Pavadinimas – su klaidomis
Susidūrusi su neteisėtos migracijos krize, Lietuva pasienio teritorijoje įvedė nepaprastąją padėtį. Vyriausybė pripažįsta, kad grėsmė yra išaugusi, tačiau ragina žmones išlikti susitelkusius ir budrius.
Tačiau kai kurie interneto portalai apie migracijos keliamą grėsmę baimę kursto skelbdami netikslią informaciją.
Vienas tekstas apie tai pasirodė portale refa.lt, rubrikoje „Gyvenimas“. Jau pavadinimu bandyta šokiruoti skaitytojus: „Pabėgėliai žiauriai mūšą ir prievartauja Europos žmones… Taip elgiasi tik gyvuliai…“ (kalba netaisyta – red. past.). Įspūdžiui sustiprinti nurodyta, kad tekstas skirtas tik suaugusiems.
Toliau pasakojama, kad „Vokietijos aktyvistai planuoja autobusu važiuoti į Lenkiją surinkti migrantų ir nuvežti juos į Vokietiją“.
Migrantams padedančios organizacijos „Seebruecke Deutschland“ ir „LeaveNoOneBehind“ taip pat pasišovė nugabenti pagalbos migrantams prie Lenkijos sienos su Baltarusija, kur susitelkė daug nuo konflikto Vidurio Rytuose bėgančių pabėgėlių.
Ši informacija – neišgalvota, bet jau kiek pasenusi. Autobusas iš Berlyno tikrai išvažiavo, bet misiją teko apriboti tik humanitarinės pagalbos – žieminių batų, kojinių, specialių apklotų, ant galvos tvirtinamų prožektorių – nugabenimu iki pasienio.
Aktyvistai išties ketino grįžti į tą patį autobusą įsisodinę migrantų, tačiau Vidaus reikalų ministerija įspėjo, kad „nepatvirtintas transportas ir bet koks įvažiavimas be leidimo“ gali turėti kriminalinių pasekmių.
Skaičius padidino
„Senąjį žemyną tvindantis pabėgėlių srautas didėja sulig kiekviena diena. Baiminamasi, kad jo keliamų politinių, ekonominių ir socialinių problemų naštos Europa gali nebeatlaikyti“, – įspėjama rašinyje.
Ši ir toliau pateikiama informacija net atidžiai migracijos klausimų nesekantiems žmonėms turėtų sukelti abejonių ir paskatinti lįsti į interneto archyvus, mat gali pasirodyti jau seniai girdėta.
Rašinyje pasakojama, esą Europą apėmusi pabėgėlių iš Afrikos ir Vidurio Rytų krizė vis stiprėja, o Italijai priklausanti Lampedūzos sala Viduržemio jūroje tapo slenksčiu į Europą dešimtims tūkstančių pabėgėlių iš skurdo bei karinių konfliktų alinamų šalių.
„Tūkstančiai jų paskendo bandydami pasiekti Europos krantus perpildytais palaikiais laiveliais“, – teigiama tekste ir pranešama, kad vien pernai Viduržemio jūroje nuskendo daugiau nei 2 tūkst. migrantų.
Tai – pirmasis faktinis netikslumas. Statistika rodo, kad praėjusiais metais ši jūra pasiglemžė 1 422 migrantų gyvybes. Tarptautinės migracijos organizacija (TMO) pateikia kiek didesnį skaičių – 1 448. Beveik 2 tūkst. aukų buvo užpernai, 2,3 tūkst. – 2018-aisiais. Ankstesnius kelerius metus šis skaičius viršydavo 3 tūkst., šiemet jau perkopė 1,3 tūkst.
Rašinyje dėstoma, esą, naujausiais TMO duomenimis, nuo metų pradžios per Viduržemio jūrą Europą pasiekė daugiau nei 350 tūkst. migrantų, vien į Graikiją jų atvyko daugiau nei 234 tūkst., arba daugiau, nei į Europą atvyko per visus 2014 m.
Jungtinių Tautų (JT) skelbiama statistika – ne tokia įspūdinga. Per pirmus 6 šių metų mėnesius į Europą atvyko 55 tūkst. pabėgėlių ir migrantų (kas ketvirtas buvo vaikas). Didžiausios bangos sulaukė Italija (per 20 tūkst. žmonių).
Aprašė seną tragediją
„Rugpjūčio pabaigoje Europą sukrėtė šiurpus radinys Austrijoje: vienoje šalies automagistralių buvo paliktas sunkvežimis su uždususių migrantų kūnais. Juo kontrabandininkai vežė 71 žmogų, tarp jų 8 moteris ir 4 vaikus“, – rašoma toliau.
Viskas yra tiesa, tik nepatikslinta, kad ši nelaimė įvyko ne prieš tris mėnesius, o prieš gerus šešerius metus.
