirbtinai nokinti, tad ji yra šviežesnė ir išlaiko daugiau vertingųjų medžiagų.
Vietos ūkininkų produkcijos vartojimas – nauda visiems
Viena iš naujausių Žemės ūkio ministerijos iniciatyvų – projektas „Augink savo kraštą“. Juo siekiama skirti ypatingą dėmesį tiems produktams, kurie yra užauginti ar pagaminti vietiniuose ūkiuose. Siekiama, kad netolimoje ateityje švietimo įstaigų valgyklų meniu visi vietinės gamybos produktai būtų pažymėti specialiu iniciatyvos ženklu.
Taip pat projekte didelis dėmesys skiriamas vaikų edukacijai: „Vaikai, augdami šeimoje, ne visuomet išsiugdo geriausius mitybos įpročius. „Vykdydami projektą „Augink savo kraštą“, bendradarbiaujame su virtuvės šefais, organizuojame pamokėles-dirbtuves vaikams. Jų metu darželinukai, pradinukai supažindinami su sveika mityba, jiems pasakojama apie vietos ūkininkų užaugintų daržovių naudą, mokoma patiems pasigaminti sveiką užkandį. Vaikai noriai savo patyrimais dalijasi su tėvais, tad mokosi ir jie“, – pasakoja žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak ministrės, edukacija ir bendras visų darbas yra tiesiausias kelias sėkmingo rezultato link.
Vartodami produktus, padedame juos auginti – tampame augintojais, bet auginame daugiau nei produktus – auginame bendruomenes, vietinę ekonomiką, tradicijas, sveikus vaikus – auginame savo kraštą
Žemės ūkio ministrė pabrėžia ir visapusišką vietiniuose ūkiuose užaugintų vaisių, daržovių bei pagamintų produktų vartojimo naudą. „Pamatinis akcijos tikslas – krašto nepriklausomybė, visiems kartu auginant turtingą savo kraštą. Esame vienos ekosistemos nariai, susiję daugiasluoksniais ryšiais. Vartodami produktus, padedame juos auginti – tampame augintojais, bet auginame daugiau nei produktus – auginame bendruomenes, vietinę ekonomiką, tradicijas, sveikus vaikus – auginame savo kraštą“, – sako V. Baltraitienė.
Kiek ir ko valgyti?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, per dieną vaikas turėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g šviežių daržovių, žalumynų, uogų, vaisių. Bendras suvartojamas cukraus kiekis neturėtų viršyti rekomenduojamų 12 g, druskos kiekis – 5 g, reikėtų valgyti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų, naudoti nerafinuotą augalinės kilmės aliejų, patiekalai turi būti neprikepę, nepridegę ir nepervirti.
Specialistai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais sveikų produktų vartojimas populiarėja. Šiai dienai Lietuvos gyventojų suvalgomų vaisių, daržovių ir uogų kiekis pasiekė rekordiškai didelį skaičių, kuris per ekonominę krizę buvo stipriai kritęs žemyn – vienam tautiečiui per metus dabar vidutiniškai tenka apie 100 kg daržovių ir 79 kg vaisių bei uogų.
Džiugina ir iš naujo atgimstanti apsipirkimo turguose kultūra, prekybos centruose įsikūrę vietos ūkininkų išaugintų gaminių skyreliai byloja apie didėjantį pasitikėjimą vietos produkcija.
Žemės ūkio ministerijos atstovai įsitikinę, kad edukuoti vartotojai galės ne tik atpažinti, bet ir maitinimo ar prekybos centruose teiks pirmenybę vietiniuose ūkiuose užaugintiems ar pagamintiems produktams. Šie pokyčiai atsilieps ir mažųjų mitybos įpročiuose – nuo mažens žinodami, kodėl geriau rinktis kaime užaugusią morką nei šokoladinį saldainį, šiais įpročiais vadovausis ir suaugę, perduos juos ateities kartoms.
