Sekite 15min Google
Ministerija paprašė neplatinti spėlionių
„Facebook“ vartotojai nuo sekmadienio vakaro aktyviai dalijasi nuoroda į Lenkijos televizijos kanalo „Polsat News“ portalo straipsnį, kuriame išsamiai aprašytas mūsų šalyje įvykęs incidentas ir pateikta netikėta jo versija.
„Šįryt Lietuva ir Latvija perspėjo piliečius apie oro pavojų. Netoli Juodžionių kaimo rastos bepiločio orlaivio nuolaužos. „Objektas greičiausiai įskrido į Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos pusės“, – pranešė valdžios institucijos. Neoficialiais „Polsat News“ duomenimis, dronas pakilo iš Lietuvos teritorijos ir nebuvo Lenkijos oro erdvėje“, – teigiama portale.
Toliau išdėstyta ir Lietuvos žiniasklaidoje skelbta informacija apie bepilotės skraidyklės judėjimo oru trajektoriją, įvairiuose regionuose paskelbtą skirtingo lygio oro pavojų, reakciją į situaciją, drono nukritimą ir nuolaužų radimą, taip pat – politikų ir pareigūnų komentarai.
„Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, netoli Juodžionių kaimo rastos drono, kuris galėjo įskristi į Lietuvą iš Lenkijos teritorijos, nuolaužos. Kaimas yra maždaug 10 km atstumu nuo Latvijos sienos ir maždaug 216 km atstumu nuo Lenkijos sienos tiesia linija“, – paskaičiuota straipsnyje.
Iškart pacituotas naujienų agentūros „Reuters“ pranešimas, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pasiūlė kartu su Lenkija ištirti radinį.
„Neoficialiais „Polsat News“ duomenimis iš (Lenkijos) Krašto apsaugos ministerijos, dronas pakilo iš Lietuvos teritorijos – maždaug 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos – ir nuskrido į šalies vidų. Todėl objektas neįskrido į Lenkijos oro erdvę, teigia „Polsat News“ šaltiniai Krašto apsaugos ministerijoje“, – apibendrinta tekste.
Jo pabaigoje priminti ir ankstesni incidentai: kad spalio 3 d. perspėjimas apie oro pavojų buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje, bet įtartino objekto nustatyti nepavyko, ir kad rugsėjo 15 d. NATO naikintuvai sunaikino į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.
Pirmadienį Lenkija paneigė žurnalistų paskelbtas prielaidas. „Griežtai neigiame žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad, remiantis šaltiniais Lenkijos gynybos ministerijoje, Lietuvoje rastas dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos. Primygtinai raginame neplatinti šių nepagrįstų spėlionių“, – rašoma 15min perduotame atsakyme.
Netikėtą žinią apie drono judėjimo trajektoriją pasigavo „Facebook“ vartotojai iš Lietuvos. Ne vienas dalijosi nuoroda į straipsnį, jį citavo.
„Kaip jums versija, kad dalis atakoje prieš Sankt Peterburgą dalyvavusiųjų dronų galėjo būti paleista iš Lietuvos?“ – savo bičiulių ir 36 tūkst. sekėjų klausė vienas internautas.
„Ypatingai svarbi informacija, kurios jums nereikia žinoti, – ironizavo kitas. – Gal todėl ministras Kaunas taip rausta ir blaškosi, o Ukraina atsiprašė anksčiau, nei paaiškėjo, kieno tas dronas.“ Įrašas sulaukė net 1,3 tūkst. reakcijų, juo dalintasi „Facebook“ grupėse.
Dar viena internautė pabrėžė, kad žinią apie tariamą drono paleidimą iš Lietuvos pranešė ne geltonoji spauda, remiamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje. Nors paskelbtas vėliausiai iš šių trijų, jos įrašas sulaukė daugiausiai dėmesio – 1,3 tūkst. reakcijų ir 250 komentarų, daugiau nei 460 žmonių juo pasidalijo.
„Man buvo negerų nuojautų nuo ryto, nes tas sutapimas, kai antras dronas ir pamatomas tik apie Panevėžį... Tai kaip, blemba, tu įskridai nepamatytas ir praskridai pusę Lietuvos nepamatytas???
O čia greičiausiai niekur praskrist nereikia. Čia pakyli iš kokios buvusios Panevėžiuko aviabazės ir nesėkmingai leidiesi?..“ – svarstė moteris.
Ukrainiečiai atsiprašė
Dar sekmadienį priešpiet ėmė aiškėti, kad Lenkijos žurnalistų paskelbta versija gali būti nepagrįsta.
Lietuvos kariuomenė 10 val. paskelbė, kad dronas greičiausiai įskrido iš Lenkijos. Karinių oro pajėgų radaruose buvo užfiksuota žyma, judėjusi iš Lenkijos teritorijos šiaurės kryptimi. 6.15 val., reaguojant į galimą šalies oro erdvės pažeidimą, buvo aktyvuoti NATO oro gynybos misijos naikintuvai.
Kaip tik tuo metu pasipylė gyventojų skambučiai apie galimai skrendantį droną. BPC atstovės Audronės Luneckienės teigimu, pirmas pranešimas gautas 06.15 val. iš Marijampolės apskrityje esančios Kalvarijos savivaldybės, Sūsninkų kaimo. Nuo šio kaimo iki pasienio su Lenkija – apie 20 km.
Taip pat skaitykite: Kada užfiksuotas į Lietuvą įskridęs dronas?
Objekto vizualinį atpažinimą apsunkino sudėtingos meteorologinės sąlygos. Galiausiai radarų ekranuose stebėta objekto žyma išnyko. Gavus informaciją apie sprogimo garsą Pasvalio rajone, Karo policija kartu su atsakingomis institucijomis ėmėsi teritorijos apžiūros.
