Verslas
Pavadinimas
Trukmė
Bankas „Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3,5 procento.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis teigia, kad nusprendus pasitraukti iš II pensijų pakopos reikėtų įvertinti ir situaciją finansų rinkose, nes pensijų fondai turtą pardavinės balandį. Jis taip pat teigė, kad pirmieji pinigai, pasitraukusius iš II pensijų pakopos, jau pasiekė – juos gavo nutraukusieji kaupimą dėl sunkių ligų.
Metų infliacija Jungtinėje Karalystėje paskutinį 2025-ųjų mėnesį augo labiau nei tikėtasi, trečiadienį parodė oficialūs duomenys, sustiprindami lūkesčius, kad Anglijos bankas kitą mėnesį susilaikys nuo bazinių palūkanų mažinimo.
Šiemet infliacija Lietuvoje bus didžiausia regione, nors nemažai išorinių veiksnių ją turėtų mažinti, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lenkijos prekių eksportas pernai sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, verte eurais galiojusiomis kainomis plėtėsi 2,8 proc. iki 336,2 mlrd. eurų, importas – 5,1 proc. iki 341,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS).
Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą. Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.
Vilniuje nelieka vienos iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių. Kadangi nebetenkino patalpų nuomos sąlygos, priimtas sprendimas jos nepratęsti ir visam laikui uždaryti parduotuvę, veikusią Liepkalnio gatvėje.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol, rašoma Lietuvos energetikos instituto pranešime žiniasklaidai.
Kol vienose Vilniaus vietose sniegas nukasamas dar sningant, kitur gyventojams tenka bristi per pusnis ar čiuožti ledu. Kas lemia šiuos skirtumus ir kas iš tiesų atsako už sniego valymą mieste bei užmiestyje?
2025-ieji Lietuvos automobilių rinkai buvo tarsi gerai sureguliuotas variklis – viskas ėmė suktis sparčiau, sklandžiau ir užtikrinčiau. Pirkėjai, ilgai laukę ramybės po pandemijos ir geopolitinių neramumų, pagaliau pilnai grįžo į rinką, kurioje rado ne tik didesnį pasirinkimą, bet kartais ir nuolaidas.
Europos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ paskelbė per praėjusius metus pasaulyje iš viso pardavusi 8,984 mln. automobilių – 0,5 proc. mažiau nei 2024-aisiais.
Trys Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės stiprins bendradarbiavimą su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) ir ieškos galimybių dalyvauti viename ambicingiausių Europoje ateities mokslo projektų – ciklinio greitintuvo (ang. Future Circular Collider, FCC) kūrimo procese.
Šventosios katilinėje netrukus prasidės pokyčiai – čia bus diegiami modernesni ir aplinkai draugiškesni sprendimai. Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Šventosios katilinės modernizavimui skirta daugiau nei 117 tūkst. eurų lengvatinė paskola. Projektas leis šilumą gaminti efektyviau ir mažinant iškastinio kuro naudojimą.
Nors galima teigti, kad ekonomikos dydžio ir darbo užmokesčio lygio atžvilgiu pamažu Latvija artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, pasiektas ekonominis pajėgumas ir gyventojų gerovė per kelerius metus Lietuvos kaimynę nustūmė į pačią ES reitingų apačią – tokią išvadą daro leidinio TVNET žurnalistas Martinas Apinis. Leidinio publikuotoje ekonominėje apžvalgoje latviai kelia sau skaudų klausimą.
Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai – valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką. Tačiau didžiausias „kabliukas“ – 2026 m. liepos 1-oji: neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais, rašoma „Civinity“ pranešime žiniasklaidai.
Klaipėdoje, Lindenau teritorijoje, planuojama viena įdomiausių pastarųjų metų urbanistinių transformacijų Lietuvoje. Istorinėje uosto erdvėje ketinama sukurti naują kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalą. Šio projekto architektūrinei krypčiai formuoti paskelbtas respublikinis konkursas, kurio prizinis fondas – 65 tūkst. eurų, – rašoma pranešime spaudai.
04:55
Kas iš tiesų valdys Vilnių po 20 metų? Atsakymas paprastas – šiandieniniai moksleiviai. Tačiau kol architektai, verslininkai ir politikai braižo ateities vizijas, tie, kuriems teks jose gyventi, dažniausiai lieka tik pasyvūs stebėtojai už uždarų durų. Atėjo laikas keisti žaidimo taisykles: ar mes kuriame miestą jaunimui, ar pagaliau išdrįsime jį kurti kartu su juo?
Vilniuje jau trečius metus tęsiami rekordiniai gatvių dangos atnaujinimo darbai. Žiemos pradžioje vyravusi palanki oro temperatūra leido pratęsti planuotą infrastruktūros tvarkymo sezoną – iš viso 2025 m. ištisiniu būdu išasfaltuota net 67 km sostinės gatvių, įrengta daugiau nei 12 km dviračių takų. Dėmesys taip pat skiriamas daugiabučių namų kiemų ir laiptų tvarkymui bei naujų automobilių stovėjimo vietų sukūrimui, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Visoje Lietuvoje aktyviais 2025-aisiais Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka išsiskyrė gausiomis statybomis, augančia paklausa, sparčiu sandorių skaičiaus didėjimu ir į uostamiestį vis drąsiau žiūrinčiais kitų miestų plėtotojais, rodo NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ analizė. Potencialą po ilgesnės pertraukos Klaipėdoje pradėjo rodyti ir komercinio NT sektorius, rašoma „Ober-Haus“ pranešime žiniasklaidai.
Nekilnojamojo turto (NT) agentūra „Ober-Haus“ socialiniame tinkle skelbia toliau ieškanti būsto vokiečių brigados šeimos nariams. Tiesa, jos atstovas įspėja, kad būstą nuomotis vokiečiams siūlantys lietuviai turi klaidingą lūkestį.