Gražia kalėdine tradicija tapę „Play Sound“ gyvo garso koncertai Katedros aikštėje šiais metais žiūrovams dovanoja išskirtinį Donato Montvydo pasirodymą. Prie Marijono Mikutavičiaus, Monikos Marijos ir Manto Jankavičiaus prisijungęs Donatas kviečia šventes pasitikti su gyvai atliekama muzika ir ypatinga kalėdine nuotaika.
Sausio 7 dieną „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje ir Kaune KINFO kino klubas „Pamatyk kine“ pristato filmą „Harakiri“ – drąsų ir bekompromisį pasakojimą, griaunantį romantizuotą samurajų garbės mitą ir iki šiol keliantį esminius klausimus apie valdžią, pareigą ir žmogiškumą, rašoma kino klubo „Pamatyk kine“ pranešime žiniasklaidai.
XIX a. pradžios istorinis pasakojimas įprastai suvokiamas kaip vyriškas. Moteriai jame dažniau atitenka mūzos, motinos, dorovingosios Dulsinėjos vaidmuo. Tiesa, Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančios parodos „Romantizmai“ kuratorės – Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiūtė-Kaminskienė, Joana Vitkutė ir Dalia Tarandaitė – pasakojime prisagstė moterų kūrybinę tapatybę žyminčių inkliuzų, o šie atskleidžia daugialypę XIX a. Vilniaus istoriją.
Kai geriausiųjų kultūros įvykių sąrašą sudarinėja kultūros darbuotojai (tokie kaip aš), tenka prisipažinti, kad sąrašą formuoja tam tikri apribojimai ir atsitiktinumai – iš vienos pusės, aš negaliu į geriausiomis paskelbti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriame dirbu parodų.
Daugiau nei 5 mln. valandų perklausytų audioknygų, knygos, kalbančios apie emocinius išgyvenimus, – tai tik dvi šių metų tendencijos, kurias pastebi knygų prekybininkai. 15min aiškinosi, kokios knygos 2025 metais tapo perkamiausiomis ir kokių knygų knygų ieškojo lietuviai.
Pastaruoju metu Vilniaus oro uostas tiek Lietuvos, tiek pasaulio žiniasklaidoje minimas gana dažnai. Įdomu, kad jis kaip fenomenas mūsų akiratyje pasirodo tik tuomet, kai sutrikdoma per dešimtmetį nusistovėjusi kelionių rutina. Bet ar jums teko girdėti, kad šiais metais pasirodė knyga, kurioje veiksmas vyksta 2009 m., o vienas iš pagrindinių romano veikėjų dirba būtent Vilniaus oro uoste? Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ su rašytoja, žurnaliste, Lietuvos kultūros atašė JAV Akvile Kavaliauskaite kalbamės apie jos naujausią knygą „Jausmai“, pirmuosius milenialsų skrydžius lėktuvu, skrydžių baimę, norą susigrąžinti jautrumą ir kuo oro uostai primena bažnyčias.
„Niekuo aš neišskirtinis ir neypatingas. Visi aliai vieno užsiima niekais. Visas menas, visa literatūra yra šnipštas ir niektauzų užsiėmimas“, – sako menininkas Ričardas Šileika, užsiimantis pačiais keisčiausiais dalykais – geležėlių rinkimu, smėlio pakavimu ir dalijimu, nuogirdų užrašinėjimu ir tupinčių žmonių fotografavimu.
Ar kada pagalvojote, kad šiais laikais šalia mūsų gyvena lietuvių mitologinės būtybės, o Vilniaus miegamųjų rajonų laiptinėse kepama duona? Tokių ir panašių kontrastų kupina rašytojos Kotrynos Zylės kūryba. Anksčiau išleidusi šešias knygas vaikams ir paaugliams, prieš metus kūrėja debiutavo ir kaip daug dėmesio susilaukusio suaugusiųjų romano „Mylimi kaulai“ autorė.
Ne, pirmoje vietoje ne „Mūšis po mūšio“. Tegul jis puikuojasi kitų topų viršūnėse. Šiemet buvo labiau nustebinusių. Kaip visada, perspėju, kad sąrašas subjektyvus, o dalis filmų dar tik laukia premjeros Lietuvoje.
