Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Šiomis dienomis Vilniui švenčiant savo gimtadienį, Lietuvos istorijos institutas kviečia atidžiau pažvelgti į miestą per jo bendruomenes, patirtis ir sugyvenimo istorijas. Ką tik pasirodė naujas LII leidinys – „Vilnius ir jo bendruomenės. Žvilgsnis į 700 metų miesto istoriją“. Knyga išleista trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir anglų.
04:03
Šiuo metu JAV vykstančio prestižinio „Sundance“ kino festivalio žiūrovai pirmieji galėjo išvysti naujausią lietuvių režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmą „Skyrybos karo metu“ (angl. How to Divorce During the War) – pirmadienį čia įvyko jo pasaulinė premjera. Filmas nominuotas Didžiajam žiuri prizui „World Cinema Dramatic Competition“ konkursinėje programoje, kurios nugalėtojas paaiškės šį penktadienį, rašoma „M-Films“ pranešime žiniasklaidai.
10:50
Sausio 27-ąją minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus pakvietė teatrologę, kultūros istorikę Iną Pukelytę kartu prisiminti Vilniaus getą ir čia veikusio teatro fenomeną, Kauno gete vykusį kultūrinį gyvenimą, rašoma Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Mirė choro dirigentė ir pedagogė Irena Rudgalvienė, skelbia Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija savo „Facebook“ paskyroje. I.Rudgalvienė konservatorijoje dėstė 40 metų.
Minint 703-iąjį sostinės gimtadienį, jau tradicija tapusiuose prestižiniuose „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose pagerbti Vilniui nusipelnę ir miesto vardą garsinantys gyventojai. Penktadienio vakarą Valdovų rūmuose apdovanojimai įteikti dešimčiai laureatų, nusipelniusių mokslo, sporto, kultūros ir kitose srityse.
15:47
Šią savaitę „Norfa“ kviečia pasinerti į gyvas emocijas, netikėtas situacijas ir istorijas, kurios priverčia ir nusišypsoti, ir susimąstyti. Teatro repertuare – spektakliai, atspindintys skirtingas gyvenimo spalvas: nuo lengvo humoro ir šmaikščių dialogų iki gilesnių temų, paliečiančių tai, kas artima kiekvienam.
Praėjusį penktadienį Agluonėnai oficialiai pradėjo Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Šis statusas Agluonėnams suteiktas visiems 2026-iesiems metams ir žymi svarbų etapą vietos bendruomenės kultūriniame gyvenime. Renginio „Tau ─ Didžioji Ieva ─ 129” metu įteikta ir 30-oji Ievos Simonaitytės premija.
Vasario 5 d. Vilniuje prasideda iš rudens į žiemą persikeliantis dešimtasis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, praneša festivalio organizatoriai.
„Aš tyrinėju laimės sąvoką – kas daro žmogų laimingą, kas yra laiminga šeima. Norėjau kalbėti apie šiuos dalykus“, – sako danų rašytoja Mette Vedsø. Savo knygoje „Happy happy“ (leidykla „Debesų ganyklos“) autorė meistriškai perteikia klasines skirtis, vidines dilemas ir augimo svarbą, rašoma „Terra Publica“ pranešime žiniasklaidai.
Sausio 30-ąją, penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atidaroma paroda „Didybė mažume. praneša Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM).
Sekmadienio vakarą paskelbti geriausi Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmai, pagrindinįį prizą – festivalio „Grand Prix" apdovanojimą pelnė filmas „(Nebe)savo odoje“, kurio režisierė – Mireia Vilapuig.
Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Alytuje – viena aktyviausių Lietuvos bibliotekų socialiniuose tinkluose. Jų kuriami „reelsai“ sulaukia tūkstančių peržiūrų, o už šmaikščią komunikaciją komanda pelnė „Riešuto“ apdovanojimą. O už ekrano slypi entuziastingi darbuotojai, suvieniję jėgas tam, kad pakeistų nusistovėjusį bibliotekų Lietuvoje įvaizdį.
Daugiau nei 500 metų po mirties Renesanso genijaus genetinis kodas tebėra mįslė. Tarptautinė mokslininkų komanda rado būdą, kaip jo pėdsakų ieškoti paveikslų ir laiškų paviršiuje, praneša CNN.
04:16
Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties vietoje Markose, šalia Varšuvos oficialios ceremonijos metu pristatyta memorialinė kompozicija – koplytstulpis ir stogastulpis, įkvėpti M.K.Čiurlionio paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai“.
Skaitomiausio Lietuvos vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos populiariausiai knygų serijai „Domas ir Tomas“ – dešimt metų. Šiandien ši serija skaičiuoja šešiaženklį tiražą, o jubiliejų autorius pasitinka su nauja, jau dvidešimt antra Domo ir Tomo detektyvine istorija – „Jūrų muziejaus byla“, rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai.
Prie Vilniaus senojo teatro trupės jungiasi nauji aktoriai. Nuo metų pradžios – Lietuvos teatro ir muzikos akademiją baigę ukrainietis Kyrylo Kremenchukas (kurso vadovai – Darius Meškauskas, Viktorija Kuodytė), Gabrielė Andruškevič, ketina prisijungti ir Oskaras Wyganowskis.
Neišvengiamai artėjant pavasariui viskas aplink greitai pasikeičia – neretai net nepastebime, kaip pavasaris jau ir atėjo. Marius Čepulis savo knygoje „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ atskleidė akcentus, kaip pastebėti, kad pavasaris jau atėjo – skaitykite ir pasimėgaukite išskirtinėmis M.Čepulio gamtos nuotraukomis.
07:33
Lietuvos nacionalinis muziejus šių metų rugsėjį pristatys pirmąją tokio masto parodą, skirtą Lietuvos aukštųjų technologijų istorijai, prie kurios jungiasi ryškiausi Lietuvos technologijų sektoriaus vardai, tarp kurių – Atrandi Biosciences, Ekspla, Inovacijų agentūra, Integrated Optics, Lietuvos lazerių asociacija, Light Conversion, NanoAvionics, Optoman, Telia, Teva, ThermoFisher, Unicorns Lithuania, Vilniaus universitetas ir kiti, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Vasario 4 d. jau ketvirtą kartą vyksiantys Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojami Knygos apdovanojimai kvies atsigręžti į praėjusių metų knygų pasaulį. Nuo 2023-iųjų rengiama šventė pamažu įsitvirtino kaip tradicija, skirta ne tik įvertinti ir pagerbti knygų leidyboje dirbančius žmones, bet ir suburti bendruomenę bendram pokalbiui, refleksijoms bei svarbiausių metų įvykių prisiminimui, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
2025-ieji Lenkijoje tapo išskirtiniais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais – menininko 150-osioms gimimo metinėms skirtas platus kultūrinių iniciatyvų ciklas ne tik priminė jo kūrybinį palikimą, bet ir dar kartą atskleidė gilius, istoriškai susiformavusius M.K.Čiurlionio ryšius su Lenkija, rašoma Lietuvos kultūros instituto pranešime žiniasklaidai.