Jis ir pats žengia trenerio keliu. Tiesa, kitoje sporto šakoje – šiuo metu vadovauja Lietuvos vaikinų (iki 15 metų) futbolo rinktinei.
„Pagrindinis dalykas, kurį prisiminsiu – tai neįtikėtinai stiprus jo žmogiškumas, – tęsė R.Garastas. – Taip, ir treneris, ir legenda, bet man jis, pirmiausia, buvo mano senelis, kuris visiems ir visada būdavo geras. Ne tik man, visiems. Visada paklaus, kaip sekasi, ar nereikia kokios pagalbos, patarimo.“
„Visos tos euforijos, kai jis treniravo Kauno „Žalgirį“, rinktinę – aš tiesiogiai nepajaučiau, nes ir pats mažas buvau, ir jis man, pirmiausia, buvo tiesiog mano senelis, – kalbėjo 1988-aisiais gimęs R.Garastas.
– Tik vėliau supratau, kas jis yra Lietuvai. Kur tik benueidavai, matydavai, kokią pagarbą jam atiduodavo kiti žmonės.
Jis tikrai labai dažnai dalindavosi savo patirtimi, įžvalgomis apie patį treniravimą. Tose detalėse galėjai įžvelgti jo sumanumą.
Atrodo, lyg ir domiuosi naujais dalykais, naujomis tendencijomis, bet čia pat suprasdavau, kad jis jau darė taip prieš daugelį metų. Iš intuicijos, iš žinojimo, kad būtent taip reikia pasielgti, padėti komandai.“
„Nors kažkokių technologijų tais laikais dar nebuvo, jis visada turėjo kasečių su vaizdo įrašais, analizavo kiekvieną varžovą atskirai ir perduodavo saviems, pabrėždamas, kas ką daro gerai, ką – blogai. Taip pat jis visada analizuodavo ir savo rungtynes. Manau, kad tais laikais mažiau trenerių visa tai darydavo, – teigė R.Garastas.
– Nekalbant jau apie kitas gudrias idėjas, kaip bendraujant, bendradarbiaujant su kitais būdavo ruošiama komanda, kartais ir apgaunant pačius žaidėjus, kad jie vis tiek pasiektų tą rezultatą, kurio visiems reikia.“
R.Garasto teigimu, pamatus senelio asmenybei paklojo vaikystė.
„Jis buvo labai, labai stiprus žmogus. Daug yra pasakojęs apie savo itin sunkią vaikystę. Tuomet ir supranti, kokius tvirtus pamatus jis turėjo, ant kurių vėliau ir buvo pastatyta ta jo žmogiška stiprybė. Proto, kūno ir dvasios, – pažymėjo R.Garastas.
– Vien tam, kad nueitų į mokyklą, jam po 10 km pirmyn ir atgal bėgioti tekdavo. Jeigu dar norėjo su draugais pažaisti stadione – dar 10 km. Pažaidi – atgal tuos 10 km pėstute, ristele. Esu tokių istorijų girdėjęs, kad atrodė tiesiog antžmogiška...
Tiesiog neišsemiama žmogaus stiprybė ir išmintis.“
Legendinis V.Garastas Anapilin iškeliavo 94-erių. Kaip pranešė Asociacija „Lietuvos krepšinis“, amžino poilsio jis atguls Kaune.
- „Atsisveikinimas su velioniu vyks penktadienį, birželio 12 d., nuo 15.30 val. iki 20 val. laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaunas). Šeštadienį, birželio 13 d., šventos mišios prasidės 8 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje Kaune. Šeštadienį 12 val. laidotuvių procesija pajudės į Petrašiūnų kapines. Artimieji prašo V.Garasto atminimą pagerbti kukliai – koks visą gyvenimą buvo ir pats treneris – vienu gėlės žiedu“, – teigiama „Lietuvos krepšinis“ pranešime.
