Estijos valstybinės logistikos ir technologijų grupės „Omniva“ pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį augo 10 proc. iki 78,2 mln. eurų, o grynasis nuostolis mažėjo 30 proc. iki 1,3 mln. eurų.
Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Japonijos centrinis bankas penktadienį nepakeitė bazinės palūkanų normos, kurią birželį padidino iki aukščiausio lygio per 31 metus, ir šiek tiek pagerino šių metų ekonomikos augimo prognozę.
Ant Tauro kalno sparčiai statoma Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ pasiekė svarbų etapą – pasirašyta sutartis dėl scenos inžinerinės įrangos tiekimo, kuri atlikėjams ir žiūrovams pasiūlys pasaulinio lygio patirtį, rašoma Vilniaus vystymo kompanijos pranešime žiniasklaidai.
Elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ vadovė Justina Šidlauskienė sako, kad pernai pardavimo pajamos augo – neaudituotais duomenimis, 13,7 proc., tačiau dėl išaugusių sąnaudų grynasis pelnas, palyginti su 8,55 mln. eurų pelnu 2024 metais, sumažėjo, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
SBA grupės valdomos restruktūrizuojamos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažas“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8 mln. eurų ir buvo 8,1 proc. mažesnės nei pernai tuo pat metu.
Ketvirtadienį JAV technologijų milžinės „Apple“ paskelbti finansiniai rezultatai pranoko rinkos lūkesčius, nors dabartinio ketvirčio prognozės investuotojus nuvylė.
Austrijos „Amic“ turto valdymo bendrovės „Amic Energy Management“ antrinė įmonė „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“) prašo Konkurencijos tarybos leidimo nebenuomoti degalinių įmonėms „Viada Baltija“, „Viada LT“ ir „Degta“.
JAV internetinės prekybos ir technologijų milžinės „Amazon“ veiklos rezultatai pranoko analitikų lūkesčius. Bendrovė pranešė apie bendrų pajamų ir pardavimų augimą, ypač debesijos, dirbtinio intelekto (DI) ir lustų padaliniuose.
Iš pirmo žvilgsnio akcijų rinkose – atostogų nuotaikos: pagrindiniai indeksai jau kelias savaites beveik nejuda. Tačiau po šia tariama ramybe iš tiesų vyksta reikšmingi pokyčiai – pirmąjį metų pusmetį dominavusių atminties lustų gamintojų akcijos smunka, o investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto investicijų bumas nepradeda slopti. Tad kas pasikeitė ir ko iš DI rinkos tikėtis toliau?
Vos trumpam paliktas automobilis karštą vasaros dieną gali įkaisti iki gyvybei pavojingos temperatūros. Nepaisant kasmetinių perspėjimų, vairuotojai vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais – mano, kad pravertas langas išspręs problemą, pavėsis apsaugos nuo perkaitimo, o kelių minučių sustojimas jokios rizikos nesukels. Automobilių veiklos nuomos bendrovė „Mobire Group“ apžvelgia keturis dažniausiai pasitaikančius mitus, kurie karštomis dienomis gali turėti rimtų pasekmių.
Artėjant savaitgaliui, prekybos centrų lentynose rikiuojasi marinuotos mėsos pakuotės. Žvilgsnis pirmiausia užkliūva už ryškiai pažymėtos kilogramo ar pakuotės kainos, o pasirinkimą dažnai nulemia keli centai ar patrauklesnė akcija, rašoma Žemės ūkio duomenų centro pranešime žiniasklaidai.
Penktadienį Seulo vertybinių popierių biržos indeksas KOSPI vienu metu šoktelėjo į viršų 17 proc., nes technologijų įmonių akcijos vėl ėmė brangti po ilgai trukusio išpardavimo. Smarkiai nukentėjusios lustų gamintojos „SK hynix“ akcijų kaina pašoko daugiau nei ketvirtadaliu, įsibėgėjant dirbtinio intelekto (DI) bumui.
Liepos mėnesį dviejų didžiausių Lietuvos miestų pirminės būsto rinkos pasuko priešingomis kryptimis. Vilniuje kainoms augant visuose segmentuose, ekonominės klasės būsto dalis pardavimuose padidėjo iki 65 proc. Kaune ekonominės klasės pardavimų dalis, priešingai, sumažėjo iki 37 proc., o pusę visų pardavimų sudarė vidutinės klasės būstas. Šios klasės būstai vėl įgijo įprastą kainų skirtumą, apie 25-30 proc., rašoma „Omberg Group“ pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prieš trejus metus teisėtai nustatė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2024 metams, nusprendė teismas.
Pirkėjai pastebėjo, kad šalyje veikiantys kai kurie didieji mažmeninės prekybos tinklai pastaruoju metu skelbiasi didinantys privačių prekių ženklų etikečių įvairovę, su jomis pateikia vis daugiau skirtingų gaminių. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, teigia, kad „Norfos“ parduotuvėse, galimai, privačių prekių ženklų gaminių pirkėjas randa mažiausiai – apie tris dešimtis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2035 metų Lietuva turėtų pasivyti Suomiją pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai mažino ekonominį atotrūkį nuo Vakarų Europos valstybių, tačiau ar šis tempas gali išlikti ir leisti per mažiau nei dešimtmetį pasiekti Suomijos lygį?
Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas, sulaukęs „Paysera“ pranešimo apie 2 eurų mokestį, kuris netrukus bus pritaikytas. Vyras sako iki šiol nežinojęs apie tokią tvarką ir baiminosi, kad, paskyroje nesant lėšų, gali susidaryti skola. „Paysera“ paaiškino, kam ir kada taikomas šis mokestis.