Rezoliuciją paruošęs europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentuoja, kad dokumentai išsiskiria detalumu ir aiškiais įsipareigojimais.
„Mes balsavome dviejuose komitetuose – Saugumo ir gynybos bei Transporto. Tai yra dviejų komitetų iniciatyva parengtas pranešimas. Apie karinį mobilumą Europos Parlamente kalbama jau seniai, bet iki šiol nebuvo tokio išsamumo ir aiškumo, koks užfiksuotas šiame raporte“, – teigė jis.
Apie karinį mobilumą Europos Parlamente kalbama jau seniai, bet iki šiol nebuvo tokio išsamumo ir aiškumo, koks užfiksuotas šiame raporte.
Anot europarlamentaro, bendrame komitetų posėdyje dokumentas buvo patvirtintas lapkričio 17 dieną, o dabar tikimasi pakankamos paramos balsuojant plenarinėje sesijoje. „Nebalsavo tik radikali kairė ir dešinė, bet jų buvo nedaug“, – pridūrė jis.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą karinis mobilumas tapo neatsiejama Europos saugumo ir gynybos politikos dalimi. Ypatingas dėmesys skiriamas ES rytiniam flangui – Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kuriose bet koks pajėgų perdislokavimo delsimas galėtų turėti kritinių pasekmių.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu karinių pajėgų ir įrangos judėjimas tarp ES valstybių vis dar gali užtrukti pernelyg ilgai, europarlamentarai ragina šalinti administracines ir finansines kliūtis, modernizuoti transporto infrastruktūrą ir žengti link vadinamojo „karinio Šengeno“ sukūrimo.
Svarbus infrastruktūros stiprinimas
P.Auštrevičius pabrėžia, kad vien gynybos pajėgumų kūrimo nepakanka – jie turi turėti realią galimybę greitai judėti.
„Karinė pramonė Europoje turi kurtis, kariniai pajėgumai atsiras, bet jie turi turėti netrukdomą judėjimą. Krizės kyla konkrečiuose regionuose, todėl pajėgos turi būti sutelktos greitai. Kartu turi būti užtikrintas ir civilių pasitraukimas iš pavojingų zonų“, – sakė europarlamentaras. Jo teigimu, būtent todėl dokumente akcentuojama dvejopos paskirties infrastruktūra – investicijos į karinį mobilumą kartu stiprina ir civilinę infrastruktūrą: kelius, uostus, geležinkelius, kritinės infrastruktūros objektus.
Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama transporto infrastruktūrai ir keturiems pagrindiniams ES karinio mobilumo koridoriams – šiaurės, rytų, vidurio–pietų ir vidurio–šiaurės. Šiuose koridoriuose identifikuota apie 500 esminių susikirtimo taškų ir mazgų, kuriems reikalingos investicijos ir nuolatinė priežiūra. Skaičiuojama, kad tam, jog Europa galėtų jaustis saugiau, per maždaug dešimtmetį reikėtų apie 100 mlrd. eurų investicijų.
P.Auštrevičiaus teigimu, ypatingas dėmesys skiriamas keliams, uostams ir geležinkeliams – ne kartą diskusijose minėtas ir „Rail Baltica“ projektas, laikomas strategiškai svarbiu tiek civiliniam, tiek kariniam mobilumui.
Transportavimo iššūkiai
Kitas svarbus aspektas – transportavimo pajėgumai. Pasak P.Auštrevičiaus, ES vis dar trūksta specializuotų platformų, galinčių gabenti itin sunkią karinę techniką.
„Platformos nepritaikytos sunkiausiems tankams, valstybės narės neturi pakankamai pajėgumų. Užsakymai pradėti, gamyba vyksta, bet to nepakanka“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad būtina peržiūrėti ir ES direktyvas dėl leistino svorio bei gabaritų, nes karinė technika nuolat sunkėja ir didėja.
Didelis dėmesys dokumentuose skiriamas ir greitam sienų kirtimui. Europos Komisijos komunikate, kuris yra bendro gynybos paketo dalis, siūloma sutrumpinti karinių pajėgų judėjimo leidimų išdavimą nuo dabar galimų 45 dienų iki trijų. Tam reikalinga skaitmenizacija, vieningi sprendimai ir procedūrų harmonizavimas, remiantis NATO dokumentais.
Finansiniu požiūriu taip pat siekiama proveržio – kitame daugiametės ES finansinės programos laikotarpyje kariniam mobilumui numatyta apie 17 mlrd. eurų, gerokai daugiau nei ankstesniame biudžete, kuriame ši sritis buvo smarkiai apkarpyta. Be to, svarstomos ir kitos finansavimo priemonės, įskaitant Europos investicijų banko instrumentus bei idėją kurti atskirą saugumo, gynybos ir atsparumo banką.
Dėmesys Baltijos regionui
Lietuvai ir Baltijos regionui dokumentai, pasak P.Auštrevičiaus, yra itin palankūs.
„Lietuva ir visas Rytų flangas minimi ne kartą. Tai daroma proporcingai grėsmėms ir svarbai. Taip pat aiškiai akcentuojamas ES ir NATO bendradarbiavimas – jis turi tęstis“, – sakė europarlamentaras.
Su tuo sutinka ir kitas Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, atkreipiantis dėmesį į Suvalkų koridoriaus svarbą.
„Tai viena pažeidžiamiausių Europos vietų, ir šis klausimas tikrai neliko nuošalyje“, – teigė jis.
Pasak V.Sinkevičiaus, „Rail Baltica“ projekte dažnai matoma tik civilinė keleivių pervežimo pusė, tačiau karinio mobilumo kontekste šis projektas įgauna ir itin svarbią saugumo reikšmę.
„Labai svarbu, kad tiek šiame dokumente, tiek atnaujintame ES biudžete numatytas absoliutus prioritetas pabaigti šias jungtis“, – pabrėžė europarlamentaras.
Abu politikai atkreipė dėmesį, kad civilinė sauga ir gyventojų pasitraukimo planai pirmiausia lieka nacionaliniu ir savivaldos lygmens klausimu, tačiau Europos Sąjunga gali ir turi prisidėti per infrastruktūros finansavimą, bendrus standartus ir koordinuotą požiūrį.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
