Sekite 15min Google
Buvusi šio teatro meno vadovė, režisierė Kamilė Gudmonaitė susitelkia į pirmąją tragedijos dalį, sąmoningai atsisakydama paskutiniosios (rodomi įvykiai iki Antigonės mirties) ir savo kuriamą spektaklį žiūrovams pristatys jau lapkričio 19, 20 dienomis.
Rodos, visai neseniai gyvenome laike, kai atrodė, jog esame išmokę istorijos suteiktas pamokas. Vis dėlto vadovėliuose aprašyti blogiausi scenarijai šiandien grįžta į realybę. Kur atsigręžti, ieškant atsakymų? Kur žvelgti, kai ne tokia gili istorija bando tapti mūsų ateitimi?
Demokratijos lopšyje – senovės Graikijoje – užgimusi Sofoklio „Antigonė“ atveria amžiną vertybių susikirtimą, dviejų politinių tiesų konfliktą, į kurį savąjį žvilgsnį nukreipia režisierė Kamilė Gudmonaitė.
„Seniai žinojau, kad ateis metas man imtis Antikos, nešiojausi tą mintį, bet vis atrodė, kad dar ne dabar. Gastrolėse Prancūzijoje tarp skrydžių ir traukinių atsiverčiau paskaityti Sofoklio „Antigonę“ ir nustebau – atrodė, jog skaitau apie šiandieną, apie tai, kas dabar mus visus, lietuvius ir didžiąją dalį Europos ir pasaulio, verčia nerimauti. Atėjo Antigonės metas“, – įsitikinusi K.Gudmonaitė.
Tai bus antrasis jos režisuotas spektaklis LNDT Didžiojoje salėje, prieš tai 2023 m. ji atidarė šią erdvę po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos kūriniu „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti ir dabar jau per vėlu“.
Naujame spektaklyje susiduria Antigonė, kuriama aktorės Aistės Zabotkaitės, ir Kreontas, kurį įkūnys aktorius Dainius Gavenonis, – skirtingoms politinėms kryptims atstovaujantys veikėjai. Antigonė kovoja už savo įsitikinimus ir brolio garbę, valdovas Kreontas – reikalauja laikytis įstatymų ir bendros tvarkos.
Pasak Gudmonaitės, nei Antigonė nėra tobula herojė, nei Kreontas nėra niekingas tironas. Jai įdomiausia įsijausti į kiekvieno personažo būsenas ir pamatyti, kur jie yra teisūs, o kur ne.
Tai kūrinys apie blogio banalumą, kaip jis prasideda nuo mažų neįtartinų dalykų. Spektaklyje nagrinėjama autokratiško valdymo genezė, tiriama kaip susiformuoja autoritarizmas, ar galime tam pasipriešinti, ir ar dar yra likę antigonių šiuolaikiniame pasaulyje.
Šią tragediją kūrėjai stato daugiaplaniškai ir ieško įvairiausių perspektyvų, nesakydami, kas yra gera ir bloga. Pats krizės pamatymas ir daugybės klausimų kėlimas yra jų pagrindinis tikslas.
„Antigonėje“ taip pat vaidina Vaidilė Juozaitytė, Aurelijus Pocius, Marius Michailas Repšys, Algirdas Gradauskas ir Arvydas Dapšys.
Spektaklio scenografė – ištikima Kamilės Gudmonaitės bendradarbė Barbora Šulniūtė, kostiumų dailininkė – Liucija Kvašytė, kompozitorius – taip pat ne vieną spektaklį drauge sukūręs Dominykas Digimas, choreografas – Mantas Stabačinskas, šviesos dailininkas – Julius Kuršys.
„Nors šiandien Europa išlieka liberalių demokratijų blokas, pastebime potraukį ideologinėms alternatyvoms. Liberali tvarka praranda emocinį svorį, matome nusivylimą ja ir net pačia demokratija. Globalizacija priimama kaip grėsmė, auga ekonominė nelygybė, todėl vis daugiau žmonių atsisuka į populistines dešiniąsias partijas, siūlančias „aiškius priešus“ ir „paprastus sprendimus“, gerai pažįstamus epus ir jų herojus, nereikalaujančius ilgų ir „neveiksnių“ diskusijų.
Viso to fone – geopolitinė krizė, vykstantys karai. Manau, fronto linija čia tampa pirmiausia ne fizinė riba, o pasaulio ideologinių mąstymo krypčių susikirtimas, kaip ir mūsų spektaklyje Europos ideologijų fronto linija tampa Sofoklio „Antigonė“, – svarsto režisierė.
Spektaklio „Antigonė“, rež. Kamilė Gudmonaitė, premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks lapkričio 19, 20 dienomis, kiti rodymai – 2027 m. sausio 14, 15 dienomis.
