Jau devintąjį kartą Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘25“ dalyvavę „Crème de la Crème“ vėl stebino lankytojus išskirtinėmis meninėmis instaliacijomis aukštosios parfumerijos tema.
Frankfurto knygų mugė beveik įpusėjo, ir jau galima daryti tam tikrus apibendrinimus – ką rodo šio didžiausio pasaulio knygų renginio tendencijos, kokios temos dominuoja ir kaip jaučiasi pasaulio leidėjai, kai leidybos pasaulis susiduria su daugybe iššūkių ir balansuoja nesvarumo būsenoje.
Ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo aptartas 2026 metų biudžetas, prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė ir apie kultūros ministro situaciją. Anot valstybės vadovo, sprendimas priėmimas neturėtų užtrukti „mėnesių mėnesius“.
Patriotinė muzika neturi vieno veido. Nacionalinis konkursas „Tėvynės DNR“ kviečia 15–25 m. jaunuolius iš visos Lietuvos kurti pilietines dainas savo stiliumi – nuo akustinės iki elektroninės – ir jų idėjoms suteiks profesionalios studijos skambesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas kviečia į didįjį pasivaikščiojimą kojūkais Vilniaus Šnipiškių aikštėje 2025 m. spalio 24 d. 16 val., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Buvusi kandidatė į kultūros ministrus, socialdemokratė Vaida Aleknavičienė teigia kol kas iš premjerės Ingos Ruginienės nesulaukusi pasiūlymo dar kartą kandidatuoti į šias pareigas. Kodėl delsiama?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Latvijos kolege Baiba Braže Vilniuje ketvirtadienį įteikė šių metų Baltų apdovanojimą Lietuvos poetui, vertėjui, eseistui Vladui Braziūnui.
Kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai baigėsi. Vertinimo komisija sutarė dėl nugalėtojų – skelbiamas Vaikų ir jaunimo konkurso laureatas. Tarp suaugusiųjų nugalėtojos vardo vertos knygos autoriaus nerasta.
Frankfurto knygų mugėje jau prie įėjimo pasitinka dideli stendai, skelbiantys apie dėmesį audio knygoms. Ir nors didžiąją knygų rinkos dalį vis dar sudaro spausdintos knygos, šioje mugėje nemažai kalbama būtent apie audio knygas, dirbtinį intelektą ir skaitmenines platformas.
„Jis buvo labai laimingas, bet kartu ir priblokštas. Kai paskambino mums, padėkojo kolegoms iš leidyklos ir sakė, kad dabar supranta Samuelio Becketto žodžius – „laimėti Nobelio premiją reiškia katastrofą“, – apie Nobelio premijos laureatą László Krasznahorkai sako Anna David, leidyklos „Magveto“, kuri jau 40 metų leidžia L.Krasznahorkai kūrinius, vadovė. Išskirtinis pokalbis su ja Frankfurto knygų mugėje – apie šio rašytojo asmenybę, tai, kaip jis priimamas Vengrijoje, jo rašymo įpročius ir kaip pats autorius bei leidykla sutiko žinią apie prestižinę premiją.
Vilniaus gatvėje įsikūrusi „Estradà“ skelbia atvirą kvietimą muzikantams ir atlikėjams. Tai kvietimas pasirodyti ir pristatyti savo kūrybą pirmojoje miesto dainykloje naująjį sezoną, rašoma „Estradà“ pranešime žiniasklaidai.
Viena pagrindinių šių metų festivalio „Open books“ žvaigždžių – rašytoja Nino Haratischwili. Sakartvelo istoriją savo romanuose atskleidžianti rašytoja sako, kad nors tarp jos gimtinės ir Lietuvos yra nemažai panašumų, visgi nemažai ir skirtumų. „Labai svarbu atskirti įvairias Rytų Europos šalis, negalima visko suplakti į vieną visumą, kaip dažnai nutinka žvelgiant iš Vakarų Europos perspektyvos, taip tik atkartojamos senos, nusidėvėjusios klišės“, – interviu metu sakė ji.
Sovietmečio Lietuvoje laisvės klausimas buvo ne tik politinis, bet ir egzistencinis. Kai kurie aktyvistai pasirinko atvirą kovą – jungėsi prie Lietuvos laisvės lygos ar platino pogrindinę literatūrą. Tačiau kiti kūrė savitą tylos kultūrą, kur pasipriešinimas slypėjo ne šūksnyje, o gyvenimo būde.
Iki tol Lietuvoje menkai plačiajai publikai pažįstamas László Krasznahorkai sulaukia vis didesnio susidomėjimo – apie tai liudija ir po Nobelio literatūros premijos paskelbimo išpirktas knygų likutis, planuojami nauji tiražai bei susidariusios eilės Lietuvos bibliotekose.
Spalio 13 dieną, minint išėjusiojo gimtadienį, šeimos ir artimųjų iniciatyva dalis rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko palaikų pelenų buvo išbarstyta Venecijoje, San Mikelės kapinėse, dar vadinamose „Mirusiųjų sala“.
„Panašu, kad mes turime problemų“, – trečiadienį konstatuota Frankfurto knygų mugėje. Nors knygų pardavimo apyvarta auga, visgi, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiai nėra tokie jau džiuginantys. Kokios šių metų tendencijos pasaulinėje knygų rinkoje?
Mirė tapytojas, buvęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius, Tapybos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Povilas Ričardas Vaitiekūnas (1940–2025). Šią žinią pranešė Vilniaus dailės akademija.
Kai pykstama arba, atvirkščiai, kviečiama suprasti, kaip kultūra maišoma su politika, randasi pavyzdžių, kad iš tikrųjų – politinis ir kultūrinis laukai visuomet peržengdavo vienas kito ribas. Subtilus muzikinių žanrų politizavimas per šimtmečius keitė supratimą apie tai, kas gali priklausyti tam tikrai žmonių grupei – vyrams ar moterims, juodaodžiams ar baltiesiems. Muzika tapo ne tik garsų, bet ir tapatybių lauku, kuriame visuomenė nuolat perrašo galios ir priklausymo ribas.
1-ojoje Klaipėdos bienalėje „Saulėlydis kas dvejus metus“ „tranzitas“ yra žodis, kuris turėtų atrakinti visas bienalės paslaptis. Visas pačios Klaipėdos paslaptis. Šis miestas po karo buvo visiškai sugriautas ir štai mes, klaipėdiečiai, dažnai vis dar ieškome savo identiteto, bandome išvysti, koks yra tas Klaipėdos veidas, skęstantis rūke tiek tiesiogine, tiek perkeltine šio žodžio prasme, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.