Vieno svarbiausių Europos dramaturgų kūryba Lietuvos scenose pasirodo retai, todėl būsimas spektaklis taps ne tik naujojo teatro sezono premjera, bet ir reikšmingu kultūriniu įvykiu – galimybe iš naujo atrasti autorių, kurio pjesėse XVIII a. pasaulis netikėtai tiksliai atspindi šiandienos žmogų.
Goldonio dramaturgijoje telpa ir komedija, ir socialinė satyra, ir subtilus egzistencinis liūdesys, o jo personažų troškimai, saviapgaulė, nuolatinis noras atrodyti geresniems ar gyventi ne pagal galimybes skamba stebėtinai šiuolaikiškai.
Ši premjera taps pirmuoju didesnio VMT kūrybinio sumanymo žingsniu – per artimiausius metus žiūrovams planuojama pristatyti visą „Vasarotojų trilogiją“. Ji scenoje skleisis kaip trys savarankiški, tačiau tarpusavyje susiję kūriniai.
Kol žiūrovai laukia rudens premjeros, teatras gyvena intensyviu kūrybiniu ritmu – vyksta pirmosios trilogijos dalies repeticijos. Pasak kūrėjų, tai ne tik naujo spektaklio gimimas, bet ir ilgos meninės kelionės pradžia. Joje Goldonio dramaturgija tampa būdu kalbėti apie šiandienos visuomenę, jos nerimą, tuštybę, vienatvę ir nuolatinį laimės ieškojimą.
Ilgai brandinta ambicija
VMT meno vadovė, režisierė G.Tuminaitė atskleidžia, kad „Vasarotojų trilogija“ jai yra vienas sudėtingiausių ir kartu svarbiausių pastarųjų metų kūrybinių sumanymų. Pasak jos, tai ne vien atskiro spektaklio statymas, o ilgalaikė meninė konstrukcija, reikalaujanti ne tik režisūrinės intuicijos, bet ir gebėjimo matyti visą trilogijos architektūrą dar prieš pradedant pirmąją dalį.
„Ar skiriasi savarankiško spektaklio ir trilogijos kūrimas? Taip. To niekas per du šimtus metų nebuvo daręs, nors svarstė, galvojo. Pats autorius akcentuoja, kad visos trys dalys parašytos taip, kad būtų statomos kaip trys kūriniai. Ambicija atsigręžti į Goldonio kūrybą virto realiu užmoju tik per ilgą pasirengimą, nuoseklų visos trilogijos įgyvendinimo konstravimą“, – sako režisierė.
Anot jos, kūrybinis procesas primena ilgą kelią, kuriame neįmanoma pasikliauti vien racionaliais sprendimais. „Tai ir spektaklio kūrimas, ir kažkas virš jo. Taip ilgai po „plytą“ dėliodamas viziją ir sulaukdamas daug abejonių, pasipriešinimo – staiga matai, kad visi žingsniai ir „plytos” buvo dėliojamos pasąmoningai teisingai, nes tuo tikėjau“, – teigia G.Tuminaitė.
Dramaturgas, kurio laikas atėjo dabar
Nors Goldonis dažnai pristatomas kaip komedijos klasikas, režisierę jo dramaturgijoje labiausiai traukia ne žanro lengvumas, o po juo slypintis žmogaus trapumas ir liūdesys. „Man Goldonis yra liūdesio autorius, nors jo veikalai yra komedijos. Istorijos, iš pirmo žvilgsnio atrodančios šmaikščios ir lengvos, slepia daug egzistencinio liūdesio, gyvenimo absurdo. Reikia tik atidžiai jas skaityti“, – sako ji.
Su Goldonio kūryba G.Tuminaitė susidūrė dar studijų metais, ieškodama medžiagos kursiniam darbui. Pasak jos, nuo pirmųjų perskaitytų pjesių tapo aišku, kad šis dramaturgas kuria ypač gyvus, sudėtingus ir psichologiškai tikslius personažus. „Goldonio vienaveiksmės pjesės yra tiesiog dramaturgijos briliantai. Ypač stiprūs, įdomūs, nevienaplaniai jo sukurti moterų vaidmenys“, – pasakoja režisierė.
Jos manymu, Goldonio vieta Europos dramaturgijoje iki šiol nėra pakankamai įvertinta, ypač Lietuvos teatro kontekste. „Goldonio dramaturgija prilygsta Šekspyro ar Čechovo, ypač plačiai statyto iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Jis parašė beveik penkis šimtus kūrinių teatrui, tad tyrinėtini klodai – milžiniški. Jo kūriniai, pasaulėžiūra mane įkvepia, užkabina vidinį nervą, perskaičius jo veikalus istorijos ilgai sukasi, transformuojasi ir gyvena galvoje“, – sako G.Tuminaitė.
Kūriniai mūsų laikais skamba tiksliai ir skaudžiai
Pirmojoje trilogijos dalyje „Vasarotojų karštinė“ žiūrovai išvys pasaulį, kuriame karštligiškas ruošimasis vasaros išvykai išduoda ne žmonių siekį tiesiog pailsėti, o mėginimą pabėgti nuo savo tikrovės ir norą pasipuikuoti. Tam personažai aukoja ne tik savo santaupas, bet ir reputaciją.
