Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 11d. 19:50

„Už Kremliaus sienų“: S.Aleksijevič pamokos apie moterišką karo veidą ir rusų nacionalizmą

Svetlana Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ 15min recenzija
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Svetlana Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“

Antrojo pasaulinio karo metais sovietinėje armijoje tarnavo šimtai tūkstančių moterų, tačiau istorijos vadovėliuose paprastai dominuoja vyrų pavardės. Todėl baltarusių rašytoja, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič surinko daugybės karo baisumus liudijusių moterų pasakojimus, kurie pasaulį išvydo knygos „Karo veidas nemoteriškas“ pavidalu.

S.Aleksijevič gimė jau po knygoje aprašyto Antrojo pasaulinio karo – 1948 m. Ukrainoje.

Vis dėlto karo padarinius būsimoji rašytoja jautė nuo pat vaikystės: jos tėvas – buvęs karys, o artimus giminaičius išžudė naciai arba karo metais siautusios ligos.

Idėja parašyti „Karo veidą nemoterišką“ gimė tikriausiai ir todėl, kad dauguma kaimo, kuriame augo S.Aleksijevič, gyventojų buvo našlės, kentėjusios ne mažiau nei fronte žuvę jų vyrai.

„Scanpix“/AP nuotr./Svetlana Aleksijevič
„Scanpix“/AP nuotr./Svetlana Aleksijevič

S.Aleksijevič teigė norėjusi „parašyti moterišką karo istoriją“. O ji tikrai ilga ir įvairi: Antrojo pasaulinio karo metu sovietinėje armijoje tarnavo apie 800 tūkst. moterų.

„Karo veidu nemoterišku“ rašytoja atiduoda pagarbą tūkstančiams ryšininkių, slaugių, minuotojų ir snaiperių, kurių medaliai slepia sugadintą sveikatą ir psichologines traumas.

Karo veidas nemoteriškas?

Žmogiškąją tragediją siekianti perteikti S.Aleksijevič atskleidžia ir praktiškesnes, tačiau ne mažiau svarbias kariaujančių moterų problemas: nuo apatinių ar higienos priemonių trūkumo, apie kurį gėda kalbėti, iki pykčio, kai kariai vyrai į jas žvelgia kaip bejėges būtybes.

Iš tiesų – naivu tikėtis, kad XX a. viduryje, kai net daugybėje Vakarų šalių moterys vis dar kovojo už elementarią teisę balsuoti, jos sovietinėje armijoje būtų priimtos kaip sau lygios.

Iš tiesų – naivu tikėtis, kad XX a. viduryje, kai net daugybėje Vakarų šalių moterys vis dar kovojo už elementarią teisę balsuoti, jos sovietinėje armijoje būtų priimtos kaip sau lygios.

Dažniausiai naujokės tapdavo skalbėjomis, virėjomis, slaugėmis ar ryšininkėmis. Vis dėlto gavusios progą pažvelgti per optinį taikiklį ar dėlioti minas, karės įrodė, kad tai gali daryti ne prasčiau nei vyrai.

O karo pabaigoje už nuopelnus ne vieną jų kolegos nešiojo ant rankų.

S.Aleksijevič pašnekovės daug dėmesio skyrė bandymams išsaugoti tai, ką jos suvokia kaip moteriškumą: iš uniformų siuvamus sijonėlius, graudulį po keleto mėnesių užuodus pudros kvapą ar makabrišką norą mirties patale atrodyti gražiai.

Šokiruoja ir jaunas kariaujančių merginų amžius. Jos pasakoja civiliniame gyvenime dar „nespėjusios pasibučiuoti su vaikinu“, o iš karo grįžta jau pražilusios ir kontūzytos.

Kol „Cinko berniukų“ herojai slepia dalyvavimą kare dėl baimės būti apšaukti nusikaltėliais, mūšio lauko žiaurumus išgyvenusios moterys karo bilietą suplėšo dėl kiek kitokių priežasčių.

Jos puikiai suvokia stereotipus apie paleistuvystę kariuomenėje ir tai, kad suluošintas vyras – didvyris, o kare nukentėjusi moteris – niekam nereikalinga.

Rusiško nacionalizmo šaknys

„Cinko berniukuose“ S.Aleksijevič rašo apie daugybę per prievartą į Afganistano karą išsiųstų jaunų vyrų, kuriuos grįžusius vienija neapykanta jų gyvenimus sužalojusiems valdininkams ir juos nusikaltėliais laikančiai visuomenei.

Tuo tarpu daugybė vos 15-18 metų sulaukusių merginų į Didžiojo Tėvynės karo frontą (taip Rusijoje vadinamas Antrasis pasaulinis karas) prašėsi pačios: vienos maldavo pasitelkdamos ašaras, kitos mūšio lauke atsidūrė apgaulės būdu.

Kai kurios knygos herojės tokį savo sprendimą grindžia propagandos įdiegtais idealais – neva siekė pateisinti geros komjaunuolės vardą. Vis dėlto daugelio merginų tikslas – apsiginti, apginti artimuosius ir mylimą šalį.

O iš lūpų į lūpas perduodamos didvyriškos istorijos – kai kurios jų tikrai tokios buvo – tampa puikia dirva nacionalizmui klestėti.

Užvertus paskutinį knygos „Karo veidas nemoteriškas“ puslapį nebekyla klausimas, kodėl ir šiandien rusai triukšmingai švenčia savo Didžiojo Tėvynės karo pabaigą: nepaisant istorinių aplinkybių, dauguma jų kovėsi už savus, o ne Josifą Staliną.

