Prieš 25 metus Kaune gimęs I.Sargiūnas augo „Žalgirio“ jaunimo sistemoje ir žaidė Kauno dublerių ekipoje.
Bet dabar jis išdidžiai ant krūtinės dėvi amžino „Žalgirio“ priešo „Ryto“ vardą ir veda Vilniaus komandą link dar vieno triumfo Lietuvos čempionate.
Ne sykį ilgo sezono metu iš Giedriaus Žibėno rotacijų kritęs I.Sargiūnas finale demonstruoja šaltakraujiškumą ir jau antrą kartą savo gimtajame mieste pražudė „Žalgirį“.
„Aišku, kad yra didelė motyvacija, niekam ne paslaptis žaidžiant „Rytui“ ir „Žalgiriui“. Tai – didžioji LKL dvikova. Smagu žaisti tokioje scenoje, – išgirdęs 15min klausimą apie papildomą motyvaciją rungtyniaujant su „Žalgiriu“, kukliai atsakė I.Sargiūnas. – Žaidžiant profesionaliai krepšinį, tokia atmosfera visus turėtų užkurti. Ypač žaidžiant su tokia didele priešprieša išvykoje. Vienas malonumas, kai galime tuo pasimėgauti. Smagu ir užveda.“
Kuklumo skraistę jis nusimeta išbėgęs ant parketo, kur tampa Andrea Trinchieri komandai kol kas neįmenama mįsle.
Pirmajame finalo serijos mače I.Sargiūnas surinko 15 taškų ir 17 efektyvumo balų bei pataikė antrąjį pratęsimą išplėšusį tritaškį.
Šįkart – 17 taškų ir 16 naudingumo balų, o svarbiausia – nuostabus žaidimas ketvirtajame kėlinyje: I.Sargiūnas per jį pelnė 9 taškus ir leido „Rytui“ atsilaikyti prieš „Žalgirį“, nukirpusį vilniečių pranašumą nuo 23 iki 1 taško.
„Reikia draskyti, reikia aštrinti. Nepasislėpti kažkur kampe. Kuo daugiau mūsų bus aktyvūs, tuo geriau“, – savo indėlio nesureikšmino I.Sargiūnas.
Svarbus jis buvo ir antrajame kėlinyje. Tuomet viename penkete su Stevenu Enochu, Margiriu Normantu, Martynu Paliukėnu ir Parkeriu Jacksonu-Cartwrightu jie spurtavo net 21:2 ir sudavė pirmąjį smūgį „Žalgiriui“.
„Ta atkarpa labai padėjo visoms rungtynėms. Smagu, kad absoliučiai visi prisidėjo – ir Parkerio perimtas kamuolys, Paliukėno perimtas, Steveno geri užsibaigimai. Labai smagu, kad spurtas buvo, nors ir nepavyko išlaikyti“, – teigė I.Sargiūnas.
O kodėl „Rytui“ nepavyko išlaikyti triuškinančio pranašumo?
„Tas spaudimas, gal vėlai eidavome į atakos organizavimą. Tas didelis kontaktas išmušė mus iš derinių, išsidėstymo, likdavo nedaug laiko atakoms. Vargstame puolime, išmetame sunkų metimą, o jie lengvai užpuola, tai ir pagavo tą bangą, – sakė gynėjas. – Tie amerikietiški kalneliai buvo visose trejose rungtynėse, bet kažkaip atstovim. Palūžtam, bet ne pilnai. Smagu, kad kiekvienas išlaikome stiprybę, džiaugiuosi.“
1 taško skirtumas tarp komandų buvo trečiojo kėlinio pabaigoje, bet „Rytas“ tuomet atsakė spurtu 10:1. Kokį mygtuką tuomet spustelėjo Vilniaus ekipos krepšininkai ir kaip jiems pavyko išlaikyti šaltas galvas, kai arena jau ošė, o „Žalgirio“ pergalė ėmė darytis nebeišvengiama?
„To mygtuko nebuvo (šypsosi). Persvara tirpo, tirpo, be atstovėjome, susibūrėme į vieną vienetą ir atsilaikėme. Nežinau vieno recepto, bet mes nepanikavome, kai galėjo būti emocinis lūžis“, – sakė kaunietis.
Rungtynių įtampa trečiajame kėlinyje užvirė, kai apsistumdė Margiris Normantas ir Deividas Sirvydis. Abu žaidėjai buvo nubausti techninėmis pražangomis, o žvelgiant iš šalies atrodė, kad į įvykių epicentrą leidžiasi ir I.Sargiūnas, kurį ėmė stabdyti vienas iš trenerių. Vis dėlto jis patikino, kad norėjo ne pakurstyti, o užgesinti konfliktą.
„Aš net nemačiau situacijos, bėgau tik atitraukti visų, kad neįsiveltų. Bandžiau tik atitraukti“, – sakė krepšininkas.
„Rytas“ serijoje iki trijų pergalių pirmauja jau 2-1. Ko reikia, kad ketvirtadienį Vilniuje būtų iškovota trečioji, čempioniška, pergalė?
„Turime žaisti su didesne atsakomybe ir koncentracijos išlaikymu visas 40 minučių. Visos trejos rungtynės buvo banguotos, tai manau, kad atsakomybė ir koncentracija bus svarbiausia“, – sakė I.Sargiūnas.
O ko jis tikisi iš jau antrose serijos rungtynėse neeilinį reginį kūrusių sirgalių?
„Tikiuosi triukšmo, palaikymo, gerų momentų. Visko, ką „Ryto“ fanai gali pasiūlyti“, – šypsojosi Vilniaus ekipos gynėjas.