Netrukus R.Kaunas pranešė susisiekęs su Lenkijos gynybos ministru ir paprašęs kartu tirti incidentą. „Objektas į Lietuvos oro erdvę preliminariai įskrido iš Lenkijos. Jau susisiekiau su Lenkijos gynybos ministru, paprašiau prisidėti ir bendrai tirti šį incidentą“, – žurnalistams teigė jis.
Lenkijoje paskelbta versija sekmadienį popiet buvo iš esmės paneigta – Ukraina atsiprašė dėl galimo dronų nukrypimo į Lietuvos oro erdvę.
„Apgailestaujame dėl šį rytą Lietuvos oro erdvėje įvykusio incidento, kuris galėjo įvykti dėl Rusijos elektroninės karo veiklos, nukreipusios dronus operacijos prieš teisėtus karinius taikinius Rusijoje metu“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
„Atsiprašome už bet kokius sutrikimus, riziką ir susirūpinimą, kurį tai galėjo sukelti. Esame pasiryžę dalytis visa reikšminga informacija su mūsų Lietuvos partneriais, siekdami išsiaiškinti visas šio incidento aplinkybes“, – pridūrė jis.
Pirmadienį prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis patikino, jog Lietuva turi pagrįstų duomenų, kad sekmadienį šalies teritorijoje nukritęs dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.
Taip pat skaitykite: D.Matulionis: turime duomenų, kad dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną
„Nepasitikėkime, kad yra kažkas kažkur paskelbta. Tokių visokių melagienų tiek daug yra dabar. Mes kol kas oficialios lenkų informacijos neturime, todėl sakyčiau, kad nereikėtų sureikšminti šito teiginio“, – portalo „Polsat News“ straipsnį pakomentavo jis.
R.Kaunas žurnalistų paskelbtą versiją taip pat atmetė: „Jau nuo sekmadienio bendrauju su Lenkijos gynybos ministru, šiandien sutarėme ir su mūsų žvalgybos pareigūnais, su kariuomene, kad kolegoms Lenkijoje saugiu tinklu bus perduota atitinkama informacija, mūsų turimi duomenys, šitą klausimą pratęsime.
O šaltiniai yra neoficialūs, tai mes vertiname, kad tai yra savotiškas nesusipratimas, nes Lietuva, daug kartų tą kartojau, nėra suteikusi ir nesuteiks jokiai kitai valstybei savo oro erdvės ar žemės atakuoti kitą valstybę.“
Taip pat skaitykite: Lenkijos žiniasklaidos informaciją apie iš Lietuvos paleistą droną ministras vadina nesusipratimu
Melagiais išvadino net britų žvalgus
Savo komentare R.Kaunas užsiminė apie dar vieną melagieną, kuri atgimė po naujausio incidento.
„Praėjusią naktį Baltijos šalys bent jau suteikė savo oro erdvę Ukrainos dronams atakoms prieš Rusiją vykdyti.
Be to, yra pagrindo manyti, kad viena iš šalių galėjo suteikti dronams paleidimo aikštelę“, – Rusijos bepiločių orlaivių eksperto, Integruotų bepiločių sprendimų centro (CUIDS) generalinio konstruktoriaus Dmitrijaus Kuziakino nuomone pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas.
Kituose įrašuose internautas citavo „kai kuriuos Rusijos šaltinius“, neva dronas buvo paleistas nuo Kauno pusės, ir aiškino, neva Lietuvos politikai su pareigūnais ir net britų žvalgybininkais melavo apie jo atskridimą nuo Lenkijos. Mat „Rusija užfiksavo drono skridimo pradžią nuo Kauno pusės“.
Panašų įrašą paskelbė ir kitas „Facebook“ vartotojas: „Bepiločių orlaivių ataka prieš civilinės paskirties objektus Sankt Peterburge ir Leningrado srityje vėl buvo vykdoma, siekiant apeiti Rusijos oro gynybos rajonus, skrydžio trajektorija per NATO valstybių oro erdvę, NATO leidimu ir NATO šalių gamybos dronais <…> (kalba netaisyta – red. past.).
Įrašai apie neva Ukrainos dronams atvertą Lietuvos oro erdvę bei bandymą įtraukti Europą į karą plito ir kovo pabaigoje, skirtumas tik toks, kad tada jie aktyviau skelbti kitose šalyse – nuo Airijos iki Indijos.
Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas anksčiau 15min komentavo, kad tai yra klasikinis dezinformacijos atvejis, kai realus įvykis iškreipiamas ir paverčiamas melagingu naratyvu.
„Jis nėra naujas. Nuolat kartojama tema „NATO įtraukia Europą į karą" prisegta prie realaus incidento, kad atrodytų patikimiau.
Šis metodas dezinformacijos tyrimuose vadinamas „tiesos branduolio" technika – realų faktą (dronai tikrai pateko į Baltijos šalių oro erdvę) apgaubia melas (tai padaryta tyčia, su valdžios leidimu)“, – aiškino jis.
Taip pat skaitykite: Po atakų propaganda skelbia melą apie Ukrainos dronams atvertą Baltijos šalių oro erdvę
Latvijos Gynybos ministerija tuomet irgi sureagavo įspėjimu, kad vykdoma didelio masto koordinuota informacinė operacija prieš Baltijos šalis, neva jos leidžia Ukrainai naudotis savo teritorija išpuoliams prieš Rusiją.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Pasvalyje sudužęs dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos, o ne atskrido iš Lenkijos, kaip dar sekmadienį pranešė mūsų šalies pareigūnai. Taip pat netiesa, kad Baltijos šalys yra atvėrusios oro erdvę Ukrainos atakoms prieš Rusiją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
