2015-08-30 14:36

Talentingos ir maištingos: moterys, pakeitusios meno istoriją

Jų gyvenimus vienija kančia, maištas ir aistra savo darbams. Jos gimė tais laikais, kai meno pasaulyje vis dar dominavo vyrai. Nors jų kūriniai paliko neištrinamą įspaudą istorijoje, ne ką mažiau įkvepia ir spalvingos jų biografijos. Nina Simone, Marina Abramovič ir Frida Kahlo.

Gyvenimas tarsi performansas: Marina Abramovič

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Abramovič
AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Abramovič

Serbijoje gimusi Marina Abramovič – tikra performanso meno pionierė, nuolat išbandanti kūno ir proto ribas. Neretai tokie eksperimentai itin skausmingi: dar aštuntajame dešimtmetyje skustuvu ant pilvo sau išraižė komunistų žvaigždę, o paskui nusiplakė. 

Vėliau M.Abramovič kalbėjo: „Supratau viena: jei atsiduosi į auditorijos rankas, ji tave nužudys“.

„Rhythm O“ – vienas žymiausių ir labiausiai sukrečiančių M.Abramovič pasirodymų. Šiuo performansu ji siekė patikrinti publikos ir atlikėjo santykį. Menininkė ant stalo išdėliojo 72 daiktus, kurie galėjo ją sužeisti arba suteikti malonumą ir visiškai atsidavė į žiūrovų rankas – leido su jos kūnu daryti ką panorėjus. 

Bėgant laikui minia darėsi vis agresyvesnė ir mažiau kontroliuojama. Praėjus šešioms valandoms iš po suplėšytos palaidinės styrojo nuogos Marinos krūtys, į galvą buvo įremtas užtaisytas ginklas, oda sruveno kraujas. Kai pasirodymo pabaigoje menininkė pajudėjo link įsiaudrinusių žiūrovų, šie, pajutę pasipriešinimą, išsilakstė. Vėliau M.Abramovič kalbėjo: „Supratau viena: jei atsiduosi į auditorijos rankas, ji tave nužudys“.

VIDEO: Marina Abramovic on Rhythm 0

Ekscentriškoji menininkė jau suplanavo savo laidotuves, arba, kaip pati vadina, paskutinį performansą. M.Abramovič pageidauja, kad ceremonijos metu greta jos kūno būtų paguldytos dar dvi kopijos. Taip menininkė turės galimybę būti palaidota trijuose miestuose, kuriuose kažkada gyveno – Amsterdame, Niujorke ir Belgrade. 

Apsinuogindama, kentėdama ir stumdama save į mirtiną pavojų Marina Abramovič pasirodymų metu iš tiesų apnuogina mus pačius. Kol teatre pamažu dingsta „ketvirtoji siena“, M.Abramovič menas jau seniai sunaikino visas, atlikėją ir žiūrovą skiriančias ribas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą