Būtent dėl to ši istorija ispanų kūrėjams Guillermo’ui Corral’iui van Damme’ui ir Paco’ui Rocai pasirodė verta būti papasakota – 2018 metais jie pristatė grafinį romaną „Juodosios gulbės“ lobis“. Knyga pelnė svarių apdovanojimų, buvo ekranizuota ir yra verčiama į kitas kalbas. Lietuviškai „Juodosios gulbės“ lobis“ („Aukso žuvys“, 2026) pasirodo knygų serijoje „Keliautojai laiku“.
2007 m. JAV įmonė „Odyssey Marine Exploration“ paskelbė Atlanto vandenyne radusi didžiausią iki tol žinomą povandeninį lobį. Įmonė neatskleidė nei tikslios radavietės, nei laivo pavadinimo, tačiau Ispanijos institucijoms kilo įtarimų, ar šis radinys nėra susijęs su jų istoriniu paveldu.
BBC News teigimu, giliavandenių tyrimų bendrovė iš jūros dugno iškėlė 17 tonų lobio ir slapta išgabeno iš Gibraltaro į Floridą. Ispanijos valstybės tarnautojams prireikė penkerių metų, kad lobis būtų grąžintas šaliai. Šiandien jis saugomas Nacionaliniame povandeninės archeologijos muziejuje Kartachenoje.
Šios istorijos priešistorė siekia 1804-uosius. Tų metų spalį britų laivynas apšaudė ispanų fregatą „Nuestra Senora de las Mercedes“. Laivas nuskendo, kartu nusinešdamas šimtus gyvybių ir milžinišką aukso bei sidabro monetų krovinį. Šis įvykis tapo žinomas kaip Santa Marijos kyšulio mūšis ir prisidėjo prie Ispanijos karo su Britanija. Po metų įvyko Trafalgaro mūšis.
Grafiniame romane tikri vardai ir kai kurios aplinkybės pakeisti: lobių ieškotojų įmonė vadinama „Ithaca“, o pasakojimas rutuliojasi ministerijų kabinetuose, teismo salėse, jūroje, archyve ir užkulisiuose. Tačiau kūrinio branduolys – realus ginčas dėl to, kas yra lobis: radinys, prekė ar istorinio paveldo dalis?
Vienas knygos autorių, diplomatas ir rašytojas Guillermo’as Corral’is van Damme’as, 2007 m. dirbo Ispanijos kultūros ministerijoje ir iš arti matė teisinę kovą dėl lobio. Supratęs, kad ši istorija gali virsti kvapą gniaužiančiu nuotykių pasakojimu, jis kreipėsi į vieną žinomiausių ispanų komiksų kūrėjų Paco’ą Rocą. Pastarasis BBC sakė, kad jį sudomino ne tik pats lobis: „Mane sužavėjo istorinis aspektas. „Mercedes“ užpuolimas paskatino karą tarp britų ir ispanų bei Napoleono kariuomenės įžengimą į Ispaniją.“
Komikso kūrėjai nenorėjo kurti paprastos istorijos apie „geruosius“ ir „bloguosius“. Vis dėlto, pasak Paco Rocos, jie kritiškai vertino būdą, kuriuo lobis buvo iškeltas. BBC cituoja menininko žodžius, kad įmonė turtą iš jūros dugno traukė tarsi „milžinišku dulkių siurbliu“, naikindama skenduolio vietą, kuri kartu yra ir jūrinės kapinės. „Skirtumas tarp tikro archeologo ir lobių ieškotojo yra toks: vieną veda istorija, kitą – ekonominis interesas“, – sakė Roca.
Iš tiesų ši byla apkeliavo kelias teismo instancijas: nuo Tampos teismo Floridoje iki JAV Aukščiausiojo Teismo. Galiausiai lobis buvo grąžintas Ispanijai. BBC pateiktoje chronologijoje nurodoma, kad 2009 m. Tampos teismas pripažino, jog lobis priklauso Ispanijai, o 2013 m., paskelbus JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, apie 500 mln. dolerių vertės monetos buvo grąžintos į Ispaniją.
„Juodosios gulbės“ lobis“ pasakoja ne tik apie teisinę kovą. Tai ir istorija apie žmones, dirbančius užkulisiuose: valstybės tarnautojus, diplomatus, tyrėjus, archeologus, archyvarus. Būtent jie stengėsi įrodyti, kad po vandeniu gulintis turtas nėra paprastas radinys, o atminties, istorijos ir žuvusiųjų likimų liudytojas.
Knygoje dokumentinė medžiaga persipina su fikcija. Kai kurios detalės pakeistos, veiksmas suintensyvintas, realūs asmenys įgyję literatūrinių personažų bruožų. Pats G.Corralis BBC taip apibūdino kūrinio santykį su tikrove: „Viskas yra tiesa. O jei ne? Na, taip galėjo būti.“
Lietuviškai pasirodantis grafinis romanas „Juodosios gulbės“ lobis“ kviečia skaitytojus į kelionę, kurioje jūrų nuotykiai susitinka su diplomatija, istorija – su politinėmis intrigomis, o klausimas apie lobį tampa kur kas platesnis: kam priklauso praeitis?
Knygą iš ispanų kalbos išvertė Aistė Kučinskienė.
