„Vaidina“ ir Rusijos karys
Sausio 13 d. vienoje „Facebook“ grupėje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriuo bandoma parodyti, kas tariamai laukia gyventojų, jei žemė bus perleista kariuomenei. Nors per 14 sek. nepaminėtas nei Kapčiamiestis, nei poligonas, iš grupės pavadinimo ir bendro konteksto akivaizdu, apie ką kalbama.
Klipo, jau peržiūrėto 37 tūkst. kartų ir sulaukusio kone 600 reakcijų, pradžioje uniformuotas vyras kažkam taria: „Ponia, mes norime čia treniruotis, kad atgrasyti priešą (kalba čia ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.)“.
Kitame kadre pasirodanti jo pašnekovė – jauna moteris – atkerta: „Aš per daug čia investavau, kad jus įsileisčiau“.
Tuomet į pirmą planą įsiveržia kita moteris ir pakeltu balsu pareikalauja: „Prašau, negriaukite šitos sodybos, nes mes per daug į ją investavome!“
Į pabaigą įtampa pakyla – greta jos stovintis karys sureaguoja keiksmažodžiu: „Ai, bl…, kodėl anksčiau nesakėt?“ Tuomet objektyvas nukreipiamas į miško proskyną, kurioje matyti liepsnojantis namas.
Filmukas akivaizdžiai sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą. Veiksmas vyksta ne žiemą, bent jau ne šiuo metu – nors medžiai neturi lapų, vietoj sniego matyti žalia žolė, karys apsirengęs paprastą uniformą be jokios striukės, moterys, nors ir su paltais, neatrodo, kad šaltų.
„Dramaturgija“ nenatūrali – žmonės kalba tarytum sau, ne pašnekovams, pirmieji du kadre stovi po vieną, lyg ant scenos, antroji moteris kreipiasi į kažką už kadro, ne į greta esą stovintį karį.
Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje užėmė 68 tūkst. ha plotą (1,2 proc. Lietuvos teritorijos).
Bet tai yra ne suvaidintos, o DI sukurtos scenos. Tai patvirtina ir kiti požymiai. Pavyzdžiui, žmonės ekrane – itin ryškūs, o medžių vaizdas – išplaukęs. Pirmajam kariui sulenkus kairės rankos pirštus, pusė jų akimirkai išnyksta, paskui ties krumpliais susilieja vienas su kitu.
Antrosios moters ranka nenatūraliai greitai atsiduria už kario ir ji dar nenatūraliau paeina į priekį, lyg kario alkūnės vietoje būtų oras.
Degantis medinis namas neatrodo toks, į kurį būtų daug investuota, jis, panašu, net negyvenamas. Aplink matyti vien sudžiūvusi žolė, nėra sutvarkyto kiemo, tvoros, sodo ar gėlių darželio, garažo, kurie būna daugelyje sodybų.
Ant rusiškai besikeikiančio, bet lietuviškai kalbančio (tik kažkodėl sakančio „nesakIEt“) kario rankovės matoma Rusijos vėliava ir raudona juosta su didele raide Z, kuri laikoma šios šalies invazijos į Ukrainą simboliu. Nežinia, ar jis yra priešas, kurio Lietuvos kariams nepavyko atgrasyti, ar tik DI klaida.
Apsigavo net eksparlamentaras
Kitas įrašas, tame pačiame socialiniame tinkle paskelbtas trečiadienį, sausio 14-ąją, paryčiais, jau pakomentuotas daugiau nei 600 kartų. Juo pasidalijo daugiau nei 800 žmonių, 6 tūkst. išreiškė vienokią ar kitokią reakciją.
Čia pirmiausiai į akį krenta nuotrauka, kurioje matyti minia protestuojančių žmonių. Jie susirinkę prie ženklo su Kapčiamiesčio pavadinimu, kai kurie laiko plakatus su užrašais „Poligonui ne“, „Šalin rankas nuo mūsų žemės“, „Ruoškitės ne karui, o taikai!“.
DI sukurtų vaizdų aptikimo programos pateikia bent 99 proc. tikimybę, kad nuotrauka nėra autentiška. Tai išduoda bent kelios detalės.
Protestas taip pat „vyko“ šiltesniu metų laiku – medžiai už minios žali. Priekyje stovintys žmonės matyti aiškiai, bet jau nuo trečios eilės jų veidai ne tokie ryškūs, kai kurie – apskritai keistai susilieję. Vienas gana arti stovintis dalyvis kažkodėl atsukęs nugarą į objektyvą, nors kone visi stovi priekiu.
