Iš cukraus nulipdyti liūtai, ereliai, išskėstais sparnais, gulbės ar vienaragiai, pilni vyno ir prieskonių. Tokie desertai, labiau primenantys meno instaliacijas nei maistą, prieš kelis šimtmečius puošė lietuvių didikų stalus. Per kelis amžius keitėsi skoniai, tradicijos, mėgavimosi ritualai, bet desertas išliko kaip scena kūrybai. Tik šįkart – moderniose desertinėse, kur konditerija virsta meno kūriniais. Šiuolaikiniai konditeriai, tarsi menininkai, žaidžia tekstūromis, kvapais, formomis, o jų darbas vis dažniau vertinamas kaip kultūrinė, ne tik gastronominė patirtis.