Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ieško vadovo (-ės). Paraiškas dalyvauti instituto direktoriaus (-ės) konkurse galima teikti iki rugpjūčio 18 d. imtinai.
Rusnėje šeštadienį paminėtas paminklo Gandžiui ir Kallenbachui dešimtmetis ir įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Aexn“ architektų studija pristato savo projektą krematoriumą „Pilkapis“ kartu su kolumbariumų parku tarptautinėje architektūros parodoje Time Space Existence. Europos Kultūros Centro (ECC) rengiamoje parodoje pirmą kartą pristatomas projektas iš Baltijos šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Paslaptingasis menininkas, apie kurio darbus kalba visas pasaulis. Kiekvienas jo piešinis sutinkamas kaip įvykis, tačiau, ironiška, kas yra šis kūrėjas – niekas garsiai nekalba. Taip būtų galima apibūdinti paslaptingąjį Banksy, kurio tapatybę gaubia tik įvairios spėlionės ir teorijos.
Simboliai ir simbolizmas yra labai svarbus meno kultūros, o kartais ir mokslo, elementas. Šimtmečius ar net tūkstantmečius keliavusios iki mūsų, šio elemento dalys tarsi tiltai, sujungia skirtingas kartas ir kultūras. Naudojamas dailėje, literatūroje ar kine, turi įtakos formuojantis pasaulėvaizdžiui, iškelia filosofines diskusijas, o kartais, net ir religinius ginčus.
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentai per ekspediciją Šešuolių miestelyje Ukmergės rajone bažnyčioje aptiko vertingų dokumentų, pranešė VU.
Augustas Landmesseris – žmogus, kuris oficialiai atsisakė nacių gestu pasveikinti tuometinį lyderį Adolfą Hitlerį. Kelis dešimtmečius nebuvo žinoma nei jo tapatybė, nei jo veiksmų priežastis, kodėl jis atsisakė pasveikinti nacių lyderį. Tačiau tokiam sprendimui A.Landmesseris turėjo motyvą, nors taip elgdamasis jis labai rizikavo.
Knygos – tai bilietas kelionei po pasaulį, kurio galiojimas niekada nesibaigia. Jeigu šią vasarą leidžiate Lietuvoje ir kelionių į viliojantį užsienį nenusimato – nuotykiai knygų puslapiuose gali nukelti į tolimiausius pasaulio kampelius, net neiškėlus kojos iš namų.
16:46
Daugybę metų su fotokamera keliavęs po pasaulį dabar jis dokumentuoja regionų gyvenimą Lietuvoje. „Manau, kad tai susiję su branda. Kuo toliau, tuo labiau artėju prie savęs ir savo vietos, tai pradeda rūpėti. Lietuvoje matau baltą lapą. Mažai čia darome, o pasauliui dabar esame labai įdomūs“, – sako dokumentikos fotografas, Kauno kolegijos dėstytojas Artūras Morozovas.
Pamirškite viską, ką manėte žinantys apie gėles! Pakruojo dvaro vasaros festivalis šiuo metu išgyvena tikrą žydėjimo piką – tai paskutinis vidurvasario proveržis, kai daugelis gėlių veislių atskleidžia savo tikrąjį veidą. Ir štai čia slypi paslaptis: ne visos gėlės yra nekaltybės simboliai, kokios kartais atrodo. Kai kurios iš jų – tikros kurtizanės, naudojančios rafinuotus apgaulės metodus, kad patrauktų savo „klientus“.
Liepos 25-ąją į Vingio parką sugrįžta tradicija tapusi miesto gimtadienio šventė „Jaunas kaip Vilnius“. Šiemet renginys kviečia ne tik švęsti su populiariausių atlikėjų muzika, bet ir patirti prasmingas akimirkas su šeima ar draugais. Nuo stand-up komedijos iki edukacijų apie miško paslaptis, nuo žaliųjų inovacijų iki kūrybos rankomis – šventėje veiklų ras kiekvienas. Svarbiausia – „Jaunas kaip Vilnius“ tampa vienu žaliausių masinių renginių Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Thomo Manno festivalis neišvengiamai juda link pabaigos, ir kuo arčiau finišo linijos, tuo kompleksiškiau ir neįtikėčiau skleidžiasi festivalio tema „Išniręs laikas. Tikėjimas“, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Tapytojo Jono Švažo (1925 – 1976) paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“, skirta dailininko šimtosioms gimimo metinėms, lankytojams atvers duris liepos 25 d, penktadienį, keliose erdvėse –17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) ir 18.30 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/ Aukštoji g.1, Klaipėda)..
Liepos 25-ąją Vingio parke vyksiantis koncertas „Jaunas kaip Vilnius“ ir toliau stebina muzikiniais duetais. Žymūs Lietuvos atlikėjai susijungs ir atliks gerai pažįstamus lietuviškus kūrinius. Šią programos dalį sudarys net 24 kūriniai, praturtinti naujomis aranžuotėmis ir gyvu simfoninio orkestro skambesiu.
Į Kasčiūnus, į gražiausiuose Dzūkijos šiluose pasislėpusią dramatišką pokarį menančią ir ypatingą aurą turinčią sodybą ant Merkio kranto, kurioje gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, daugybę žmonių sukvietė šio partizano šimtųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti skirtas patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyksta paroda „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“. Į svečius muziejus pakvietė Art Deco muziejaus Kaune įkūrėjus, šio stiliaus bei tarpukario Kauno istorijos entuziastus Karolį Banį ir Petrą Gaidamavičių. „Ši paroda gali paskatinti žmones domėtis opera ir teatru. Parodoje labai daug patrauklaus grožio ir įspūdžio, pakylėjančio nuo kasdienybės“, – kalbėjo K.Banys.
Airių rašytojos Erikos McGann knyga „Tabita ir pasaulio kraštas“ pelnė tarptautinį „White Raven“ apdovanojimą, tačiau labiau už viską kūrėja vertina jaunųjų skaitytojų meilę jos kūrybai. „Geriausias įvertinimas yra iš pačių jaunųjų skaitytojų. Kai tavo parašyta knyga tampa ypatinga vaikui – ar tai būtų amžinai, ar tik trumpam – apima nuostabus jausmas“, – atvirauja rašytoja, rašoma „Terra Publica“ pranešime žiniasklaidai.
Ar norėtumėte būti amžinai jauni? Ar turėti jauną savęs versiją? Kai pasaulį apėmusi jaunystės kulto karštinė verčia viską aukštyn kojomis, įkvėpti šios amžinojo grožio obsesijos kino kūrėjai imasi kurti filmus.
Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad liepos 27 d. festivalyje „Un'Estate da Re“ numatomas Sankt Peterburgo orkestro, kuriam vadovauja Vladimiro Putino draugu laikomas dirigentas Valerijus Gergijevas, koncertas, gali tapti „Putino propagandos šaukliu“.
Vilniaus Katedros lobio atradėju save vadinantis Saulius Poderis tikina, kad praėjusių metų gruodį išimant vertybes iš požemių dalis jų galėjo dingti. Jis taip pat tikina, kad Katedros požemiuose turėtų būti jau daug metų ieškomi Vytauto Didžiojo palaikai.