Teks eiti tarnauti?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti naujiena, neva L.Kasčiūnas nusprendė, kad kariauti eis ir moterys, ir pensininkai.
„Na ką gi, mielosios, marš nusivalyt makijažus, nagų laką ir persimaut nėriniuotas kelnaites į kamufliažines! Kasčiūns šlapias fantazijas pasileido ... Pavasaris! (kalba netaisyta – red. past.)“, – dėstė moteris.
Nuotraukoje matyti, kad ši žinia paimta iš tinklalapio sužinoti.lt. Pastarajame kaip šaltinis nurodomas 77.lt. Šis puslapis ir anksčiau skelbė melagienas arba klaidinančias naujienas, kurias patikrino 15min.
Tačiau šiame puslapyje „naujiena“ publikuota dar 2023 m. rugpjūtį, tad neaišku, kodėl „Facebook“ vartotoja pasidalijo kone dvejų metų senumo melagiena.
Nors pavadinimas tikrai skambus – „Laurynas Kasčiūnas nusprendė – kariauti eis ir moterys, ir pensininkai“, pačiame tekste nerašoma, kad moterys ir pensininkai bus kviečiami tarnauti ar kad už tokį sprendimą atsakingas šis politikas, tuomet – dar tik būsimasis ministras.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai prioritetine tvarka rudenį kels pilietinio pasipriešinimo kursų ir visuotinio šaukimo klausimus, pranešė NSGK pirmininkas, TS-LKD partijos narys, buvęs nacionalisto Mindaugo Murzos pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas“, – rašoma publikacijoje.
Toliau straipsnyje samprotaujama, kaip galima suprasti, paties autoriaus: „Gali būti, kad L.Kasčiūnas apie visuotinę militarizaciją užsisvajojo pasižiūrėjęs į Izraelį, kur tarnauti turi tiek vaikinai, tiek merginos“.
L.Kasčiūno pozicija dėl moterų šaukimo
Tuo metu, kai publikuotas straipsnis, L.Kasčiūnas vadovavo NSGK. 2024 m. kovą jis buvo paskirtas krašto apsaugos ministru ir pakeitė Arvydą Anušauską.
2023 m. vasarą pradėjo aiškėti, kaip atrodys planuojama šauktinių pertvarka. Tuomet L.Kasčiūnas vylėsi, jog siūlymai dėl šauktinių reformos išjudins ir diskusiją dėl visuotinio šaukimo idėjos, kad tarnybą atliktų visi jaunuoliai po mokyklos.
„Aš galiu pažadėti, kad bus diskusija, ar nereikėtų įvesti privalomo šaukimo iškart po mokyklos, kad nebebūtų loterijos principo, nebūtų išimčių ir gal net kad žmogus, kuris neatitinka medicininio kriterijaus, galėtų rasti save kitoj vietoj, pavyzdžiui, logistikoj, ką daro kitos visuotinės gynybos principu gyvenančios visuomenės: Izraelis, Suomija“, – kalbėjo politikas.
Visgi jis pabrėžė, kad tokia tvarka galėtų įsigalioti tik tinkamai pasiruošus, turint infrastruktūrą, pakankamai instruktorių ir t. t.
2024 m. L.Kasčiūnas tinklalapiui Bernardinai.lt sakė palaikantis diskusiją dėl moterų visuotinio privalomojo šaukimo, tačiau pripažino, kad politinės valios šiam klausimu nėra. Jis pasiūlė susikoncentruoti ties privalomuoju šaukimu vyrams ir tik tada tęsti diskusiją dėl moterų tarnybos.
„Man patinka ši diskusija, ir, manau, kai kalbame apie lygias teises, reikia kalbėti ir apie pareigas. Viskas yra gerai konceptualiu filosofiniu požiūriu, bet, jei manęs paklaustumėte, ar šiandien yra politinių jėgų sutarimas dėl moterų visuotinio privalomojo šaukimo, – aišku, kad jo nėra. Balsų nėra.
Diskusija yra gerai, ją sveikinu, pats galiu dalyvauti, esu teigiamai nusiteikęs, bet tai kol kas yra labai sudėtingas klausimas, nes tarp politinių jėgų nesutariame dėl visuotinio privalomojo šaukimo“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jis nurodė, kad siekiant į tarnybą pritraukti daugiau vyrų ir moterų, trūksta instruktorių, treniravimosi galimybių – poligonų, infrastruktūros. Jo teigimu, reikalingi mažiausiai penkeri metai, kad būtų galima įvesti visuotinį privalomąjį šaukimą bent vyrams.
L.Kasčiūno bendražygė, ekspremjerė Ingrida Šimonytė laikėsi panašios nuomonės, kad privalomo moterų šaukimo į kariuomenę klausimą reikėtų atidėti vėlesniam laikui.
„Diskusija, ar turi būti šaukiamos ir merginos, nėra labai lengva, nes čia daug kam būtų toks didelis kultūrinis lūžis galvoje. Dėl to aš sakyčiau, kad tą diskusiją mes galime atidėti vėlesniam laikui“, – sakė ji.
Kiek tai realu?
2022 m. metų pradžioje, dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė visuotinės karo prievolės vertinimo studiją. Joje analizuoti scenarijai, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas 2027 arba 2029 metais.
Dokumente teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.
Jei sprendimą dėl visuotinio šaukimo Seimas būtų priėmęs 2021 m., o į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiami tik vaikinai, visuotinis šaukimas galėtų prasidėti 2027 m. Jei būtų šaukiamos ir merginos – 2029-aisiais.
Tyrimo duomenimis, iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. eurų, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos.
I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė visuotinį vaikinų ir merginų šaukimą į kariuomenę bei nuoseklų perėjimą prie tokio universalaus modelio savo programoje buvo nurodžiusi kaip siekiamybę.
Vis dėlto tam reikalingas „platus politinis susitarimas“, konstatuojama galimybių studijoje.
Dabartinis NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas dar šiais metais teigė, kad visuotinis šaukimas tarnauti kariuomenėje yra neišvengiamas.
„Reikia žiūrėti į ateitį, kada leis sąlygos. Bet aš manau, kad turime prieiti prie tokio laiko, kai privalomas šaukimas vis dėlto turėtų būti visuotinis. Ir merginos, ir vaikinai. Tai stiprins mūsų visuomenę, kariuomenę, šalies gynybą. Tai, manau, yra neišvengiama“, – sakė jis.
Jis teigė, kad neturėtume diskriminuoti merginų šiuo klausimu.
Krašto apsaugos ministrės Dovilė Šakalienės teigimu, norint didinti šaukiamų jaunuolių skaičių, reikalinga plėsti infrastruktūrą, instruktorių skaičių.
Karo prievolės reformos pertvarka
KAM inicijuoja šaukimo į nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) sistemos pakeitimus.
Šie pakeitimai sudaro sąlygas nuosekliai didinti PPKT karių skaičių. Taip pat galima pritraukti daugiau karinį parengtumą įgijusių jaunuolių į profesinę karo tarnybą, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, tuo pačiu sudarant prielaidas pereiti prie visuotinio šaukimo.
Vieni svarbiausių pakeitimų, kuriuos išskiria KAM:
- jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki kol sukaks 22 metai;
- studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, PPKT galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą;
- jaunuoliams, kurie dėl sveikatos būklės reikalavimų negali būti paskirti atlikti 9 mėn. PPKT sudaromos galimybės pareiškus norą atlikti kitą, Lietuvos kariuomenės vado nustatytos trukmės PPKT.
- į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai bus kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti sutrumpinamas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiais;
- tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia (pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai), bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą.
15min verdiktas: melas. L.Kasčiūnas neturi galios priimti sprendimo, kas privalo eiti karo tarnybą. Tai gali padaryti Seimas. Šiuo metu Lietuvoje nei pensininkams, nei moterims nenumatyta prievolė atlikti karinę tarnybą. L.Kasčiūnas palaiko diskusiją dėl galimybės į tarnybą įtraukti moteris, tačiau yra siūlęs pirmiau koncentruotis į kitas sritis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