Įsižiebus visoms kalėdinėms dekoracijoms Vilniuje, miestas neretai gali atrodyti tarsi saldainis. Tačiau poetas Marius Burokas savo naujausioje knygoje „Seismografas“ mato kitą Vilniaus pusę – nenugludintą, apimančią paribius: „Mano Vilnius yra truputį savotiškas – ne turistinis ir ne reprezentacinis. Turiu omenyje Naujininkus, rajoną aplink stotį, priemiesčius. Mano visas gyvenimas praėjo Vilniaus pakraščiuose, esu ne centrinis ir ne Senamiesčio žmogus.“ Naujausiame Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidės „Rašytnamis“ epizode laidos vedėja, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė kalbasi su poetu, vertėju ir visuomenininku M.Buroku apie poezijos formas ir gyvenimą Vilniaus pakraščiuose.
Paskutinis metų mėnuo pažėrė krūvą sugrįžimų, kurių priešakyje – nostalgijos sagą bebaigiantys ir su griausmu išeinantys „Keistesni dalykai“, savo pačios turą šlovinanti Taylor Swift ar savotiška pono Byno reinkarnacija. Visgi ne viskas Kalėdų laikotarpiu blizga, nes už savo darbus tenka atsakyti ir aukštai kilusiam, bet žemai puolusiam repo oligarchui P.Diddy. Tačiau apie viską – iš eilės.
Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų? Britų rašytoja Olivia Laing savo knygoje „Kūnas ir laisvė“ į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių. Ji, sėdėdama vežimėlyje, drąsiai veda ekskursijas lankytojams, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidoje.
Vyrams išrikti dovaną neretai yra itin kebli užduotis – juk įprastai jiems „nieko nereikia“, o išpešti kokį nors atsakymą dažnu atveju beveik neįmanoma. Ieškantiems, kuo šiemet pradžiuginti tėčius, vyrus, brolius, draugus ar senelius – prasminga asmeniška dovana gali tapti žinios, slypinčios knygose.
Kalėdinių filmų žiūrėjimas šventiniu laikotarpiu daugeliui yra tikrai svarbi šeimos tradicija, kai šeima susėda kartu ir žiūri linksmą, juokingą, žiemišką ir jaukiai nuteikiantį filmą.
Leidykla „Briedis“ kviečia susipažinti su nauja suomių žurnalistės Jessikkos Aro knyga „Putino pasaulinis karas“, puikiai atskleidžiančia šiandienos geopolitines grėsmes. Ši knyga ne tik informuoja, bet ir skatina susimąstyti apie Rusijos vykdomas slaptas operacijas, siekiant destabilizuoti, sužlugdyti Vakarų pasaulį.
Motinystė yra vienas iš labiausiai transformuojančių žmogaus gyvenimo etapų – tai virsmas, apimantis ne tik fizinius pokyčius, bet ir emocinį, psichologinį bei socialinį persitvarkymą. Nors apie nėštumą ir vaikų auginimą kalbama daug, ši patirtis dažnai supaprastinama, o tikroji jos gelmė lieka nutylima. Tapimas mama yra kelionė, kurią lydi tiek džiaugsmas, tiek iššūkiai ir kuri keičia moters tapatybę iš esmės. Šį sudėtingą virsmą jautriai, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, nagrinėja Lucy Jones knygoje „Motinystė: nėštumo, gimdymo ir motinystės metamorfozės“ (Matrescence: On the Metamorphosis of Pregnancy, Childbirth and Motherhood), kviečiančioje naujai pažvelgti į tai, ką reiškia tapti mama šiuolaikiniame pasaulyje.
Apsisuko metai ir vėl atėjo metas sukti galvą, kokiomis dovanomis šiemet nustebinti vaikus. O ši užduotis nėra tokia jau paprasta – šiuolaikinių vaikų norai greitai kinta ir juos sužavėti būna nelengva. Viena prasmingiausių dovanų, galinčių lydėti vaiką ar paauglį ilgiau nei žaislas ar saldumynai, yra knyga. Įdomi knyga skatina vaizduotę, augina žinias, įkvepia svajoti ir kurti savo pasaulį.
Artėjant Kalėdoms, dovanos tampa ne tik dėmesio ženklu, bet ir būdu papasakoti istoriją, įkvėpti ar net atverti naujus pasaulius. Knyga – viena prasmingiausių šventinių dovanų, o knygos anglų kalba šiuo laikotarpiu įgauna ypatingą vertę. Jos gali tapti puikiu pasirinkimu tiems, kurie nori tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius, o taip pat ir apgalvota dovana artimiesiems, gyvenantiems užsienyje, ar draugams bei šeimos nariams iš kitų šalių.