Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 24d. 20:00

Dramatiškos, skaudžios ir ironiškos: šešios knygos apie Antrąjį pasaulinį karą

Annė Frank, Hirošima ir Kurtas Vonnegutas
„Scanpix“ nuotr. / Annė Frank, Hirošima ir Kurtas Vonnegutas

Kino ekranus pasiekė kultiniu tapusio satyriško romano „22-oji išlyga“ („Catch-22“) ekranizacija – pagal Josepho Hellerio knygą sukurtas serialas, kuriame vaidina Holivudo žvaigždė George'as Clooney. Šia proga leidinys „The Week“ siūlo atkreipti dėmesį ne tik į šį romaną, bet ir į dar penkis kūrinius, savaip žvelgiančius į Antrąjį pasaulinį karą.

Leidinio skelbiamame knygų sąraše randame pasauliui puikiai žinomus kūrinius – nuo stingdančių Annos Frank prisiminimų iki ironiškojo Kurto Vonneguto. Siūlome susipažinti su šiomis šešiomis dėmesio vertomis ir apie Antrąjį pasaulinį karą kalbančiomis knygomis.

„22-oji išlyga“

Apie knygą jos anotacijoje rašoma taip: paskutiniai Antrojo pasaulinio karo mėnesiai Amerikos kovinės eskadrilės menamoje bazėje Italijoje. Pagrindinis veikėjas – kapitonas Josarjanas, paklaikęs ir įbaugintas, nes tūkstančiai žmonių, kurių jis nėra nė akyse regėjęs, siekia jį nužudyti. Tačiau didžiausias Josarjano priešas – jo paties armija, kvaili pulkininkai, didinantys reikalaujamų skrydžių skaičių ir siunčiantys vyrus į mirtį. Po 50 skrydžių Josarjanas, tikėdamasis grįžti namo, apsimeta bepročiu, bet susiduria su absurdiška kliūtimi – 22-ąja išlyga, aiškinančia, kad sveiko proto kariai turi vykdyti kovines užduotis, o baimė dėl savo saugumo kaip tik ir įrodo sveiką protą. Taigi tai užburtas ratas, iš kurio ištrūkti nėra galimybių.

Knygos viršelis/Knyga „22-oji išlyga“
Knygos viršelis/Knyga „22-oji išlyga“

Satyriškas amerikiečių rašytojo Josepho Hellerio romanas pirmą kartą išleistas 1961 metais. Leidinys „The Observer“ šį romaną įtraukė tarp šimto geriausių visų laikų kūrinių, „Time“ – tarp šimto geriausių anglų kalba išleistų romanų, o 2003 metais BBC rengtoje skaitytojų apklausoje „The Big Read“ romanas užėmė 11-ą vietą tarp mėgstamiausių britų knygų. Kaip jau minėta, pagal vieną garsiausių XX amžiaus romanų sukurtas absurdu ir ironija alsuojantis serialas. Į lietuvių kalbą šią knygą vertė Vytautas Petrukaitis, o išleido leidykla „Sofoklis“.

„Maus“

„Santūrus, jaudinantis ir paprastas triumfas. Neapibūdinamas ir neįmanomas išreikšti geresne forma nei komiksai“; „Mažais paveikslėliais papasakotas epas“; „Sukrečiantis meno kūrinys“ – tokiomis devintojo dešimtmečio JAV dienraščių ištraukomis knygos anotacijoje pristatomas šis kūrinys.

Knygos viršelis/Knyga „Maus“
Knygos viršelis/Knyga „Maus“

Grafinis romanas pirmą kartą išleistas 1991 metais, o po dvidešimties metų pasirodė ir Lietuvoje – į lietuvių kalbą kūrinį vertė Jūratė Juškienė ir Olga Lempert, o išleido leidykla „Kitos knygos“. Amerikiečių karikatūristas Artas Spiegelmanas šį kūrinį rengė net trylika metų. Knyga pelnė prestižinę Pulitzerio premiją, yra įvardijama kaip vienas sėkmingiausių pasakojimų apie Holokaustą, kartu tai buvo viena pirmųjų grafinių knygų, kuri susilaukė tarptautinio pripažinimo ir padarė didelę įtaką komiksų kultūros raidai ir šio žanro, kaip kultūrinės išraiškos formos, populiarinimui.

