Veikti su šiais sausainiai tikrai yra ką: tešla trapi, tad svarbu ją kočiojant neužsižaisti, o ir suformuoti tas mažytes šachmatų lentas kiek užtrunka. Bet rezultatas atperka pastangas, neišsigąskite ir išbandykite!
Šiam pyragui naudojamas toks pat pagrindas, kaip ir ruošiant nekeptą sūrio pyragą, o kremą sudaro vos 3 ingredientai: kondensuotas pienas, žaliųjų citrinų sultys ir grietinėlė. Įdomiausia, kad beveik magišku būdu – be želatinos ar kitų tirštiklių – gaunamas pakankamai tvirtos konsistencijos kremas. Tad pyragą nesunku pjaustyti, tačiau kartu jis maloniai tirpsta burnoje.
Šie nesaldūs rageliai nuostabūs: minkšti, švelniai sviestiniai, pagardinti sezamo sėklomis.
Šie sausainiai nė neketina apsimetinėti sveikuoliškais – jie saldūs, beveik balansuojantys ties sausainių-saldainių riba, aromatingi ir net kiek ekstravagantiški. Tiks ir eiliniam savaitgaliui, ir kokiai šventei, ir pasiimti dovanų į svečius.
Improvizacija itališkojo pesto padažo tema gali tapti originaliu kasdienio ar šventinio stalo priedu.
Tirštas, malonaus česnakinio skonio, puikiai derantis su tradicinėmis daržovių mišrainėmis, salotomis.
Greitai pagaminamas, tačiau sveikesnis pagardas iš lietuviams puikiai pažįstamų linų sėmenų.
Šis sotus pagardas praturtins kasdienį ar Velykų stalą, tradiciniams patiekalams suteikdami papildomų skonių.
Žaismingai atrodantis sveikas užkandis su populiariaisiais avokadais.
Pagrindinis pikantiškas akcentas šiame tradiciniame užkandyje – malta saldžioji paprika (labai tinks, jei ji bus dar ir rūkyta).
Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Pagrindinės šio pyrago sudedamosios dalys – nesaldi sluoksniuota tešla, žalumynai ir kiaušiniai, o kiti priedai įvairuoja. Šįkart vadovaujamės žymaus šefo Yotamo Ottoleghi receptu.
Mėgstantiems sviestinius sausainius ir ieškantiems naujų receptų, siūlome išbandyti šiuos suomiškus sausainius, tradiciškai dedamus ant Velykų stalo.
Išsikepkite Velykų bobą pagal Ewos Wołkanowskos-Kołodziej receptą. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti vilnietė yra išleidusi bendrą savo ir šviesios atminties mamos Genowefos Wołkanowskos kūrinį – istorijų ir receptų knygą „Wilno. Rodzinna historia smaków“ (liet. „Vilnius. Šeimos skonių istorija“).
Nida Degutienė (Nidos receptai): Prieskoniais, džiovintomis spanguolėmis arba razinomis bei apelsinų cukatais pagardintos bandelės tokios minkštos ir gardžios, kad, vieną paragavus, sunku sustoti smaližiavus… Sakoma, kad šias bandeles puošti kryžiumi sugalvojo graikai, o anglų šeimininkės vieną bandelę pakabindavo palubėje virtuvėje, kad ši visus metus saugotų namus nuo gaisrų. Skaniausios bandelės dar šiltos, tik ką iškeptos, su minkštu sviestu ir mėgstama namine uogiene. Norėdami atšviežinti bandeles rytojaus dieną, įdėkite trumpam į įkaitintą orkaitę.
Vieniems gira – prisiminimuose likusios geltonos statinės ant ratų, kitiems – saldus gėrimas plastikiniame butelyje, tretiems – ąsotis ant šventinio stalo. Pastariesiems ir skirtas šis receptas.