Negalėjo būti debesys?
Sidabriškuosius debesis su „chemtreilais“ susiejo viena „Facebook“ vartotoja, liepos 5 d. pasidalijusi naktinio dangaus vaizdo įrašu.
„Dar to keisto (aliumininio?) dangaus video, – greta parašė ji. – Debesų nebuvo visiškai. Vadinasi, tai – ne debesys.
Ko gero, iš tikro tai tik aliuminio šiukšlės. Pamenu labai aiškiai, kaip per kažkokias suš… žinias tie tvāriai aiškiai prisipažino, kad purškia aliuminio dulkes a la uždengti žiauriai karštą saulę. Tokią karštą, kad visą birželį reikėjo su žieminėm striukėm vaikščioti…“
Panašiomis nuotraukomis, tik be tokių emocingų komentarų, ji dalijosi ir pora dienų anksčiau.
Moteris savo įraše suplakė kelias sąmokslo teorijas – apie „chemtreilus“, bandymą užtemdyti saulę, tariamai išgalvotą klimato kaitą.
„Chemtreilais“ vadinami tariamai iš lėktuvų į orą leidžiami chemikalai ar biologiniai agentai (bakterijos, virusai, parazitai ir pan. Iš tiesų paskui skrendančius orlaivius besidriekiančios baltos juostos yra iš variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje bei drėgmėje į ledo kristalus sušalęs oras. Portalas 15min ne kartą paneigė „chemtreilų“ egzistavimą.
Taip pat skaitykite: Šiaurės pašvaistės paslaptys vėl audrina vaizduotę: ar žmogus prie jos pridėjęs ranką?
Taip pat skaitykite: Pyksta, kur nereikia: ar tikrai dangus įspūdingai raudonuoja dėl geoinžinerijos?
Bandymai temdyti saulę dažnai siejami su milijardieriumi Billu Gatesu ir geoinžinerija. Iš tiesų būta kalbų apie pusantro kilogramo kreidos miltelių, kurie padėtų surinkti duomenų ir leistų kompiuteriais sumodeliuoti galimus pokyčius po rimtesnių eksperimentų, išpurškimą į orą. Bet šis eksperimentas nepradėtas ir geoinžinerija tėra labiau teorinės analizės nei konkretūs projektai.
Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, milijardierius nenori jos užtemdyti
Taip pat skaitykite: Suprato kaip norėjo: B.Gatesas kovos su klimato kaita apgavyste nepavadino
Klimato kaita vyksta iš tiesų, tai rodo ilgamečiai duomenys. Mokslininkai yra patvirtinę, kad pagrindinė jos priežastis yra žmogaus veikla.
Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Taip pat skaitykite: Nauji duomenys nerodo klimato kaitos? Rodo, jei lyginami su ankstesne temperatūra
Taip pat skaitykite: Du žemėlapiai iš 1995-ųjų ir 2025-ųjų įrodo, kad klimatas nesikeičia? Štai kodėl tai netiesa
Orų nuspėti nepadeda
„Facebook“ vartotojos paskelbtuose vaizduose matyti realus gamtos reiškinys, kurio nuotraukomis neretai dalijamasi internete. Jo vaizdų yra skelbęs ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Įspūdingi Lietuvos dangaus kadrai: šiam fenomenui iki šiol nėra paaiškinimo
Taip pat skaitykite: Pasigrožėkite: Lietuvos dangų papuošė sidabriškieji debesys
Tai yra sidabriškieji (mezosferiniai) debesys (angliškai vadinami noctilucent clouds arba night shining clouds – švytinčiais naktiniais debesimis).
Kad vasarą reikėtų jų laukti, gegužės pabaigoje įspėjo meteorologas Gytis Valaika. Kaip jis rašė savo administruojamame „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tokie debesys mūsų šalyje matomi tik vasarą, o ryškiausi paprastai pasirodo liepos pirmoje pusėje.
„Kadangi tai yra debesys, tai ir susiformuoja ne kiekvieną naktį arba matosi mažiau išraiškingi bei ne tokie ryškūs“, – pažymėjo meteorologas.