Šūkiai plakatuose – lietuviški, bet su ne lietuviškomis raidėmis (Ė, Ū parašytos kitaip). Tolumoje iškeltuose plakatuose matyti neryškūs užrašai nežinia kokia kalba.
Greta paskelbtas dramatiškas tekstas, kuriame, kaip neretai panašiuose įrašuose, poligonas susietas su kitais neigiamais dalykais, pavyzdžiui, kritikuojami didesni mokesčiai ir kad „švietimas, sveikatos apsauga, regionai bei paprasti žmonės lieka paraštėse“.
Poligono įrengimas esą „reiškia šimtų žmonių išvarymą iš jų namų, sunaikintas bendruomenes ir likimus, paaukotus vardan karo pratybų“. Lietuvai siūloma nepsimetinėti galinga karine valstybe.
Šiuo kadru pasidalijo ir buvęs Seimo bei Europos Parlamento narys, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, net sugretino su nuotrauka iš protesto prieš skalūninių dujų paieškas.
Dėmesį į tai, kad paveiksliukas buvo sukurtas pasitelkus DI, atkreipė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Palygino su Pirčiupių tragedija
DI sugeneruotų įrašų apie planuojamą poligoną Kapčiamiestyje pastaruoju metu būta ir daugiau. Apie kai kuriuos rašė ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Prieš poligoną Kapčiamiestyje – prokremliškų paskyrų platinamos propagandos lavina
Juose taip pat siejamos įvairios temos, akcentuojant ne vienam aktualias problemas (nepakankamą tam tikrų sričių finansavimą, gamtos niokojimą), kartu poligono projektą supaprastinant iki kelių dalykų (namų griovimo, priverstinio iškeldinimo, miško kirtimo ir pan.), tokiu būdu taikantis į emocijas, keliant pyktį, nepasitenkinimą.
Internete aktyviai besireiškiantis Antanas Kandrotas-Celofanas prieš kelias dienas paskelbė tariamai Kapčiamiesčio apylinkėse jau kertamo miško vaizdo įrašą. Filmukas tikras, bet iš tiesų jame rodomas Norvegijos medkirčio darbas.
Taip pat skaitykite: Celofanas kursto aistras dėl Kapčiamiesčio: pasitelkė svetur kertamų medžių vaizdą
Kai kurie socialinių tinklų vartotojai griebėsi Konstitucijos, pavyzdžiui, vienas „Facebook“ vartotojas priminė jos 137 straipsnį, kad „Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
Tai yra tiesa, bet poligonas nėra karinė bazė (nors šiame kontekste buvo primintas ir Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje). Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ši nuostata reiškia, kad negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja kitos valstybės.
Taip pat skaitykite: Užsienio kariai – vėl internautų akiratyje: jų buvimas Lietuvoje nepažeidžia Konstitucijos
Kiti atsigręžė į istoriją – situaciją dėl Kapčiamiesčio poligono palygino su Pirčiupių kaimo tragedija.
Sovietai naudojo didesnę teritoriją
Vienas „Facebook“ vartotojas ėmėsi lyginti dabartinius Lietuvos poligonus su buvusiais sovietmečiu ir skaičiuoti anuomet mūsų šalies teritorijoje dislokuotus karius.
Emocingų frazių ir keiksmažodžių pilname įraše jis pyko, kad valdžios elgesys, „kai tave išspiria iš namų pagal įstatymą, kurį patys ir susikūrė, yra ne demokratija, o deportacija, okupacija, tik šįkart okupantas kalba lietuviškai“.
„Aritmetika debilams: rusai tilpo, o mes – ne? – aiškino internautas. – Atsimerkit, avinai! Tarybinė armija čia laikė 30 tūkstančių realios kariaunos, tankų divizijas, saugojo visą Varšuvos paktą – ir jiems tų pačių poligonų užteko!
O dabar? Mūsų popierinė kariuomenė su saujele vokiečių staiga nebetelpa? Ką jūs čia gryba pjaunat? Jei tų pačių poligonų užteko tarybinei armadai, kodėl jų nebeužtenka dabar popierinei kariuomenei?“
Taip pat skaitykite: Užsienio kariai – vėl internautų akiratyje: jų buvimas Lietuvoje nepažeidžia Konstitucijos
Tačiau Lietuvos ir mūsų šalyje esančių sąjungininkų karių lyginimas su sovietų kariuomene yra nepagrįstas. Visų pirma ji buvo okupacinė.
