Ši šalta sriuba labai paprasta ir greitai pagaminama, tačiau turi du įdomius akcentus – tai švieži bazilikai ir šiek tiek žaliosios citrinos sulčių.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šioje sriuboje skaniai dera Azijos ir Europos sveikatingumo šaltinių – morkų ir imbierų – skoniai.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Geltonos spalvos sriuba nebūtinai yra su kariu – kaip ir ši sriuba, kurioje yra ciberžolės.
Nida Degutienė (Nidos receptai): žuvį, užuot volioję į miltus ar džiūvėsius, pabandykite iškepti su bolivinių balandų apvalkalu: paskrudusios kruopos taps traškios, maloniai kontrastuojančios su švelnia lašišos filė.
Triušiena laikoma ypač naudinga sveikatai mėsa, ją net rekomenduojama įtraukti į kūdikių racioną. Joje ypač gausu baltymų, ją žmogaus organizmas lengviau virškina. Be to, ši mėsa daug švelnesnio skonio ir turi mažiau cholesterolio net už vištieną. Tad ji labai tinkama ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vienas svarbus dalykas – prieš ruošiant triušieną ją verta pamirkyti šaltame vandenyje 2–3 val.
Kibinai – kaip praktiškas patiekalas, nes jis lengvai gaminamas, galima paruošti įvairius įdarus, juos galima valgyti ir šiltus, ir atvėsusius, o kai kurios šeimininkės jų pagamina daugiau ir užšaldo.
Tai gana paprastas, tradicinis patiekalas, tačiau kas kartą jį galima paruošti vis kitaip.
Tai nesudėtingas užkandis, stebinantis ir užburiantis savo skoniu.
Dangira Šimašiutė (tinklaraštis „Duok druskos“): Kaip ir žalialapiai kale lapai ar brokoliai, briuseliniai kopūstai yra viena iš superdaržovių, nes juose gausu vitamino C ir K, o drauge ir B grupės vitaminų. Tad pirmyn.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Parmidžana (parmigiana) – italų nacionalinės virtuvės patiekalas, įvairiais pavadinimais paplitęs visame pasaulyje. Italijoje parmidžana dažniausiai siejama su Pietų Italijos Kampanijos regionu. Kaip dažnai būna, yra ir kitokių versijų. Parmos miestas yra Šiaurės Italijoje ir būtent su šio miesto pavadinimu sietinas patiekalo vardas – „parmigiana“ reiškia Parmos stilių.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ieškokite šviežios žuvies. Nes šaldytas tunas tinka kitiems dalykams. Prieš kepimą ir jo metu nesūdykite ir negardinkite nei pipirais, nei druska. Šias gardinimo operacijas atlikite lėkštėje. Tuno skerspjūvyje turėtų likti rausva juostelė.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Vienąsyk pamatai, kaip oriai miršta tunas, ir kažkaip nebesinori jo kišti į konvekcinę krosnį arba į orkaitę. Norisi pagerbti šią stiprią ir protingą žuvį. Ji to verta.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Svarbiausias dalykas šiame deserte – konsistencija: nei pernelyg tirštas, nei pernelyg šlapias. Jeigu padauginsite maskarponės – bus riebu. Jeigu padauginsite kavos – bus tyžalas. Jeigu padauginsite šokolado – bus per kartu. Jeigu sausainių – bus per sausas. Jeigu nedėsite šviežių kiaušinių... Tai jau nebus tiramisu, o kažkas kitkas.
Ši sriuba soti, šiek tiek pikantiška, tačiau atpažįstamo skonio. Jos recepto autorius – šefas Šarūnas Marčiulaitis iš restorano „The Town“ sostinėje.
Strelkabelka: Atsitinka taip, kad lieka kiaušinių baltymų. Nėra kur dėti, o išmesti gaila. Galima kept pavlovas, galima kankintis su „macaronsais“, galima kepti „amaretti“ sausainius, galima dar ką nors pasigaminti. Arba galima išsikepti žuvį ir/arba burokėlius druskoje su baltymais. Receptas šį kartą labai paprastas, bet jis tinkamas visiems atvejams – tiek savaitgaliui, tiek kokioms nors progoms.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lengvai marinuoti apyaštriai kopūstai Salvadore patiekiami su pupusais – nacionaliniu patiekalu, kurį rasi bet kur – pas gatvės kepėjas, restoranuose ar šaldytus parduotuvėse.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Pupusai Salvadore yra nacionalinis patiekalas, kurį rasi bet kur – pas gatvės kepėjas, restoranuose ar šaldytus parduotuvėse. Stebėti, kaip pupusus kepa gatvėje – atskiro aprašymo vertas veiksmas. Atrodo, kad moteriškės buria rankomis tarsi magės: rankose atsiranda gumulėlis tešlos, kuris keliais patapšnojimais virsta dubenėliu, tada jo viduryje įsitaiso įdaras, dubenėlis žaibiškai užsidaro, virsta paplotėliu ir atsiduria ant įkaitintos skardos. Po minutės ragauji pupusą, užkąsdamas curtido – lengvai marinuotais apyaštriais kopūstais.
Strelkabelka: Topinambai, bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai – vadinkit, kaip norit, bet vis tiek didžioji dalis mūsų nežinom, ką veikti su tuo riešutų skonį turinčiu gumbu. Visada galvojau, kad topinambai kartu su ropėmis ir griežčiais yra vegetarų, veganų, žaliavalgių ir šiaip žmonių, kurie už tave geriau maitinasi ir dar, aišku, nepamiršta to pabrėžti, maistas. Buvau įsitikinusi, kad jie yra tinkami tik salotoms. Ir vieną dieną be tikslo sklaidant kulinarinės knygos „Jerusalem“ lapus, mano akys užkliuvo už keptų vištos šlaunelių su topinambais. Reikia išbandyti!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Lietuviai turi patarlę „Grikių košė pati save giria“. Tad šiandien siūlau pabandyti itin paprastą receptą improvizuojant graikiškų salotų ir grikių tema. Gaminau šį patiekalą „Adventur“ turizmo parodoje ir tarp ragaujančių buvo graikas. Sakė, kad skonis atitinka graikišką virtuvę.