„Pirmoje trilogijos dalyje veikėjai lyg užkerėti atostogų. Viršydami savo finansines galimybes kiekvienas jų trokšta būti, pasirodyti kažkuo kitu. Jie bėga vasaroti – bėga nuo savęs, nuo savo realybės. Gyvena skolon – perka ir parduoda meilę, draugystę“, – komentuoja režisierė.
Anot jos, būtent todėl ši dramaturgija tokia aktuali: „Ne tik tema ir veikėjų poelgiai, bet ir nežmoniškas dramaturgijos ritmas, įvykių greitis labai atpažįstamas šiandien. Šiame nenuspėjamame ir pavargusiame pasaulyje Goldonis labai reikalingas“, – teigia G.Tuminaitė.
Pasak režisierės, nors Goldonio pasaulyje melas, intrigos, egoizmas ir manipuliacija tampa socialinio gyvenimo norma, dramaturgas niekada nesmerkia savo personažų – jis juos stebi su ironija, atjauta ir labai tiksliu žmogiškosios prigimties matymu.
Ji taip pat akcentuoja, kad būsimoji trilogija bus ne tik pasakojimas apie veikėjus, bet ir savotiškas žaidimas su pačiu teatru. „Tai bus istorija apie patį teatrą, didelis ir rimtas žaidimas su teatro publika ir žanrais“, – intriguoja G.Tuminaitė.
Teatras pereinamojo laiko žmogui
VMT vadovas Simonas Keblas, sutikdamas su režisiere G.Tuminaite, sako, kad Goldonio dramaturgija teatrą patraukė ne tik menine verte, bet ir gebėjimu labai tiksliai kalbėti apie visuomenes, gyvenančias lūžio metu.
Pasak jo, „Vasarotojų trilogijoje“ vaizduojama Europa stovi ant didelių socialinių pokyčių slenksčio – senosios hierarchijos nyksta, tačiau naujosios dar nėra susiformavusios. Būtent ši būsena kūrinį priartina prie dabarties. „Kaip Goldonio personažai nebežino, kokia bus rytdienos visuomenė, taip ir šiuolaikinis žmogus gyvena tarp pažangos lūkesčio ir ateities neapibrėžtumo“, – sako S. Keblas.
Anot jo, trilogijoje itin svarbi reprezentacijos ir tikrovės tema – žmonės nuolat kuria save iš naujo, slepia vidinį nesaugumą ir desperatiškai siekia atitikti aplinkinių lūkesčius.
„Per visą trilogiją siekiama atskleisti reprezentacijos ir tikrovės konfliktą, nesaugumo ir socialinių lūkesčių įtampą, jausmų ir socialinių vaidmenų konfliktą, galiausiai – epochos netikrumą“, – teigia teatro vadovas.
Trijų dalių kelionė
Vilniaus mažajame teatre kuriama „Vasarotojų trilogija“ bus plėtojama ne vienerius metus. Pirmoji dalis taps įvadu į didesnį sceninį pasakojimą, kuriame kiekvienas spektaklis turės savitą žanrą, ritmą ir meninę kalbą.
Antroji trilogijos dalis kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (LNOBT). Tai bus šiuolaikinė opera-operetė, kurioje vaidins Vilniaus mažojo teatro aktoriai, jaunieji kūrėjai bei LNOBT artistai. Premjera planuojama kitų metų rudenį.
Trečioji trilogijos dalis grąžins veikėjus iš vasaros iliuzijų į miestą, kur jų lauks finansinės problemos, nutrūkę santykiai ir neišsipildę pažadai. Šis spektaklis VMT planuojamas 2027 metų pabaigoje arba 2028-aisiais.
„Nors tai bus trys autonomiški veikalai, visgi tai – triptikas. Turi žinoti visą viziją ir tik tada būsi pasiruošęs ilgam keliui ir priimti gyvenimo siūlomas permainas“, – sako G.Tuminaitė.
Įžanga į repeticijas tapo kūrybinės dirbtuvės
Pasiruošimas trilogijai prasidėjo gerokai anksčiau nei repeticijos. Pastaraisiais metais VMT vyko kūrybinės dirbtuvės, skirtos Goldonio dramaturgijai pažinti. Jos organizuotos bendradarbiaujant su Italijos ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje.
Su teatro aktoriais dirbo italų režisierius ir aktorius Luciano Romanas – vienas ryškiausių Goldonio kūrybos interpretatorių, vaidinęs daugiau nei dvidešimtyje spektaklių pagal šio dramaturgo pjeses bei dirbęs su legendiniais italų režisieriais. Jis prie pirmosios trilogijos dalies prisijungs kaip aktorinio meistriškumo konsultantas.
Šiuo metu VMT scenoje vyksta intensyvus kūrybinis procesas, o žiūrovų kelionė su Goldoniu prasidės jau rudenį. Rugsėjo 24, 25, 26 dienomis laukia „Vasarotojų karštinės“ premjera – spektaklis, kuriame po komedijos paviršiumi slypi žmogaus vienatvė, troškimas būti mylimam ir nesibaigiantis bandymas susikurti geresnį gyvenimą.
