Prieš kelis dešimtmečius, atsimenu, mūsų visuomenė burbėjo: kur dingo rašytojai, kodėl jie neina į valdžią, kodėl nesako savo nuomonės, netampa veikėjais? Juk Justiną Marcinkevičių net į tautos vadus stūmė. Ypač rašytojai, bet ir kiti menininkai, humanitarai buvo autoritetai, galėjo šį bei tą nuveikti ne tik literatūros ir meno srityje. Tarti žodį. Bet jie pamažu nuščiuvo. Jiems gal pasirodė, kad viešai kalbėti aktualiomis temomis tiesiog nepadoru?