1939 m. pabaigoje pasirašius primestą Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį, pastaroji įsteigė bazes Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose, Naujojoje Vilnioje. Į mūsų šalį buvo įvestos Sovietų Sąjungos pajėgos: 16-asis ypatingasis korpusas (apie 20 tūkst. karių), 250 lengvųjų tankų, 34 šarvuočiai, apie 200 artilerijos pabūklų, 120 lėktuvų.
1992 m sausio 1 d. mūsų šalyje buvo dislokuota 34,6 tūkst. karių, apie 1 000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
1940 m. birželio 14 d. prieš pat vidurnaktį Maskva apkaltino Lietuvą sutarties nesilaikymu ir pareikalavo įsileisti dar gausesnius karinius dalinius. Jie sieną perėjo kitą dieną 15 val. Prasidėjo pirmoji sovietų okupacija. Manoma, kad tuo metu Lietuvoje buvo dislokuota apie 150 tūkst. sovietų karių.
„Sovietų kariuomenė Lietuvoje iš pirmųjų žingsnių elgėsi kaip žiaurus okupantas, – pažymėta dokumentiniame rašte, kurį pagal plk. Kazio Ališausko projektą 1953 m. paruošė ir kongresmeno Charleso J. Kersteno komisijai įteikė ramovėnai. – Tą įrodo jos sekantieji, suglaustai paminėti, veiksmai:
1. Sovietai sukoncentravo Lietuvoje neaprėžtą armiją, kurią dislokavo sauvališkais sprendimais, nesitardami su Lietuvos vyriausybe ir visiškai nesilaikydami net ir jų pačių padiktuotų ir pasirašytų „susitarimų“.
2. Iš pirmos dienos sovietai uždėjo savo diktatūrinę leteną ant Lietuvos karo vadovybės ir tuo pačiu ant visų ginkluotų pajėgų.“
Šiame rašte detaliai apibūdinta, kaip tvarkėsi sovietai ne tik karinėje srityje, bet ir valstybėje apskritai. Lietuvos ginkluotosios pajėgos buvo pertvarkytos į liaudies kariuomenę.
„Pagal surinktus duomenis, bolševikai Lietuvoje išžudė arba į Sov. Sąjungos gilumą deportavo apie 5-600 karininkų ir apie 5-6,000 kareivių, kas sudaro netoli trečdalio Lietuvos taikos metu aktyvioje tarnyboje laikytos kariuomenės“, – suskaičiuota pabaigoje.
Rusijos Šiaurės vakarų grupės pateiktais duomenimis, 1992 m sausio 1 d. mūsų šalyje buvo dislokuota 34,6 tūkst. karių, apie 1 000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Tai sudarė penkias divizijas, 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančius dalinius.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Valdo Selenio teigimu, pasibaigus Šaltajam karui ir žlugus Varšuvos paktui, atsirado galimybių spausti Maskvą priimti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę.
Kai kuriuos dalinius SSRS tiesiog buvo priversta išvesti ar uždaryti čia esančias bazes, nesant sąlygų joms veikti, Lietuvos valdžia privertė užsidaryti karinius komisariatus, karo mokyklą Vilniuje ir kitas įstaigas.
Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje užėmė 68 tūkst. ha plotą (1,2 proc. Lietuvos teritorijos). Jie buvo visuose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje buvo dislokuoti 32 stambūs kariniai objektai ir net sprogmenų sandėliai tankiai apgyventuose miesto rajonuose.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, dabar veikiantys poligonai užima 33,480 tūkst. ha plotą (0,51 proc. šalies teritorijos). Latvijoje jie sudaro 0,61 proc. teritorijos (40 tūkst. ha), Estijoje – 0,71 proc. (32 tūkst. ha).
Net pridėjus Kapčiamiesčio poligoną, jei jis būtų įrengtas suplanuoto dydžio – 14,6 tūkst. ha, bendras poligonų plotas nepasiektų to, kuris buvo sovietmečiu.
15min verdiktas: manipuliacija. Socialiniuose tinkluose platinami filmukai ir nuotraukos, kuriais priešinamasi poligonui Kapčiamiestyje, sukurti dirbtinio intelekto pagalba.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
