Vytaras Radzevičius: Geriausia, kai pyragą pasigamini pats. Jokios egzotikos, daug galimybių improvizuoti ir puikus pasirinkimas, jei neturite daug laiko ruoštis, o laukiate svečių. Pyragą galite kepti vientisą kepimo formoje arba gaminkite pyragėlius. Gero apetito!
Dangira Šimašiutė (tinklaraštis „Duok druskos“): Pavasaris jau pasibeldė į langus, tad galima atidaryti ir tartų sezoną. Išbandykite šį receptą vakarienei, savaitgalio pietums ar net šventės, vakarėlio proga!
Renata Ničajienė (Sezoninevirtuve.lt): Pamiškėse ir patvorėse jau galvas kelia ir jaunos dilgės. Tai pirmosios šviežios vietinės sezoninės valgomos žolės, kurios turtingos vitaminų, pavasarinės gaivos ir žalumos. Nepraleiskite progos jų paragauti!
Strelkabelka.lt: Šį receptą jau kuris laikas vis įtraukiu į savo valgiaraštį. Neįtikėtina, kaip gerai gali „susigroti“ keli paprasti ingredientai – svogūnas, paprika ir kopūstas. Pagrindui čia tinka bet kokia trapi tešla. Mano šį kartą yra su taukais.
Bananų duonos receptų egzistuoja daugybė, tačiau šis išskirtinis tuo, kad recepte naudojami kvietiniai speltos miltai.
Duoną galima kepti ne tik iš ruginių ar kvietinių, bet ir kitų grūdų miltų. Paragaukite duonelės iš ryžių miltų su sėklomis ir riešutais.
Sausas, sprangus šokolado pyragas – tikras nusivylimas, tačiau kartais tokia nesėkmė ištinka net patyrusius desertų ruošėjus. Ką daryti? Žinoma, bandyti naujus receptus. Mūsų siūlomas šokoladinis gardėsis – tikras rojus burnoje: intensyvaus skonio, nesausas, nes viena sudėtinių jo dalių – nenustebkite! – burokėliai. Išbandykite, tikrai būsite maloniai priblokšti!
Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!
Tradiciniai iš Austrijos kilę Linco sausainiai, populiarūs ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Šis kepinys idealiai tinka šventei – sausainiai žaismingi, tačiau ir prabangūs, o jų skonis užburiantis. Tiesa, tenka pripažinti, jog darbo su jais nemažai – prireiks ir kantrybės, ir laiko
Julija Steponavičiūtė (tinklaraštis kitchenJulie): Šie sausainiai su charakteriu, mat į tešlą įmaišyta aitraus imbiero cukatų, graikinių riešutų bei įvairių sėklų. Išsikepkit, kas žino, gal susidraugausite?!
Šie blyneliai yra pavadinti Austrijos imperatoriaus bei Vengrijos karaliaus Pranciškaus Juozapo I garbei. Kaiserchmarrn blynelius pats imperatorius tiesiog dievino.
Bananais, kokosų drožlėmis ir migdolų pienu pagardinti blyneliai dvelkia egzotika, išbandykite!
Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.
Šie sausainiai lengvai pagaminami, gardūs ir lengvučiai. Sausainių receptas atkeliavo iš knygos „The Cardamom Trail“, kurios autorė – Indijoje gimusi, o šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Chetna Makan, sėkmingai pasirodžiusi britų TV šou-konkurse „The Great British Bake Off“. Jie rekomenduojami visiems, kam patinka naminiai kepiniai, nustebinantys įdomiais deriniais ir šiltais egzotiškais prieskoniais.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Įvairiuose Italijos regionuose šie saldūs, lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai vadinami vis kitaip. Bet daugiau ar mažiau visi kildinami iš romėniškųjų friktilijų – saldėsių, kuriais Antikos romėnai vaišindavosi švęsdami vasario saturnalijas. Romoje visuose baruose rasite „chiacchiere“ (it. plepalai), Pjemonte – „bugie“ (apgavystės).
Miltai – picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, jei patinka, galite išbandyti ir viso grūdo. Mieles rekomenduojame šviežias, vandenį naudokite drungną (kitaip – vasarošiltį), cukrus reikalingas mielėms prabudinti, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas. O štai lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių – tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Pyragas šviežias išlieka ganėtinai ilgą laiką, tad ne vieną rytą ar popietę galima mėgautis gabalėliu burnoje tirpstančio saldėsio...
Šie itališki sausainiai, nėra išvaizdūs, tačiau labai skanūs! Itališkai jie taip ir vadinasi – brutti ma buoni, tai yra bjaurūs/negražūs, bet skanūs. Savo išvaizda jie kiek primena neaiškias rupaus smėlio ar žvyro krūveles (priklaisomai nuo to, kiek smulkiai sumalti riešutai), tačiau užtenka atsikąsti tokio kepinuko ir darsyk supranti, kad ne visi geri dalykai šiame pasaulyje būtinai gražiai atrodo... Pagaliau, dar viena puiki šių sausainių savybė – jiems reikia vos kelių produktų.
Prieš kelerius metus ir Lietuvoje kilus tikram keksiukų kepimo vajui, ko gero, daugelis besisukiojančių virtuvėje tą savąjį idealų šio deserto receptą jau atrado. O jei tokio dar neturite arba norisi išbandyti ką nors naujo, turėtų maloniai nustebinti sodraus skonio keksiukai su „Guinness“ alumi.
Ši bananų duona gali tapti tikru „budinčiu“ saldėsio receptu – ji visada pavyksta. Pagyrimų šiai duona, o gal tiksliau – pyragui, nebus per daug: nuostabiai kvepia, yra drėgnas, purus ir, žinoma, labai skanus. Šiai bananų duonai galima sunaudoti „pavargusius“ patamsėjusius bananus, kurių nebesinori valgyti žalių.