Tomas Masiulis prieš penktąjį šiame sezone mūšį su Vilniaus „Rytu“ nusprendė pailsinti keturis naudingiausius Kauno „Žalgirio“ žaidėjus.
Tai – Nigelas Williamsas-Gossas, Sylvainas Francisco, Ąžuolas Tubelis ir Mosesas Wrightas.
Rungtynių pradžia svečiams iš Nemuno salos buvo klampi, bet antrajame kėlinyje kauniečiai užsikūrė ir spurtavo 17:2.
„Žalgiris“ visiškai varžovus surakino ketvirtajame kėlinyje, neleidęs „Rytui“ pelnyti taškų per pirmąsias 6 minutes, o iš viso per ketvirtį praleido vos 8 taškus.
Svarbiausiu sraigtu besikeičiančioje Kauno komandos gynyboje tapo į vidurio puolėjo poziciją pasistūmęs Edgaras Ulanovas.
Kapitonas buvo rezultatyviausias šių rungtynių žaidėjas, pelnęs 17 taškų (4/5 dvit., 1/7 trit., 6/7 baud.), atkovojęs 7 kamuolius, kartą suklydęs ir surinkęs 18 efektyvumo balų.
„Antroje pusėje pradėjome geriau gintis, apsigynėme, veikė besikeičianti gynyba. Pradžioje gal kiek šviežumo trūko, penketukai neįprasti, tad sunkiai kūrėmės progas puolime, ypač pirmoje mačo pusėje. Vėliau suradome žmones, kurie gerai jaučiasi tam tikrose situacijose. Komandiškai, sunkiai, žalgirietišku būdu laimėjome“, – po pergalės kalbėjo E.Ulanovas.
– Edgarai, kaip atrodė jūsų pasiruošimas šioms rungtynėms?
– Vakar buvo laisva diena. Vakar labiausiai reikėjo išsiilsėti po penktadienio vakaro (šypteli). Kas daugiau, kas mažiau, bet balansas buvo geras. Turėjome geros jaunimo energijos, žinoma, gaila, kad jie negalėjo daugiau pažaisti, bet kažkiek atsižymėjo.
– Kas veikė gynyboje prieš Igną Sargiūną ir Jerricką Hardingą?
– Gera komandinė gynyba. Pamiršau pasakyti, kad pirmoje pusėje prastai pražangas išnaudojome, bet tą patį kalbame po kiekvienerių rungtynių, tad turbūt kalbėsime iki sezono pabaigos. Gera gynyba, gerai rotavome ir komunikavome. Tai – darbinė, komandinė pergalė, kuri nebuvo pati gražiausia, bet ji ir susideda iš tokių dalykų, kai apriboji pagrindinius varžovų žaidėjus. Jų visiškai atjungti nuo komandos ir puolimo nepavyksta, kadangi jie yra lyderiai. Svarbiausia yra apriboti, manau, kad šiandien tai kažkiek pavyko.
– Keliskart aikštelėje sukibirkščiavote su Ignu Sargiūnu. Kaip jums atrodo šio krepšininko emocijos ir charakteris?
– Neturiu komentarų.
– Kiek tokios rungtynės ir ši priešprieša jums dar atneša emocijų?
– Smagu man. Jeigu žaisti duoda, tai imu kuo daugiau. Džiaugiuosi tuo.
– Ar tai buvo jums pirmoji patirtis, kai teko žaisti vidurio puolėju, ir kaip sekėsi stumdytis su Artūru Gudaičiu?
– Pernai irgi žaidžiau prie Andrea Trinchieri. Pamenu, kad žaidžiau ir Eurolygoje kažkada. Kažką ir naujo antroje karjeros pusėje gali atrasti (šypteli). Visai gerai pavyko, o iki tobulumo pritrūko kelių taiklių tritaškių.
– Ar tokios rungtynės neigia kritikų žodžius, kad Ulanovas sensta ir lėtėja?
– Jeigu kas taip sako, tai tikrai neklysta.
– Kuo labiausiai didžiuojatės po tokios pergalės, kai „Žalgiris“ turbūt turėjo milijoną priežasčių jas pralaimėti?
– Kai nežaidžia keturi starto penketo žaidėjai, atsiranda šansas kitiems. Ir Dovis, ir Sirvydis, ir Brazdeikis... Mums yra didžiulė konkurencija gauti minučių Eurolygoje, nes turime savo lyderius. Pats didžiausias malonumas žaisti tokioje atmosferoje ir salėje, kurioje daug žmonių palaiko varžovus. Atmosfera buvo priešiška. Kai gauni šansą, tikrai smagu. Džiaugiuosi ir už save, ir už kitus. Galbūt tai padės jiems išsikovoti daugiau minučių ir Eurolygoje.
– Ar šios rungtynės tik dar kartą patvirtino, kad lietuvių branduolys atėjus pavasariui vietinėse kovose yra itin svarbus?
– Svarbus, manau, visose komandose ir visose šalyse. Vietiniai žaidėjau laiko pamatą, žino taisykles. Kai kažkas nepavyksta, galima žaisti lietuvišką krepšinį, sukti suktuką, kurį visi LKL suka. Žinoma privalumų yra, kaip ir kažkokių minusų, bet tai daugiau yra į naudą.
