Žada sausesnį periodą
Į šiemetės vasaros liūtis neseniai sureagavo viena „Facebook“ vartotoja. Jos įrašas sulaukė net 1 tūkst. reakcijų ir beveik 300 komentarų, buvo pasidalintas beveik 200 kartų.
„Galite viską rasti patys, niekas nebeslepiama, – pakomentavo moteris. – Kas vis dar galvojate, jog šių metų liūtys, potvyniai ir kitos stichijos yra ne žmogaus rankų darbas, jums jau niekas nebepadės.“
Internautės paskelbtoje ekrano nuotraukoje matyti paieškos „Google“ pagal žodžius „rain maker“ (angl. „lietaus kūrėjas“) rezultatai. Vienas iš pasiūlymų – 1997 m. sukurta amerikiečių teisinė drama apie leukemija sergantį berniuką, kurią režisavo Francis Fordas Coppola ir kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Mattas Damonas.
Paieškos sistema išmetė ir nuorodą į debesų sėja užsiimančios kompanijos „Rainmaker“ tinklalapį. Nors bendrovė iš tiesų padeda atsirasti lietui ir spręsti vandens trūkumo problemą, kurią ji vadina viena didžiausių, liūčių ji neinicijuoja.
Specialistai žada, kad artimiausiomis dienomis reikėtų laukti sausesnių orų.
Debesų sėja liūčių nesukelia
„Rainmaker“ pavadinimas neseniai minėtas Teksase kilusio potvynio, kuris nusinešė daugiau nei 100 gyvybių, įskaitant dešimčių mergaičių, kontekste.
Užfiksuoti net 4 katastrofinį lygį pasiekę kritulių atvejai. Per 12 val. iškrito daugiau nei 88 mm kritulių – apie 80 litrų į kvadratinį metrą.
Pasirodė, kad likus dviem dienoms iki liūčių ir pragaištingo potvynio vykdyta debesų sėja, tad socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai, neva stichija buvo sukelta dirbtinai.
Kompanijos vadovas Augustus Doricko savo „X“ paskyroje pripažino, kad regione vykdytos debesų sėjos operacijos, bet pažymėjo, kad audrai įtakos tai neturėjo.
„Rainmaker“ nedirbo nukentėjusioje teritorijoje (liepos) 3-iąją ar 4-ąją dienomis ir neprisidėjo prie potvynių, kilusių regione“, – rašė jis.
A.Doricko nurodė, kad paskutinė operacija iki potvynio vyko liepos 2-osios ankstyvą popietę. Tąkart buvo pasėti du debesys: „Šie debesys išliko maždaug dvi valandas po sėjos, prieš išsisklaidydami tarp 15 ir 16 val. Natūralūs debesys paprastai gyvuoja nuo 30 minučių iki kelių valandų, o net ir patvariausios audros sistemos retai išlaiko tą pačią debesų struktūrą ilgiau nei 12–18 valandų.
Liepos 2 d. pasėti debesys išsisklaidė daugiau nei prieš 24 valandas iki susiformuojančio audros komplekso, kuris sukėlė potvynius.“
Žinomas meteorologas Travisas Herzogas savo „Facebook“ paskyroje paaiškino, kad debesų sėja negalėjo sukelti tokių audrų.
„Debesų sėja negali sukelti tokio dydžio ar stiprumo audros. Tiesą sakant, debesų sėja apskritai negali sukurti jokių debesų. Viskas, ką galima padaryti, tai paimti esamą debesį ir padidinti kritulių kiekį iki 20 proc.
Dauguma skaičiavimų rodo, kad kritulių kiekis padidėja daug mažiau“, – teigė jis.
Taip pat skaitykite: Prieš potvynius Teksase vykdyta debesų sėja: kodėl tai neįrodo, kad stichija sukelta dirbtinai
Luizianos Monro universiteto atmosferos mokslų docento Keno Lepperto teigimu, per šį procesą debesys tiesiog papildomi aerozoliais: „Ji neveikia padėdama sukurti dar neegzistuojantį debesį ar audrą“.
Atmosferos mokslininkas ir populiarios orų programėlės „MyRadar“ vyresnysis meteorologas Matthew Cappucci debesų sėją paaiškino taip: „Jei gyveni dykumoje, išgauti drėgmę iš debesų gali būti labai naudinga žemės ūkiui… bet tai – nedidelio masto procesas.
Be to, jis nesukuria drėgmės – tik padeda debesyse esantiems lašeliams susidurti ir susijungti į didesnius, kurie tada iškrenta kaip lietus“.
Žinomo meteorologo Traviso Herzogo teigimu, „debesų sėja yra orų modifikavimo būdas, kai į esamą debesį įšvirkščiama keli gramai cheminės medžiagos (dažniausiai sidabro jodido), kad būtų „pasėta“ didesnių vandens lašelių arba ledo kristalų, dėl kurių debesyje iškrenta šiek tiek daugiau kritulių, nei būtų iškritę, jei debesis būtų paliktas ramybėje“.
JAV tai atliekama nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Paprastai tokios operacijos skirtos padėti padidinti kritulių kiekį sausringuose šalies regionuose.
Žmogaus įtakos yra
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) šiemet užfiksavo ne vieną stichinį reiškinį, įskaitant itin ilgą lietingą laikotarpį kai kuriuose rajonuose, besitęsiantį nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios.
Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 dienų kritulių kiekis yra bent 2,8 kartus didesnis už to laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
Remiantis LHMT ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, šis stichinis meteorologinis reiškinys fiksuotas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.
Šiais metais dėl lietaus atsakomybė krenta atmosferos cirkuliacijai, galime kaltinti ją.
LHMT duomenimis, šių metų liepa Lietuvoje buvo viena drėgniausių per visą stebėjimų istoriją. Buvo fiksuoti net 4 katastrofinio lygmens kritulių atvejai, pasiektas naujas rekordas. Per visą mėnesį iškrito 1,67 karto daugiau kritulių (~140 mm), palyginti su 1991–2020 m. liepos mėnesių vidurkiu, vietomis – net ir 2–3 kartus daugiau.
Taip pat skaitykite: Lietingiausia liepa istorijoje: ar nuo šiol visos vasaros bus tokios?
Specialistai tam turi paaiškinimą. Su žmogaus veiksmais tai susiję netiesiogiai.
„Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: orbitos parametrų kaitos, atmosferos cheminės sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų.
Pastaruosius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla“, – rašoma LHMT tinklalapyje.
Tačiau negalima sakyti, kad konkreti liūtis buvo sukelta specialiai, kaip bando įteigti cituota „Facebook“ vartotoja.
Specialistai dar prieš kelias dienas nurodė, kad lietingi orai bent kuriam laikui turėtų atsitraukti.
„Dideli lietūs ar karščiai yra nulemti atmosferos cirkuliacijos. Dabar mūsų atmosferoje labiau vyrauja cikloninės cirkuliacijos modeliai, o jie keliauja kartu su didesne drėgme, todėl ir turime tokią vasarą, liepą, kuri buvo labai lietinga. Tai šiais metais dėl lietaus atsakomybė krenta atmosferos cirkuliacijai, galime kaltinti ją.
Nors, žinoma, žiūrint bendrai – klimato kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, dėl to turime tokius kraštutinumus, kaip didelės liūtys, šiltėjančios žiemos.
Dėl to turime ir netolygumus, kai kelias savaites gali būti itin sausas, karštas periodas, o paskui per labai trumpą laiką iškristi mėnesio ar kelių savaičių kritulių norma“, – 15min neseniai pasakojo LHMT vyriausioji klimatologė, dr. Viktorija Mačiulytė.
Netolygumai, pasak klimatologės, buvo stebėti ir šią liepą. Užfiksuoti net 4 katastrofinį lygį pasiekę kritulių atvejai. Per 12 val. iškrito daugiau nei 88 mm kritulių – apie 80 litrų į kvadratinį metrą.
„Tai – didžiulis kiekis. Ir tai pasitaiko retai. Apskritai neturime jokio kito atvejo, kuris būtų didesnis už šitą“, – patikino ji.
V.Mačiulytė nespėliojo, ar kitąmet vidurvasarį reikėtų laukti panašaus oro. Akivaizdu, kad klimatas šyla, tad temperatūra kils, tačiau ateityje liepos gali būti ir itin karštos bei sausos, ir itin lietingos, šito nuspėti neįmanoma.
Visgi greičiausiai galime būti tikri, kad bus kraštutinumų ir rekordų, tolsime nuo to, ką iki šiol laikėme norma. „Dabar ekstremumus matome beveik kiekvienais metais, prisiminkime visus temperatūrų rekordus“, – priminė pašnekovė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad šios vasaros liūtys yra žmogaus rankų darbas. Internautės nurodyta kompanija „Rainmaker“ užsiima debesų sėja, bet šis procesas nesukelia liūčių, tik padeda debesyse esantiems lašeliams susijungti į didesnius, kurie tada iškrenta kaip lietus. Tai padidina drėgmės kiekį sausringuose regionuose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