O iš lūpų į lūpas perduodamos didvyriškos istorijos – kai kurios jų tikrai tokios buvo – tampa puikia dirva nacionalizmui klestėti.

Žinoma, negalima pamiršti fakto, kad Sovietų Sąjunga visada buvo agresorė, Ribbentropo-Molotovo paktu pasidalijusi Europą. Tačiau kiek užsienio politikos plonybės rūpi Smolensko gyventojui, kurio tėvus nacių kariai sudegino gyvus, o vaikus sušaudė?

Prisimindamos dieną, kai pagaliau buvo paskelbta karo pabaiga, moterys prisipažįsta galvojusios, kad niekas niekada daugiau nebenorės kariauti.

Vis dėlto panašu, kad tauta svarbios pamokos neišmoko arba spėjo ją pamiršti.

Artėjant Rusijos prezidento rinkimams, beveik 70 proc. šalies gyventojų palaiko agresyvią užsienio politiką vykdantį ir visam pasauliui galingais ginklais grasinantį Vladimirą Putiną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./V.Putinas kreipėsi į dešimtis tūkstančių gerbėjų Maskvos Lužnikų stadione
AFP/„Scanpix“ nuotr./V.Putinas kreipėsi į dešimtis tūkstančių gerbėjų Maskvos Lužnikų stadione

Įgautas pasitikėjimas

S.Aleksijevič ėmus rinkti istorijas, rašytoją greitai užplūdo laiškai iš visos Sovietų Sąjungos – moterys troško išsipasakoti skaudulius. Galiausiai šimtus liudijimų išgirdusi S.Aleksijevič tapo sava – tarsi pati būtų buvusi fronte.

Anot autorės, informacijos rinkimas užtruko šimtus valandų: dažnai virtuvėje gurkšnojant arbatą pašnekovės dalindavosi ne karo prisiminimais, o kasdienėmis smulkmenomis.

Tokia kantrybė padėjo užsitarnauti moterų pasitikėjimą ir išlaukti akimirkų, vėliau nugulusių į knygos puslapius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nobelio literatūros premiją laimėjusi baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič savo namuose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nobelio literatūros premiją laimėjusi baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič savo namuose

S.Aleksijevič knygą užbaigė 1983-aisiais, tačiau dar porą metų teko pakovoti dėl jos išleidimo: kūrinys dienos šviesą išvydo tik Michailui Gorbačiovui pradėjus vykdyti perestroiką.

***

Ar karo veidas nemoteriškas? Sunku pasakyti. Neabejotinai tai – vyrų teritorija, tačiau joje turėtų užtekti vietos ir moterims.

Vis dėlto S.Aleksijevič savo kūryboje atskleidžia su lytimi nesusijusį karo veidą: jis – negailestingas ir žiaurus, su netikėčiausiu metu pasirodančiomis žmogiškumo prošvaistėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Tiesiogiai Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

24sek

Pergalingas metimas per J.Valančiūno ranką: buvęs „Raptors“ treneris triumfavo Toronte

Annos istorija

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Aktualu

R.Dagys: protingumo kriterijai nesuveikė, Vaiko teisių apsaugos įstatymą teks keisti

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

24sek

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

Pasvalyje statomas paminklas kunigaikščiui Žygimantui Augustui

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Naujienos

Aktualu

Povilo Urbšio sėkmė: 2,3 tūkst. eurų vertintą žemę pardavė už 143 tūkst. eurų

Aktualu

Patvirtintas „Brexit“ susitarimo projektas: lietuviai teisės gyventi JK nepraras

24sek

Pergalingas metimas per J.Valančiūno ranką: buvęs „Raptors“ treneris triumfavo Toronte

Annos istorija

Aktualu

Tarp taikos ir naujo karo: kas šiomis dienomis vyksta Gazos Ruože?

Interviu Kultūra

Mokslininkas ir rašytojas Alanas Lightmanas: apie lėtesnio gyvenimo ilgesį ir naująją pasaulio tvarką

24sek

Po Antano Guogos pareiškimų – sirgalių gedulo vainikas prie „Ryto“ biuro durų

Aktualu

Linas Kojala apie patvirtintą „Brexit“ susitarimo projektą: tai – dar ne pabaiga

Vardai

„Dydžio (r)evoliuciją“ laimėjo Vitalija Jonikytė: dirbti į fabriką Norvegijoje jurbarkiškė nebegrįš

Aktualu

R.Dagys: protingumo kriterijai nesuveikė, Vaiko teisių apsaugos įstatymą teks keisti

Verslas

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Didžiajai Britanijai

N-18 Aktualu

Nuogas moteris internete atradęs senolis teisiamas kaip sunkus nusikaltėlis

Sportas

Belgišką sprigtą gavusio „Vyčio“ strategas L.Mistura: „Mūsų žaidėjai – ne prastesni“

Gyvenimas

Atsikratyti pilvo padės penki prieskoniai

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

„Ginčas“: K.Maksvytis vertas treniruoti „Žalgirį“ ir „Rytą“?

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. K.Sarnicko-Kasteto „Turnė̃“ – ne apie „G&G“, bet apie „Alkūninį veleną“

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

Pasvalyje statomas paminklas kunigaikščiui Žygimantui Augustui

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma