„Nieko neatsakysiu ką norit, tai galit klaust, kiek norit“, – dar prieš prasidedant interviu rėžė Tautvydas Sabonis.
Jis numanė, kad greta klausimų apie čempionišką „Žalgirio“ triumfą, jam dar gali tekti atsakinėti apie kitą savo karjeros etapą.
33-ejų treneris, anot „BasketNews“ žurnalisto Donato Urbono, paliks „Žalgirį“ ir nuo rudens imsis vyr. trenerio darbo Londono „Lions“ klube, kurį valdo viena „Žalgirio“ akcininkių „Tesonet“ kompanija, o generaliniu direktoriumi dirba ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ vadovas Martynas Purlys.
Nors pats T.Sabonis apie ateitį nekalbėjo, išraiškingi buvo Andrea Trinchieri žodžiai spaudos konferencijoje, paklausus jo apie T.Sabonį ir jo kitą žingsnį į vyr. trenerio poziciją. Italas praktiškai atsisveikino su savo asistentu.
„Pirmiausia, norėčiau palinkėti viso ko geriausio Tautvydui. Jam atėjo laikas imtis šios galimybės, – sakė italas. – Su juo mes turėjome smagų laiką. Kartais tai būdavo šitaip (rodo susidūrimo gestą – past.). Bet jis, kaip ir jo tėvas bei visa šeima, turi puikią savybę: jie yra obeliskai. Ne dėl dydžio, bet jie krenta į didžiulį krepšinio puodą. Jų venomis teka ne kraujas, o krepšinis. Jie – labai talentingi visame, ką daro. Tai – tikri talentai. Kai diskutuojame, jis visada buvo pasiruošęs pradėti viską iš naujo, niekada nepriima nieko bloguoju. Tai bus geriausia jo savybė kitame jo etape.“
2020 m. pagrindinės „Žalgirio“ komandos trenerių štabą papildęs T.Sabonis spėjo pasisemti patirties iš keturių vyr. trenerių.
2020-2021 m. laikotarpiu jis talkino Martinui Schilleriui, vėliau pusmetį dalino patarimus Jure Zdovcui, pusantrų metų dirbo su Kaziu Maksvyčiu, o nuo 2024-ųjų pradžios talkino Andrea Trinchieri.
Su „Žalgiriu“ T.Sabonis laimėjo 2021, 2023 ir 2025 m. LKL čempionų titulus, bet būtent pastarąjį jis išskyrė kaip geriausią ir sunkiausiai pelnytą prieš visą seriją „Žalgirį“ ant adatų laikiusį Vilniaus „Rytą“.
„Geras jausmas, – iš karto po triumfo penktose finalo rungtynėse kupinas emocijų kalbėjo Tautvydas. – Turiu atiduoti nuopelnus „Rytui“, treneriui ir visam štabui. Jie finalą labai apsunkino. Manau, kad visai Lietuvai ir pusei Europos patiko ši serija. Ši serija buvo gera LKL, gera Lietuvai. Bet tas jausmas laimėti... Penkerios rungtynės, kai nežinai, kur viskas kris. Mes vis parodėme charakterį, vis grįždavome. Žaidėjų atsidavimas treneriui, jų darbas. Tikrai geriausia mano pergalė per penkerius metus.“
Iš 210 šios serijos minučių, įskaitant du pratęsimus pirmose rungtynėse, „Žalgiris“ pirmavo vos maždaug 34, kai „Rytas“ – per 160 (likusį laiką rezultatas buvo lygus).
Vilniečiai visose penkeriose rungtynėse bent trumpam buvo įgiję dviženklius pranašumus, tuo tarpu „Žalgiris“ niekada nepirmavo daugiau nei 7 taškais.
Kas leido kauniečiams išsilaikyti šioje serijoje, kai nuolat juto tokį Vilniaus komandos spaudimą?
„Mūsų kovingumas ir išlikimas kartu. Vieną dieną sužaidė Sirvis (Deividas Sirvydis), kitą – Isaiah (Wongas), šiandien (Laurynas) Birutis turėjo geras rungtynes, Cisco (Sylvainas Francisco) šiandien 0 iš 7 (tritaškių), bet Alenas (Smailagičius) pagaliau įmetė du iš eilės. Jeigu būtų pataikęs visus, gal būtų kitokia serija. Kad ir kaip kartais atrodo, kad žaidžiam vienpusiškai, šiandien atsirado vis kitas žaidėjas. Edgaras (Ulanovas) sužaidė puikią seriją. Tai – visos komandos darbas“, – vardijo T.Sabonis.
Ką jis jautė bene sunkiausiu metu – kai trečiose rungtynėse Kaune šeimininkavęs „Rytas“ jau antrajame kėlinyje turėjo 23 taškų pranašumą prieš „Žalgirį“?
„Nemeluosiu, visko buvo. Ką čia meluoti, sakyti, kad grįšim? Ne, buvo visokių minčių. Bet parodėme. Ir Milane buvo -27, bet grįžome. Visą sezoną grįžtam, grįžtam. Turime gerą komandą, – sakė A.Trinchieri asistentas. – Aš vis minėjau, kad dar mano pirmais metais, kai treneris buvo Schilleris, branduolys buvo geras, o čia buvo nuostabi chebra. Kapitonas parodė kelią, kada reikėjo, Bryantas (Dunstonas) visą laiką padėjo, Cisco mūsų lyderis, bet šiandien ir Iggy (Ignas Brazdeikis), Sirvis. Nežinau, kaip pasakyt, bet yra komandiška dvasia, noras laimėti, nors visko buvo.“
Nemeluosiu, visko buvo. Ką čia meluoti, sakyti, kad grįšim? Ne, buvo visokių minčių.
„Žalgiris“ prieš finalo seriją fiksavo net 35 pergalių LKL pirmenybėse seriją bei buvo laikomas ryškiu favoritu. Vis dėlto „Rytas“ per plauką neužfiksavo didelės staigmenos. Ką vilniečiai darė taip gerai, kad apsunkintų gyvenimą „Žalgiriui“?
„Jų gynyba, siuntimas į kairę labai mus išmušdavo. Kaip visi puikiai žinot, dar ir puolime atkovoti kamuoliai. Jie lipa, lipa, lipa, mes akcentuojame, bet šiandien vėl 15 ar 16 puolime atkovotų kamuolių buvo iš jų pusės (iš tiesų 18 – past.). Tie antri jų šansai mums labai skaudūs buvo. Atrodo, gerai apsigini, bet nepaimi kamuolio, tą energiją vis naudoji. Ačiū Dievui, kad šiandien laimėjome ir čempionais tapome“, – sakė T.Sabonis.
Vienam žurnalistų pradėjus klausimą ir užsiminus apie „Žalgirio“ ir „Ryto“ daugiau nei triskart besiskiriančius biudžetus, T.Sabonis pratrūko nutraukęs klausimą:
„Ir ką, ir ką? Ir „Efes“ pralaimėjo prieš „Bešiktaš“, ir „Paris“ dabar su „Monaco“... Ir kas iš to? Krepšinis yra 12 žmonių prieš 12 žmonių vadovaujami trenerio. Man nesvarbu, man visiškai p***ui, ar turi 3, ar 10, ar 12, 0 milijonų, – žodžių nesirinko „Žalgirio“ treneris. – Bet žmonės ateina ir žaidžia. Kartais mes labiau norėjome, kartais jie. Šiandien labiau norėjome mes ir laimėjome, bet biudžetas nieko nereiškia, kai žaidi priremtas nugara prie sienos. Kam tada rūpi?“
Man nesvarbu, man visiškai p***ui, ar turi 3, ar 10, ar 12, 0 milijonų.
Galiausiai užbaigus klausimą, T.Sabonio buvo paklausta: ar tai, kaip vyksta pastarieji finalai, kai „Rytas“ nuolat meta rimtą iššūkį „Žalgiriui“ ir netgi sugeba laimėti, yra nauja norma po to, kai kauniečiai ilgiau nei dešimtmetį dominavo LKL beveik nekliudomi?
Suprasti akimirksniu
- „Žalgiris“ prieš sezoną deklaravo planą surinkti 17,7 mln. eurų, „Rytas“ – 5,87 mln. eurų piniginę šiam sezonui.
„Ne, duok Dieve, kad ne, – vylėsi T.Sabonis. – Dabar taip buvo. Finale mes įmetėme, kada reikėjo. Sylvainas įmetė turbūt geriausią tritaškį, kokį esu matęs gyvai. Taip, buvo sunku, bet įmetė. O šiandien atidirbome. Čia nesvarbu, kad 30, 10, 7 ar 2 milijonai. Koks skirtumas. Jie norėjo žaisti, mes žaidėme, kovojome ir laimėjome dvi iš eilės. Ačiū mūsų vyrams.“
Arčiausiai kracho „Žalgiris“ buvo ketvirtose serijos rungtynėse, kai dar trečio kėlinio pabaigoje atsiliko 17 taškų skirtumu, bet pasivijo „Rytą“ ir triumfavo po magiško Sylvaino Francisco dūrio iš toli aidint ketvirto kėlinio sirenai.
A.Trinchieri po to metimo teigė „žinojęs, kad įkris“, o ką tuomet jautė T.Sabonis?
„Matai, čia ne man (jaudintis – past.), bet jau ne pirmą kartą jis meta, tai buvo toks ramumas“, – sakė trenerio asistentas.
T.Sabonis padėkojo ir sklidinai „Žalgirio“ areną penktose rungtynėse užpildžiusiems sirgaliams.
„Smagu, kad kai jų reikėjo, arena buvo pilna. Viso sezono darbas tam, kad turėtume namų pranašumą penktose rungtynėse, nulėmė svarbiausiu metu. Labai džiaugiamės, kad šiandien buvo pilna arena ir norėtume, kad visą laiką būtų taip“, – sakė Tutis.
