Kultūra
Pavadinimas Trukmė
Ar Lietuvos švietimo istorija yra svarbi šiandien, kai, regis, svarbiau spręsti visai kitus – šiuolaikinius – iššūkius? Į šį klausimą iškalbingai atsako nauja Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos monografija, skirta XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės lietuvių studentų studijoms užsienyje.
Monika Dirsytė – menininkė ir performansų atlikėja. Kiekvienas jos kūrinys unikalus. Vienas svarbiausių atliktų performansų, „Aš tavo saulė“, menininkei atvėrė duris į tarptautinę sceną. O diplominiu darbu tapęs performansas „Kompleksas“, vykęs 2016-ųjų birželio 10 dieną Vilniaus meno mugėje, leido nutrinti ribas tarp socialinio ir asmenino ryšio bei susilaukė didžiulio susidomėjimo ir palaikymo, rašoma „Vaga“ pranešime žiniasklaidai.
77-ąjį atkurtos Izraelio valstybės gimtadienį pasitinkanti, 10-metį Lietuvoje mininti Izraelio ambasada, bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis ir kultūros įstaigomis visoje Lietuvoje, pristato jau penktąją Izraelio kino programą.
Šiuolaikiniam šiaurės amerikiečiui esi „švarus“, jei maudaisi po dušu ir purškiesi dezodorantu kiekvieną mielą dieną be išimties. XVII a. prancūzų aristokratas manė, kad tam tereikia kasdien keisti drobinius baltinius ir pamirkyti pirštus vandenyje, bet viso kūno vandeniu ar muilu niekada neprausė. Kiekvienas amžius ir kiekviena kultūra švarą vertino ir tebevertina savaip, rašoma „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai.
„Istorija vienija praeitį ir dabartį, todėl turime sąžiningai ją pasakoti. Mes, lenkai, ir jūs, lietuviai, turime nepaprastą politinę, kultūrinę, religinę mozaiką, kurią dažnai kūrėme drauge. Norėjau savo romane ją parodyti“, – istorinio romano „Vavelio dukterys“ pristatyme Vilniuje kalbėjo viena įtakingiausių Lenkijos šiuolaikinių rašytojų ir istorikių vadinama Anna Brzezińska.
Balandžio 30 -gegužės 3 dienomis Klaipėda taps lėlių ir objektų teatro sostine – mieste vyks Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Per keturias dienas žiūrovams bus pristatyta net 13 skirtingų spektaklių iš Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Norvegijos ir Izraelio, taip pat lėlinės kino animacijos programa vaikams, miniatiūrų parodos atidarymas bei performansų vakaras.
Antradienį įvyko Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) visuotinis narių susirinkimas. Šį pavasarį asociacija išgyvena svarbių pokyčių laikotarpį: kovo mėnesį pasikeitė asociacijos prezidentė – ilgametę vadovę leidyklos „Tyto Alba“ direktorę Lolitą Varanavičienę, pasitraukusią iš pareigų po Vilniaus knygų mugės, pakeitė leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Balandį darbą pradėjo ir naujoji vykdomoji direktorė Laura Tekorė, pakeitusi septynerius metus šias pareigas ėjusią Rūtą Elijošaitytę-Kaikarę.
Antradienį Briuselyje paskelbtas LUX Europos publikos kino apdovanojimų, kurį organizuoja Europos parlamentas ir Europos kino akademija, nugalėtojas. Juo tapo latvių režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmas „Potvynis“.
Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo įkurti Kultūros paveldo fondą, kuriame kaupiamos lėšos būtų naudojamos tvarkyti paveldą.
Nyderlanduose, Maashorsto savivaldybėje restauruojant rotušę kartu su šiukšlėmis buvo išmesti ir meno kūriniai, tarp kurių – amerikiečių dailininko Andy Warholo 1985 m. sukurta šilkografija su karalienės Beatričės atvaizdu.
Pasitinkant Pažaislio muzikos festivalio 30-metį, menotyrininkė Elvina Baužaitė kalbina projektų kuratorę Liną Krėpštaitę, kuri jau 21-erius metus bendradarbiauja kuriant ir išpildant šios garsų skambesio fiestos muzikos meno programas, kasmet dovanojamas publikai daugiažanriuose koncertuose daugybėje įvairių ir skirtingų erdvių.
Penktadienį Mažojoje Lietuvoje prasideda koncertinis turas „Prūsijos kunigaikštystei 500“. Tai ansamblio „Šviesotamsa“ koncertinė programa, atskleidžianti Baroko muzikos grožį su Prūsijos dvarų elegancija.
Balandžio 29 d. sostinės AP galerijoje atidaroma ukrainiečių menininkų Andrijaus Iljinskio (g. 1949) ir Olenos Sagaydos (g. 1969) jungtinė paroda „Pusiausvyra“.
Lietuvos istorijoje šuo ilgą laiką buvo šešėlyje – tylus palydovas į amžinybę, padėjėjas medžioklėje, uolus kiemo sargas. Tačiau šįkart jis žengia į pirmą planą.
Viena įdomiausių šiuolaikinių rašytojų ir kūrėjų Šiaurės šalyse laikoma danė Olga Ravn – asmenybė, kurią sunku įsprausti į rėmus. Tiek dėl jos interesų lauko platumo, tiek dėl gebėjimo apžaisti nusistovėjusias meno konvencijas, rašoma „Rara“ leidyklos pranešime žiniasklaidai.
„Samanomis sąmoningi“ – tokiu šūkiu antrus metus iš eilės lietuviai kviečiami paminėti gegužės 17 d. – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Vilniaus mažasis teatras (VMT) šį pavasarį dosnus premjerų. Paskutinį balandžio savaitgalį pristatytas Oskaro Koršunovo režisuotas „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, o jau gegužės 14–15 d. į premjerinius spektaklius kvies jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus „Žiurkės“, rašoma VMT pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinis fotožurnalistikos ir dokumentinės fotografijos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“ po metų pertraukos grįžta į Lietuvos sostinę su nauja programa, komanda ir paroda, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Jeigu norite padaryti įspūdį bet kokio amžiaus suomiui ar suomei – paminėkite Sinuhės vardą. Suomių rašytojo Mika Waltari sukurtas Sinuhės paveikslas – suomių literatūros pasididžiavimas, fenomenas, stebuklas. Parašęs daugybę knygų, išbandęs keletą žanrų M.Waltari lieka pasaulyje visų pirma Sinuhės kūrėju, rašoma „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai.
Eidamas 96-uosius metus balandžio 28 d. mirė kino dailininkas Algirdas Ničius, be kurio neįsivaizduojamas Lietuvos kino aukso fondas.