„Skerdykla Nr. 5“

„Jis iš naujo pergyvena Drezdeno bombardavimą, kuriuo metu žuvo daugiau nei 100 000 miesto gyventojų, grįžta po karo į Ameriką, veda, papuola į lėktuvo katastrofą, kurioje jam sužaloja smegenis, apsilanko Tralfamadoro planetoje, kur kartu su iš žemės pagrobta pornožvaigžde gyvena zoologijos sode stikliniame narve... Įprastinė laiko tėkmė neegzistuoja, visados galima sugrįžti į praeitį ir persikelti į ateitį“, – taip mįslingai apie knygą „Skerdykla Nr. 5“ atsiliepiama jos anotacijoje, tačiau skaitytojai, jau spėję susipažinti su amerikiečių rašytojo Kurto Vonneguto kūryba, puikiai žino, kad šio autoriaus knygose absurdas, ironija ir persipina su realybės skausmu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Knyga „Skerdykla Nr. 5“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Knyga „Skerdykla Nr. 5“

1969 metais pirmą kartą išleistas romanas vadinamas K.Vonneguto kūrybos piko rezultatu ir viena garsiausių antikarinių knygų. Ironiška, bet jei ne pačio autoriaus pasitraukimas iš universiteto ir gautas šaukimas į JAV kariuomenę, šio romano galėjo ir nebūti. Plačiau apie šią knygą skaitykite jos apžvalgoje, kurią rasite čia. Į lietuvių kalbą šią knygą išvertė Povilas Gasiulis, o išleido leidykla „Kitos knygos“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ponas „Nieko nepadarysi“: Kurto Vonneguto gyvenimo istorija

„Šindlerio sąrašas“

Kaip rašoma knygos anotacijoje, vokiečio Oskaro Šindlerio ir nuo Holokausto jo išgelbėtų daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally knygą pavadino „Šindlerio laivu“ („Schindler’s Ark“) – tai aliuzija į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija šią Antrojo pasaulinio karo istoriją, kuri savitai atliepia amžinas ir universalias biblines tiesas, plačiai išpopuliarino visame pasaulyje.

Knygos viršelis/Knyga „Šindlerio sąrašas“
Knygos viršelis/Knyga „Šindlerio sąrašas“

Australijos rašytojo Thomaso Keneally'aus knygą pirmą kartą išleista 1982 metais ir pelnė prestižinį anglakalbiame pasaulyje vadinimą „Man Booker“ literatūrinį apdovanojimą. 1993 metais pasirodė jau minėta režisieriaus S.Spielbergo ekranizacija, kuri kainavo 22 mln. JAV dolerių, o uždirbo daugiau nei 300 mln. JAV dolerių – be eilės apdovanojimų ši ekranizacija dažnai įtraukiama į geriausių kada nors sukurtų kino filmų sąrašus. O štai knygą į lietuvių kalbą vertė Arvydas Malinauskas, o išleido leidykla „Jotema“.

„Dienoraštis“

Kaip rašoma šios knygos anotacijoje, tai vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių Holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais, A.Frank rašė dienoraštį. Ji mirė koncentracijos stovykloje nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Išgyvenęs merginos tėvas įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į daugiau nei 50 užsienio kalbų, o knygos iš viso nupirkta kelios dešimtys milijonų egzempliorių.

Knygos viršelis/Knyga „Dienoraštis“
Knygos viršelis/Knyga „Dienoraštis“

Knygoje A.Frank aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį. Į lietuvių kalbą šią knygą vertė Audra Kalnienė, o išleido leidykla „Alma littera“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mažiau žinomi faktai apie Annę Frank: kodėl pati cenzūravo dalį savo dienoraščio?

„Hiroshima“

Knyga pirmą kartą išleista 1946 metais. Jos autorius – žurnalistas, Pulitzerio premijos laimėtojas Johnas Hersey. Iš pradžių ši knyga buvo publikacijomis „The New Yorker“ leidinyje ir tik vėliau virto knyga, kurios nupirktų egzempliorių skaičius skaičiuojamas milijonais. Šiame negrožinės literatūros kūrinyje pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo metais Hirošimos atominę ataką išgyvenusius žmones.

Knygos viršelis/Knyga „Hiroshima“
Knygos viršelis/Knyga „Hiroshima“

Prieš pasirodant knygai jos autorius J.Hersey dirbo karo korespondentu. Iš karo lauko jis rašė leidiniams „Life“, „The New Yorker“. Antrojo pasaulinio karo metu jis iš arti stebėjo invaziją į Italiją ir Siciliją bei buvo vienu pirmųjų Vakarų žurnalistų, kuris iš arti matė atominės bombos nuniokotą Hirošimos miestą. Tuomet jis buvo paprašytas parengti publikaciją apie šią ataką ir jos liudininkus. Vėliau J.Hersey susikoncentravo tie šešiomis liudininkų istorijomis, kurios ir virto knyga. Beje, tai vienintelis šio sąrašo kūrinys, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria