Cituoja Marcinkevičių
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė jau kovo 3-iąją Žinių radijui pripažino, kad Lietuva svarstytų pagalbą karinę operaciją Irane pradėjusioms JAV, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų.
Ji patikino, kad kol kas tokio prašymo negauta (sekmadienį LRT laidoje „Savaitė“ tą patį sakė ir prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Tą pačią dieną A.Skaisgirytė sulaukė reakcijos socialiniuose tinkluose. „Lietuva eis mušti Irano!“ – ironizavo vienas „Facebook“ vartotojas.
Kad atsidurtume kare su Iranu, mums nieko nereikia. Tiesiog Iranas gali sugalvoti – nematau, kad taip galėtų nutikti, bet jis visiškai nesilaiko jokių tarptautinės teisės normų, atakuoja, ką nori, gausiai civilinius taikinius.
Dar daugiau aistrų sukėlė pora dienų vėliau nuskambėję kariuomenės vado gen. Raimundo Vaikšnoro žodžiai. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ paklaustas, kokią konkrečiai pagalbą amerikiečiams galėtume teikti, jis paaiškino: „Manau, kad tai nebūtinai karinės priemonės galėtų būti. Gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės. Čia jau, sakyčiau, pagal poreikį. Tai gali būti palaikymas, tai gali būti suteikimas gal mūsų teritorijos. Nenoriu spekuliuoti“.
Paprašytas patikslinti, ką reiškia teritorijos suteikimas, generolas sukonkretino: „Bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinome, kurios. Šitoje vietoje yra aukštoji diplomatija, Vyriausybės vadovų sprendimai, o kariuomenė remtų bet kokį, koks būtų politinis sprendimas“.
R.Vaikšnoras imtas cituoti ne tik žiniasklaidoje, bet ir „Facebook“, kur sulaukė dešimčių įvairių komentarų, bei kitur internete.
Viena „Facebook“ vartotoja priminė šiomis dienomis nuskambėjusį Irano perspėjimą Europos šalimis neįsitraukti į konfliktą kartu su Izraeliu ir JAV. Tai esą būtų laikoma karo veiksmu prieš šią šalį.
„Aukštoji diplomatija, – emocingai sureagavo ji, o pasipiktinimui išreikšti net pasitelkė eilutę iš poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio. – Lietuvos kariuomenės vadas R.Vaikšnoras sako, kad Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją bombonešiams, naikintuvams, ko NESUTIKO padaryti kitos sąjungininkės. <…> „Tėvyne, tu mano tėvyne, su kuo ir prieš ką tu eini?“
Vienas rusakalbis „Facebook“ vartotojas iš Estijos net pasijuokė – pacitavo kariuomenės vado žodžius apie teritorijos suteikimą ir pridėjo žemėlapį, kuriame parodytas atstumas tarp Lietuvos bei Irano. „Kaimynai su humoru“, – pakomentavo jis, bet sulaukė dėmesio ir mūsų šalyje. „Ar yra LT normaliai mąstančių?“ – retoriškai paklausė internautas.
Ar iš tiesų suteikus teritoriją, kaip svarstė R.Vaikšnoras, ar kitokią pagalbą Lietuva jau būtų laikoma į karą įsitraukusia šalimi? Portalas 15min paprašė ekspertų paaiškinti tokią hipotetinę galimybę ir kokia pagalba galėtų būti teikiama, jei jos apskritai prireiktų.
Iranas galėtų atakuoti ir Lietuvą
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys priminė, kad, pagal tarptautinę teisę, karas turi būti skelbiamas.
„Šį kartą turime labai aiškią padėtį, kada Iranas mano, jog gali apšaudyti ir atakuoti bet ką, – komentavo jis. – Užtenka, kad toje šalyje yra JAV karių arba britų, arba prancūzų. Tą mes matėm, nors prancūzai jų net nepšaudė, tik britai padėjo gintis nuo raketų. Apšaudė kitas valstybes, kur net nėra amerikiečių karių. Dabar pasakyti, kad mes atsiduriame kare…
-
Chaosas Trumpo komandoje: kodėl ne visi pritarė karui ir kokią košę dėl to turi srėbti
-
Merzas: JAV ir Izraelis neturi plano, kaip greitai užbaigti karą su Iranu
-
Trys Iraną apšaudę JAV bombonešiai buvo priversti tūpti Vokietijoje
-
Zelenskis įvardijo 3 Persijos įlankos šalis, į kurias išsiuntė pagalbą pirmiausia
Kad atsidurtume kare su Iranu, mums nieko nereikia. Tiesiog Iranas gali sugalvoti – nematau, kad taip galėtų nutikti, bet Iranas visiškai nesilaiko jokių tarptautinės teisės normų, atakuoja, ką nori, gausiai civilinius taikinius.
Pasakyti, kad mes įsitraukiame į karą, – tikrai ne. Bet dabar ką mes matome – ir Europa, ir kitos valstybės pradeda laikyti, kad Iranas kelia pavojų visiems. Nes trikdo pasaulinę laivybą, naftos gavybą, nes atakuoja naftos versloves. Matome, kad Iranas pradeda agresyviai elgtis viso pasaulio atžvilgiu.
O paremti sąjungininkus, kada nėra aktyvuotas (Šiaurės Atlanto sutarties) 5 straipsnis, galim dvišališkai. Mūsų valstybė, kaip ir bet kuri kita, gali tai daryti gera valia, nes jaučiamės strateginiai partneriai, sąjungininkai.
Karo veiksmai jau prasidėjo. Turėjo smogti ar neturėjo, tas klausimas niekada nebus atsakytas. Bet, jei nebūtų sustabdyta branduolinė programa, neatmestina tikimybė, kad Iranas gana greitai pasigamintų raketą, kuri galėtų pasiekti Lietuvą. Pabradėje yra karių, apšaudyti Vilnių… Aišku, per Rusiją – atskris, neatskris, bet grynai teoriškai Iranas nematytų problemos apšaudyti Lietuvą. Mes čia sėdim, nieko nedarom ir staiga sulaukiam. Nes jie tokia valstybė.“
Vargu ar JAV tai būtų reikšminga paspirtis, nes prireikus jie naudojasi pakeliui esančiomis didelėmis bazėmis Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.
Kaip Lietuvos piliečiui, E.Papečkiui atrodo, kad turėtume palaikyti JAV ir tuos, kurie dabar joms padeda. „Kol kas yra britai, prancūzai. Jie tiesiogiai į karo veiksmus neįsitraukia, neatakuoja taikinių Irano teritorijoje, bet padeda gintis regiono valstybėms, su kuriomis turi dvišalių susitarimų.
Tai – ne karinės sąjungos, bet padeda joms. Matome, kad Iranas dabar elgiasi dar bjauriau nei Rusija. Daužo, kartais net labiau pažeisdamas teisės normas, visam pasauliui svarbią infrastruktūrą, atakuodamas civilinius taikinius regiono valstybėse“, – kalbėjo pašnekovas.
NATO neprivalo ginti Ukrainos, todėl tik padeda
Įvairių komentarų, taip pat ir klaidinančių, apie įsitraukimą į kitą karą – Rusijos prieš Ukrainą – būta nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Šiuo atveju kalbėta ne vien apie atskiras šalis, bet ir visą organizaciją – NATO.
Nuo 2014-ųjų, kai buvo okupuotas Krymo pusiasalis, Aljansas ne tik remia Kyjivą politiškai, bet ir padeda stiprinti gynybinius pajėgumus. Jis „griežčiausiai pasmerkė visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą – nepriklausomą, taikią ir demokratinę šalį bei artimą partnerę“.
Tačiau tiesiogiai į karą nesikišama. NATO neprivalo ginti Ukrainos, nes ji nėra narė. Kartu baiminamasi, kad, jei šalių narių kariai susidurtų su Rusijos pajėgomis, kiltų visapusis konfliktas, kuris peraugtų į Trečiąjį pasaulinį karą.
Kaip tik dėl to Aljansas iškart atmetė neskraidymo zonos įvedimą virš Ukrainos, nors Kyjivas aktyviai to prašė ir net siūlė būdus tai padaryti. NATO oro pajėgos, kurios tokiu atveju turėtų patruliuoti šios šalies oro erdvėje, galėtų akis į akį susidurti su Rusijos kariais.
2022 m. gegužę tuometė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock per vizitą Kyjive pakartojo šią Aljanso poziciją ir priminė, jog kalbama apie kitas paramos Ukrainai galimybes, „visų pirma jos gebėjimui apsiginti, nesudarant galimybių NATO tapti šio karo dalyve“.
Atskiros NATO narės nuo pat pirmų invazijos dienų siuntė į Ukrainą ginklus, amuniciją, medicinos reikmenis, kitą gyvybiškai svarbią karinę įrangą, teikė milijoninę finansinę paramą, siūlė humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, atvėrė savo sienas pabėgėliams.
Taip pat skaitykite: NATO net nesaugo Ukrainos dangaus, bet nesiliauja kalbos apie dalyvavimą kare
E.Papečkio žodžiais, Kremlius labai tikėjo didelėmis savo galimybėmis. Jei pačioje pradžioje būtų pradėję numušinėti Rusijos lėktuvus, būtų atsiradusi didelė branduolinio karo tarp Rusijos ir Aljanso valstybių tikimybė. „Savaime suprantama, kad NATO valstybės turi ir apie savo piliečių saugumą galvoti, ir apie viso pasaulio. Koks nors incidentas galėjo sukurti tikrai rimtą konfliktą tarp NATO ir Rusijos, kuris galėjo tapti nebevaldomas, pereiti į totalų karinį konfliktą“, - sakė jis.
Anot pašnekovo, lygiai taip pat NATO negali dalyvauti kare prieš Iraną: „Labai aiškiai sutartyje apibrėžta, dėl ko Aljanso narės yra susitarusios ir iki kur galioja, aiškiai geografinės ribos apibrėžtos, iki kur yra šalių įsipareigojimai. Tai daro atskiros NATO valstybės“.
Kaip istorinį pavyzdį jis pateikė 1982 m. kilusį karą dėl Folklandų (ispaniškai – Malvinų) salų. Šis nepaskelbtas karas kilo tarp Argentinos ir Jungtinės Karalystės dėl dviejų pastarosios užjūrio teritorijų Pietų Atlante. Argentina okupavo šias geografiškai netoli jos krantų esančias salas, bet po 74 dienų karo kapituliavo.
Štai duodame pagalbą Ukrainai, tiekiame ginkluotę. Ar tai reiškia, kad jau esame kare? Nesame. O Rusija gali interpretuoti savaip ir pulti.
Šis konfliktas, eksperto teigimu, niekaip nepateko po 5-uoju straipsniu, nepaisant to, JAV ir Prancūzija talkino britams, tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaudamos.
Dividendai didesni nei kaina
Ką reiškia suteikti teritoriją JAV, kaip teigė kariuomenės vadas? Amerikiečiams leistume viską, bet, pripažino E.Papečkys, yra bėda – ne tik didelis atstumas iki Irano, bet ir mūsų pačių pajėgumai:
„Vargu ar JAV tai būtų reikšminga paspirtis, nes prireikus jie naudojasi pakeliui esančiomis didelėmis bazėmis Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Visur yra daug didesnių NATO bazių su išvystyta infrastruktūra. Šį kartą nelabai turime ką jiems pasiūlyti“.
Ekspertas svarstė, kad JAV gali reikėti visokeriopos pagalbos – ne vien tiesiog galimybės nuleisti orlaivį, bet ir ką nors paremontuoti, pasirūpinti elektroninėmis sistemomis. Tačiau jis suabejojo, kad taip bus ar bent kad bus dažnai. Greičiau esą mūsų kariai gali vykti padėti amerikiečiams kitur, pavyzdžiui, padėti saugoti pasienį.
„Neatmesčiau tikimybės, kad kada nors gal siųsime karius, kurie padės užtikrinti vandens tiekimą, išminavimą, padės JAV su logistika, įkurti sandėlius, jei konfliktas užtruks. Nes Iranas tapo tarptautine problema. Jei bus priimtas politinis sprendimas palaikyti. Tai yra politinės valdžios sprendimas, ne kariuomenės vado, – leisti ar neleisti. Aš kaip pilietis palaikyčiau. Žinoma, tai tėra pasvarstymai, bet mes jau davėm žinutę sąjungininkams“, - teigė jis.
Pašnekovo įsitikinimu, dividendai iš tokios pagalbos Lietuvai būtų didesni, nei kainuotų valstybei. Tai kartu būtų moralinis atsidėkojimas JAV už pagalbą ir ne vien kariuomenei, bet ir visai valstybei.
„Politinė interpretacija“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas dr. Deividas Šlekys taip pat neskubėjo pritarti, kad pagalba JAV vienareikšmiškai reiškia įsitraukimą į karą.
„Čia yra politinė interpretacija – priklauso nuo to, kurioje barikadų pusėje esi“, – teigė jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagalba pagalbai nelygi – kariauti nebūtina, galima tiesiog suteikti kuro ar priimti sužeistus karius gydytis. Tačiau priešiška valstybė tai gali įvertinti savaip.
„Štai duodame pagalbą Ukrainai, tiekiame ginkluotę. Ar tai reiškia, kad jau esame kare? Nesame. O Rusija gali interpretuoti savaip ir pulti. Visada yra rizika, kad suteikus paramą, ne vien žodinę, gali būti pretekstas pulti.
Bet ar tai reiškia: nieko nedarykim, nes, Dieve mano, bus blogai? Yra sąjungininkų solidarumas. Turėta omeny: ne siūlykim, o jei ateitų prašymas ir ne kovinės, o logistinės pagalbos“, – paaiškino D.Šlekys.
Ką sako tarptautinė teisė?
Paprastai laikoma, kad valstybė „dalyvauja kare“, kai ji tampa ginkluoto konflikto šalimi ir jos ginkluotosios pajėgos (arba jos vardu veikiančios pajėgos) naudoja priešišką jėgą prieš kitą pusę.
Dividendai iš tokios pagalbos Lietuvai būtų didesni, nei kainuotų valstybei.
Remiantis tarptautine humanitarine teise, tarptautinis ginkluotas konfliktas kyla, „kai viena ar kelios valstybės panaudoja ginkluotą jėgą prieš kitą valstybę“, neatsižvelgiant į konfrontacijos priežastis ar intensyvumą. Kai tai įvyksta, abi valstybės laikomos konflikto šalimis, t. y. teisine prasme kariaujančiomis. Tuomet taikomos karo taisyklės (Ženevos konvencijos ir susijusios normos).
Politiniu arba formaliu požiūriu, daugelis valstybių save laiko „kariaujančiomis“, kai oficialiai paskelbia karą arba „karo padėtį“ pagal savo konstitucinį procesą. Kita situacija – jos leidžia ir vykdo didelio masto karines operacijas, net ir be oficialaus pareiškimo, pavyzdžiui, „karines intervencijas“ arba „policijos veiksmus“, kurie praktiškai vis tiek prilygsta dalyvavimui kare.
Kariaujančiosios bendrininke valstybė tampa nuo „palaikymo“ perėjusi prie faktinio dalyvavimo ginkluotame konflikte, vadovaujantis tarptautine teise.
Pagal dabartinį teisinį mąstymą, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus (t. y. būti valstybė, tarptautinė organizacija, organizuota karinė grupuotė ar pan., galinti būti ginkluoto konflikto šalimi, konfliktas su verslo kompanija ar kuo nors nepatenkintų žmonių komanda nebūtų karas, net jei būtų kruvinas ir atneštų didelių nuostolių).
Šios valstybės elgesys turi būti tiesiogiai susijęs su karo veiksmais prieš priešą, ne tik juos remti. Taip pat – būti koordinuojamas arba glaudžiai susijęs su jau vykstančiomis karinėmis operacijomis. Tuomet vykdomos bendros arba koordinuojamos karinės operacijos, naudojamos ginkluotosios pajėgos pulti remiamos valstybės priešą, suteikiama teritorija, bazės ar oro erdvė koordinuotiems išpuoliams.
Valstybės bendrininke nepadaro bendro pobūdžio ginklų perdavimai ar finansavimas, nespecifinis užsienio pajėgų mokymas, bendro pobūdžio žvalgybinės informacijos ar politinės paramos teikimas, leidimas savanoriams (privatiems asmenims) įsitraukti į kovą.
Šie veiksmai gali būti politiškai reikšmingi ir pažeisti neutralumo taisykles, tačiau jie paprastai neatitinka teisinio slenksčio, reikalingo tapti konflikto šalimi.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Jei Lietuva imtųsi padėti JAV, šioms paprašius, kovos veiksmuose prieš Iraną, tai dar nereikštų įsitraukimo į karą. Tarptautinė teisė apibrėžia, kuomet valstybė tampa viena iš kariaujančių šalių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.