Žinia apie ją migrantų krizę išgyvenančią Europą sukrėtė 2015-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Austrijoje pakelėje paliktame sunkvežimyje-šaldytuve buvo rastas 71 kūnas: daugiausia – irakiečių, taip pat – afganistaniečių, sirų ir iraniečių. Kaip paskelbta vėliau, tarp jų buvo ir vos 11 mėnesių kūdikis.
Tekste pasakojama, kad imigracija į Europą sustiprėjo „Islamo valstybei“ (ISIS) įsigalėjus Sirijoje ir Irake. Ši teroristinė organizacija išties sugebėjo įsitvirtinti dalyje šių šalių teritorijos, kur gyveno apie 12 mln. žmonių.
Bet 2014-aisiais tarptautinė koalicija, vedama JAV, pradėjo atakuoti jos pajėgas Sirijoje. Po trejų metų grupė prarado didžiausio iš savo kontroliuojamų miestų – Mosulo (Irakas) – kontrolę ir savo faktinę politinę sostinę Raką (Sirija). 2017 m. pabaigoje ISIS buvo likę vos 2 proc. iš didžiausios kada nors kontroliuotos teritorijos.
Tiesa, amerikiečių žvalgyba pastebi, kad ISIS kovotojai Sirijoje po truputį atsigauna.
Neįspėja, kad perkelia į praeitį
Pabėgėliams esą vilties įkvėpė „rugpjūtį Vokietijos valdžios paskelbtas pareiškimas, kad šiemet tikimasi peržiūrėti 800 tūkst. į šalį atvykusių migrantų paraiškų suteikti prieglobstį“. Ši šalis tikrai buvo numačiusi papildomus 6 mlrd. eurų pabėgėlių poreikiams, mat tikėjosi per metus jų sulaukti iki 800 tūkst.
Vokietija taip pat pirmoji nusprendė nebeišsiųsti atvykusiųjų iš Sirijos į tą šalį, per kurią jie pateko į Europos Sąjungą (ES). Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantai turi užsiregistruoti ir prašyti prieglobsčio toje Bendrijos valstybėje, į kurią pirmiausia atvyko, ir privalo būti grąžinti į ją, jei neteisėtai atvyktų į kitas ES nares.
Toliau aprašomas Vengrijos sprendimas leisti migrantams palikti jiems skirtas stovyklas Budapešte ir išvykti traukiniais į Vokietiją. Tiesa, kitą dieną šis leidimas buvo atšauktas, tačiau šimtai pabėgėlių jau buvo užplūdę geležinkelio stotis.
Priminta ir situacija Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės pasienyje – ten Kalė mieste įsikūrė daugybė migrantų, norinčių persikelti per Lamanšo sąsiaurį. Šimtai jų užblokavo „Eurostar“ traukinių eismą tuneliu.
„Europos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“ pranešė, kad per paskutinę rugpjūčio savaitę vien tik į Graikiją nelegaliai atvyko 23 tūkst. pabėgėlių: tai 50 proc. daugiau nei savaitę prieš tai“, – rašoma tekste.
Šis sakinys – identiškas frazei iš BBC portalo teksto, tik tiek, kad jis buvo paskelbtas 2015-aisiais. Tais pačiais metais, kai buvo priimti minėti Vokietijos sprendimai ir vyko incidentai Vengrijoje bei Prancūzijoje. Tačiau tekste nenurodyta, kad pateikiama sena informacija.
Cituoja komisarą, kurio nebėra
Rašinyje cituojamas ES migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos. Toks pareigūnas Europos Komisijoje dirbo 2014–2019 m., dabar vidaus reikalus kuruoja Ylva Johansson.
Atkreiptas dėmesys, esą didėja įtampa tarp tų Europos šalių, į kurias labiausiai veržiasi pabėgėliai, ir tų, kurios bent jau kol kas jų nedomina: „Pirmosios ragina Rytų Europos valstybes elgtis solidariai ir priimti kur kas daugiau pabėgėlių.“
Šiuo metu situacija priešinga – kaip tik narės iš pastarojo regiono (Lietuva, Latvija, Lenkija, kurios sulaukė tūkstančių migrantų, neteisėtai atvykusių per Baltarusiją) šaukiasi vakariečių pagalbos.
Prašymai pasidalinti migracijos krizės naštą skambėjo 2015-aisiais. Būtent tada Briuselyje buvo sprendžiama, kaip palengvinti Graikijos ir Italijos, kurios sulaukė didžiausios migrantų bangos, naštą.
Paskutinė detalė, kuri turėtų priversti suabejoti dėl teksto turinio, – pabaigoje pridėta informacija, kad „sparčiai blogėjanti situacija paskatino ES vadovus rugsėjo 14 dieną surengti neeilinį 28 ES šalių vidaus reikalų ministrų susitikimą“. Šiuo metu – jau lapkritis, o Bendrijoje, pasitraukus britams, liko tik 27 narės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
