Parodoje lankytojai susipažins ne tik su skulptūros atradimo istorija, bet ir su restauratoriaus darbo specifika. Restauracijos procesas LNM užtruko daugiau nei 10 metų, – rašoma muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Išskirtinė skulptūra
„Gotikinių skulptūrų Lietuvoje po visų pervartų, karų ir nelaimių išliko labai mažai. O čia – kūrinys, apie kurio egzistavimą nežinota, dar ir su autentiška, XV a. siekiančia polichromija. Mūsų kultūros lauke tai – savotiška sensacija“, – pabrėžia viena iš parodos kuratorių, menotyrininkė dr. Lijana Birškytė-Klimienė.
Anot LNM generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės, Laukžemės Madonos eksponavimas LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje ne tik be galo svarbus istorinis įvykis, bet ir muziejaus Restauravimo centro profesionalų kruopštaus darbo bei atsidavimo savo profesijai įrodymas.
„Be galo didžiuojuosi, kad tokį kruopštų darbą atliko Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda. Parodos atidarymas visuomenei leis pažvelgti į unikalų eksponatą, sužinoti apie jo atradimo istoriją, susipažinti su gotikinių medinių skulptūrų bruožais ir pajusti komandos darbo svarbą“, – sako dr. R.Kačkutė.
Kinematografiška atradimo istorija
1990-ųjų pradžioje, Lietuvai ruošiantis atkurti nepriklausomybę, sakralinio meno tyrimai pagaliau tapo įmanomi, tad dailėtyrininkės Marija Matušakaitė, Ina Dringelytė ir Algė Gylienė, ieškodamos vertingo bažnytinio paveldo rengiamai knygai, vyko į ekspedicijas po Žemaitiją.
Užsukusios į Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią ir apžiūrėjusios altorius, prieangyje sieninio laikrodžio spintoje pamatė Madonos skulptūrą, apkaišiotą dirbtinėmis gėlėmis ir apgaubtą užuolaidoms skirto audinio apsiaustu. Iš po jo kyšojo smaili gotikinio batelio nosis – detalė, kuri iškart sukėlė smalsulį dėl skulptūros amžiaus.
Menotyrininkė M.Matušakaitė suprato, kad ši skulptūra – unikalus atradimas. „Nuo pečių nudengus apsiaustą, pasirodė plastiškomis kaskadomis žemyn krintančios gotikinio drabužio klostės… Aiškiai atsivėrė kompozicijos visuma – grakščiai stovinti Madona su Kūdikiu ant rankų“, – prisimena ano meto įvykius menotyrininkė Ina Dringelytė.
Kelias į Lietuvos nacionalinį muziejų
Apie atradimą ilgus metus žinojo tik siauras specialistų ratas: M. Matušakaitė publikavo straipsnius mokslo leidiniuose ir kultūrinėje spaudoje.
Rengiantis parodai, skirtai Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, L.Birškytė-Klimienė prisiminė šį atradimą ir paprašė tuomečio Telšių vyskupo Jono Borutos pagalbos pasiskolinti skulptūrą parodai.
„Vyskupas nustebo, nes apie Laukžemės Madoną nieko nebuvo girdėjęs. Galiausiai Laukžemės Madona buvo atvežta į Vilnių. Taip jau atsitiko, kad parodoje jos neparodėme, tiesa, jos nuotrauka atsidūrė parodos knygoje“, – prisimena L.Birškytė-Klimienė.
Anot parodos kuratorės, tuo metu dirbusios LNM, skulptūros estetinis vaizdas buvo prastas.
„Nudažyta aliejiniais grindų dažais, kurių spalvos ne visai atitiko bažnytinės dailės kanoną. Buvo ir abejojančių, ar ji apskritai galėtų būti gotikinė“, – pasakoja L.Birškytė-Klimienė.
Kruopštus restauravimo procesas
Skulptūros restauravimo darbus pradėjo LNM Restauravimo centras. Pradžioje netrūko skepsio. Nors buvo matomi gotikinės skulptūros bruožai, tačiau, anot restauratorės ir vienos iš parodos kuratorių Vitos Blažiūnienės, buvo manančių, jog ši skulptūra galėtų būti gotikinės skulptūros kopija.
„Milimetro dalimis ieškojome „gotikos“. Tik darbo eigoje po truputėlį suradome apatinį sluoksnį. Kai jį pamatėme, abejonės dėl gotikos dingo“, – prisimena V.Blažiūnienė.
Pradinių tyrimų metu buvo sunku identifikuoti visus uždažymų sluoksnius, nes, pavyzdžiui, Madonos akys buvo uždažytos net šešiais sluoksniais, dengiančiais smulkiausias drožybos detales, o kai kuriose skulptūros vietose buvo aptikta net 12 uždažymo sluoksnių. Šių sluoksnių šalinimas buvo atliekamas po mikroskopu, naudojant adatinį skalpelį.
„Taip pamažu atsidengė autentiška polichromija – raudoni Madonos skruostukai, smakras, auksuoti plaukai. Papildomais tyrimais patvirtintas autentiškas dažų sluoksnis leidžia teigti, kad skulptūra – tikrai XV amžiaus. Daugiau nei 10 metų užtrukę restauravimo darbai – tai kruopštumo, atidumo, profesinio išmanumo reikalaujantis procesas, ir restauratorė Ieva Stanionienė kartu su kolegų pagalba atliko savo gyvenimo darbą“, – teigia V.Blažiūnienė.
Meninė ir istorinė vertė
Menotyrininkė L.Birškytė-Klimienė pabrėžia, kad skulptūra – ne tik aukšto meninio lygio kūrinys, bet ir svarbus liudijimas apie pirmuosius Vakarų meno žingsnius krikštą priėmusioje Lietuvoje. Ji priskiriama gotikos stiliui, su kuriuo supažindinama parodoje LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
„Net ir Vakarų Europoje autentiška polichromija retokai aptinkamas dalykas – ji dažniausiai menkai išlikdavo ir amžių bėgyje būdavo daugybę kartų uždažoma, todėl originalios spalvos pradingdavo. Laukžemės Madonoje jos išliko, ir tai yra neįkainojama“, – sako dr. L.Birškytė-Klimienė.
Pažinti gotiką
Lankytojai ne tik pamatys pačią Laukžemės Madoną, bei ir galės sužinoti intriguojančią skulptūros atradimo istoriją, išmokti atpažinti gotikinę skulptūrą, įsijausti į dailės istoriko ir restauratoriaus darbo specifiką.
„Tokio atradimo kontekste dirba ne tik restauratoriai, bet ir istorikai, chemikai, menotyrininkai, technologai. Norime, kad lankytojas, atsisėdęs į restauratoriaus vietą, pasijustų mokslininku“, – kviečia V.Blažiūnienė.
Vienas pagrindinių parodos tikslų – padėti visuomenei gilinti žinias meno ir Lietuvos kultūros istorijos srityse.
Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ atidaroma rugsėjo 10 d. 17 val. LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius). Parodos kuratorės – menotyrininkė dr. Lijana Birškytė-Klimienė, LNM Restauravimo centro restauratorė Vita Blažiūnienė, parodos architektas ir vizualinio identiteto autorius – Justinas Dadonas. Parodos finansinis rėmėjas – Kultūros ministerija, partneriai – Kretingos muziejus ir „JCDECAUX Lietuva“.
