Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Režisierius Vytautas Balsys: „Kaunui atėjo metas kurti savo kino filmus“

Režisierius V.Balsys tiki, kad Kaune kinas turi ateitį.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Režisierius V.Balsys tiki, kad Kaune kinas turi ateitį.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Ne vienerius metus kino pramonės užribyje buvęs Kaunas nusprendė pakeisti situaciją – netrukus mieste pradės veikti Kauno kino studija. Šios viešosios įstaigos steigėjai bus savivaldybė, verslininkas Edvinas Bindokas ir režisierius Vytautas Balsys. Su juo ir kalbamės apie naujosios studijos planus. Artimiausias ką tik susikūrusios kino studijos projektas – epinis filmas apie 1863 metų sukilimą bei vieną šio sukilimo vadų, kunigą Antaną Mackevičių, kuris buvo kalinamas Kaune

– Kaip kilo idėja įkurti Kauno kino studiją?

– Aš esu baigęs kino režisūros studijas pas Vytautą Žalakevičių. Tačiau neilgai trukus po to sugriuvo Lietuvos kino studija, mirė mano gerbiamas dėstytojas. Aš pats tuo metu buvau praradęs viltį kurti kiną. Man atrodė, kad tai neįmanoma. Taip atsiradau teatre, kuriame iki šiol dirbu su malonumu. Tačiau man visą laiką kirbėjo mintis, kad kiną reikia kurti. Ieškojau medžiagos apie Kauną, visko, kas susiję su juo. Tuomet atradau unikalių faktų apie kunigą A.Mackevičių ir man kilo idėja sukurti herojinį epą. Jis buvo kalinamas Kaune. Iki šių dienų išlikusi jo tardymo medžiaga. Susipažinus su ja, man buvo kilusi mintis sukurti pjesę teatrui. Tačiau vėliau supratau, kad kur kas geresnis variantas filmas. Tam dėkingos aplinkybės: Kauno Rotušės aikštėje jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis, iš jos per visą miestą buvo vežamas iki dabartinio „ISM“ pastato, kur buvo pakartas. Žodžiu, Kaune daug vietų, kurios minimos istorinėje medžiagoje. Čia viskas kaip ant delno padėta. Pradėjus galvoti apie šį filmą supratau, kad reikia kurti kažkokią įstaigą, kuri viską koordinuotų. Taip išsivystė Kauno kino studijos idėja.

– Gal jau esate svarstę ir kitus būsimos studijos projektus?

– Yra visokių idėjų. Gal kada nors tarptautinį kino festivalį bus galima surengti. Norime pritraukti į studiją intelektualių, įdomių žmonių su savo sumanymais. Pagal veiklos programą numatyta taip: rašomi projektai ir priklausomai nuo finansavimo jie bus įgyvendinami.

– Viešosios įstaigos „Kauno kino studija“ steigėjai esate Jūs, verslininkas Edvinas Bindokas ir Kauno miesto savivaldybė. Koks bus miesto valdžios indėlis į bendrą „katilą“?

– Ji bus dalininkė, padedanti greičiau ir paprasčiau išspręsti biurokratinius keblumus. Jūs įsivaizduojate, kas būna, kai mieste filmuojamas kinas? Pavyzdžiui, filmuojamos masinės scenos – reikia riboti eismą, išsinuomoti patalpas ar panašiai – padėti išspręsti šiuos klausimus gali savivaldybė. Be to, miestui tai garbės reikalas. Savivaldybei tapus vienu iš steigėjų nebeatrodys, kad visa Kauno kino studijos veikla – vien tik pamišusių menininkų idėjos.

– Kaunas ilgą laiką buvo tapęs kino pramonės užkampiu. Kaip manote, kodėl taip nutiko ir ar pavyks Kauno kino studijai išjudinti vandenis?

– Visi buvome įpratę nuo sovietmečio, kad kinas buvo finansuojamas iš „sąjungos“. Būdavo sudaromi planai – per metus pastatyti keturis vaidybinius filmus, šešis dokumentinius. Visi vykdydavo. Nepriklausomybės metais kinas liko neaiškioje situacijoje. O Kaunas užkampiu tapo dėl to, kad nebuvo tokių, kurie pradėtų kurti kiną. Visi kuriantys, kilę iš Kauno, išvyko į Vilnių ar užsienį. Pavyzdžiui, tas pats Šarūnas Bartas. Kaune potencialas yra puikus: čia yra ne tik talentingų aktorių, bet ir dailininkų, scenografų.

Labai smagu, kad Kauno visuomenė, taip pat ir kolegos, idėją apie kino studiją, sutiko palankiai. Maniau, kad bus taip, kaip visada pas mus: kiekviena idėja iš pradžių sugromuluojama ir kramtoma labai ilgai, kada pasidaro nebeskanu – išspjaunama.

– Ar tai, kad studija veiks Kaune, reiškia, jog miesto meno visuomenė, ypač aktoriai, turės daugiau galimybių save realizuoti kine? Ar vis dėlto neteiksite išskirtinių teisių kauniečiams?

– Tikrai taip. Kauniečiams bus šansas save realizuoti.

– Kinas – komerciškai pavojingas verslas. Ar nebaisu lįsti į šią sritį?

– Aš matau rinkos atsigavimo ženklus. Juos rodo televizijos serialai. Juk buvo laikas, kai jų nebuvo. Galbūt nebuvo ir poreikio. Dabar atėjo poreikis kažkokiam kitokiam produktui, kinui. Manau, kad viskas priklauso nuo finansinių rėmėjų. Jeigu mes produktą sugebėsime pateikti patraukliai, jis atsipirks. Tačiau viską apskaičiuoti iš anksto labai sunku. Bet jeigu bijosi, taip nieko ir nepradėsi.

– Minėjote, kad be projektinio finansavimo, tikitės pritraukti ir privačių lėšų. Gal jau teko pajusti, ar Kauno kino studijos planuojami projektai įdomūs verslui?

– Yra žmonių, kurie domisi. Verslininkai labai greitai pagauna idėjos patrauklumą. Tie, kurie dirba Kaune, kad ir kaip jiems sunku būtų, stengiasi jį gražinti. Gal prisidės ne milijonais, bet parems. Žmonėms suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo tai, kad mieste veikia savas teatras, bus ir savas kinas.

– Iki šiol Jūs dirbote Kauno mažojo teatro meno vadovu, kuriame per sezoną pristatydavote bent po vieną-dvi premjeras. Ar į naujus projektus įtraukusi Kauno kino studijos veikla neužgoš teatro? Gal jau apsisprendėte su juo atsisveikinti?

– Tikrai ne. Bandysiu derinti abi sritis.

Ačiū už pokalbį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą