Kai žvarbu ir pilka, puikiai sušildo vištienos sriuba. Dar geriau, kai ji praturtinta egzotiškais skoniais ir aromatais. Pavyzdžiui, tokia, kokios receptą galima rasti knygoje „Prie stalo su rašytoju. Patiekalai, įkvėpti mėgstamų knygų“.
Antienos patiekalai ant lietuvių stalo patiekiami vis dažniau, tačiau dažnai susiduriama su galvosūkiu: kaip tinkamai ją paruošti, kad mėsa išliktų sultinga bei skani?
Dalis pasaulio gyventojų be nugos tiesiog neįsivaizduoja žiemos švenčių. Galbūt todėl, kad balti šio gardumyno gabaliukai primena sniegą su jame įšalusiais riešutais.
Gražiai šį keksą supakavus, turėsite itin jaukią dovaną ypatingiems žmonėms.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Dorada yra jūrinis karosas, pakrikštytas ispanišku aukso vardu „dorado“ – dėl tarp žuvies akių esančios auksinės juostelės. Dar romėnų laikais dorada buvo auginama ir dirbtiniu būdu, veisiant jas baseinuose ar prūduose su jūros vandeniu. Apie 1982-uosius metus Europoje dorados vėl pradėtos auginti dirbtiniu būdu, o sugriuvus sovietinei blogio imperijai, ši žuvis tapo dažna viešnia ir ant lietuvių stalo.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Nors soka („socca“) yra labai populiarus Nicos regiono patiekalas, specialiai nedėjau šio recepto į savo knygą „Prancūzijos virtuvė“. Manau, kad pajusti tikrą „soccos“ skonį galima tik paragavus jos dar karštos, ką tik ištrauktos iš atviros ugnies krosnies viename iš turgelių po šilta Pietų Prancūzijos saule. Taigi, autentišką „socca“ rasite tik čia, o ne tokią autentišką, bet taip pat labai gardžią galima paruošti ir savo virtuvėje.
Miško žvėrys: Silkė gali būti ruošiama pagal tradicinius, įprastus receptus, o galima išbandyti ir šį tą įdomesnio, naujesnio, dar neragauto – kaip tik tokį receptą ir siūlome, išbandykite.
Gardi, kvepianti uogienė, kurios bus smagu atsidaryti žiemą, kai už lango pilka ir vėsu. Be to, stiklainėlis šio skanėsto gali tapti ir puikia dovana.
Gaminant džiovintą vaisių pyragą, kurį vėliau reikės kelias savaites brandinti, svarbiausia neskubėti ir paruoštą tešlą maišyti tol, kol ji taps puri ir šviesi. Taip pat svarbu atidžiai ir neskubant, po vieną, įmušti kiaušinius bei įtarkuoti apelsino ar citrinos žievelės.
Netikėtas, tačiau labai gardus užkandis, nustebinsiantis net išrankius gurmanus.
Puikus vegetariškas užkandis, tiksiantis ir vakarėliui, ir bet kokiai šventei.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Turėkit kantrybės, apsipraskit su nauju ingredientu ir netrukus pajusite, kiek jis jums patinka. Pavyzdžiui, štai šios bananų duonos ragavo jau visai nemažas būrys mano draugų ir niekas nesiskundė dėl grikių miltų. Patikėkit manim, tai tikrai kietas reikalas! Labai tikiuosi, kad šis receptas jus tik paskatins virtuvėje vis išbandyti naujus dalykus.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Nesvarbu, ar tai jaunas, ar senas receptas, bet pagaminti tiramisu yra nesudėtinga, o dolce vita – saldžiu gyvenimu – tikrai pasimėgausite.
Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Turiu jus perspėti, kad prie šio saldumyno labai lengvai priprantama – kai pradedi valgyti, tiesiog nebegali sustoti!
Miško žvėrys: Puikus desertas! Lengvesnis, nei „crème brûlée“, nes ruošiamas su pienu. Degintos karamelės kartumas smagiai kontrastuoja su švelniu minkštu kremu. Ir patiekti paprasčiau – nereikia kiekvieno deserto prideginti!
Upėtakis nereikalauja daug vargo, o rezultatas puikus. Tiesa, jei norite paruošti jį sveikai, rekomenduojama gaminti garuose arba kepti orkaitėje. Patartina vengti aliejuje kepto upėtakio. Šios žuvies paruošimas – vienas malonumas, nes nuo jos nereikia skusti žvynų, jie padeda išlaikyti natūralią upėtakio drėgmę jį gaminant