Jau liepos pradžioje G.Valaika pasidalijo sidabriškųjų debesų vaizdo įrašu: „Pastebesni galėjo atkreipti dėmesį, jog apie 23 val. NLC apėmė kone pusę dangaus, tačiau temstant jie vis labiau traukėsi šiaurinio horizonto link. Virš galvos greitai jų jau nebesimatė.
Taip būna dėl Saulės, kuri lenda vis gilyn po horizontu, iki kol pasiekia žemiausią lygį vidurnaktį (~1:25 val.). Žinoma, mezosferiniai debesys tuo metu buvo ir virš stebėtojo, tačiau jų jau neapšvietė Saulės spinduliai. Tam trukdė Žemės metamas šešėlis ~80 km aukštyje.“
Šių debesų nuotraukomis G.Valaika su paaiškinimais dalijosi ir pernai, ir prieš trejus metus.
„Tai yra net 75-85 km aukštyje esantys debesys, kuriuos apšviečia labai aukštai atmosferoje tebešviečiančios Saulės spinduliai. Debesys sudaryti iš mažyčių ledo kristalų, kurie atspindi Saulės šviesą“, – 2022 m. rašė jis.
Meteorologo teigimu, šie debesys Lietuvoje matomi tik birželį ir liepą. Patys ryškiausi paprastai formuojasi birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Geriausias metas jiems stebėti yra maždaug 1,5-2 val. po saulėlydžio arba tiek pat laiko prieš saulėtekį. Skaičiuojama, kad šie debesys gali pasirodyti iki 25 kartų per metus.
Sidabriškųjų debesų reikėtų ieškoti šiaurinėje (t. y. šviesiausioje) dangaus skliauto pusėje. Paprastai debesys būna pakilę neaukštai virš šiaurinio horizonto, todėl patogiausia juos stebėti – nuo aukštesnės vietovės ar pastato.
„Beveik visais atvejais šie debesys yra natūralios kilmės, tačiau kylančių kosminių raketų degimo produktai (tarp jų – ir vandens garai, kurie pavirsta į ledo kristalus) kartais suformuoja laikinus nenatūralios kilmės debesis, kurie keletą valandų žėri danguje, tačiau matomas vaizdas gerokai skiriasi nuo natūralių sidabriškųjų“, – nurodė G.Valaika.
Jis pažymėjo, kad NLC neleidžia prognozuoti būsimų orų formuojasi visai kitame aukštyje nei mums įprasti troposferiniai debesys.
Reikia didžiulio šalčio
Sidabriškieji debesys, kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, yra panašūs į plonus, beveik skaidrius plunksninius debesis. Švyti švelniai žydra spalva su sidabrišku atspalviu.
Švytėjimą sukelia išsklaidyta Saulės šviesa ir ledo kristalų fotoliuminescencija, veikiant ultravioletiniams Saulės spinduliams.
NLC susideda iš ledo kristalų, pro kuriuos matosi žvaigždės. Jie matomi naktį netoli zenito dangaus skliauto šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje Saulei nusileidus po horizontu 6-16° (todėl jie matomi tik šiltuoju metų laiku).
Sidabriškųjų debesų susidarymui reikia žemos temperatūros (žemiau -125 laipsnių Celsijaus), pakankamo vandens garų ir sublimacijos branduolių (vulkaninių arba kosminių dulkių, jonų) kiekio.
„Žemoje temperatūroje vyksta vandens garų sublimacija – virsmas į ledo kristalus. Vandens garai mezosferoje atsiranda, kai juos iš žemutinių atmosferos sluoksnių atneša kylančios oro tėkmės, iš kosminių raketų kuro degimo produktų ir vykstant metano fotodisociacijai“, – paaiškinta enciklopedijoje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše matyti sidabriškieji (mezosferiniai) debesys, susidarantys itin dideliame aukštyje iš ledo kristalų, o ne aliuminio šiukšlių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
