Ministerija taip pat teigiamai vertina galimybę kurti vadinamuosius grąžinimo centrus trečiosiose šalyse bei griežtesnį požiūrį į saugumo grėsmę keliantiems asmenims.
Šiuo metu tik apie 28 proc. migrantų, gavusių galutinį sprendimą palikti ES, faktiškai grįžta į kilmės šalis. Likusieji dažnai lieka Bendrijoje, o procedūros stringa dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, nepakankamo bendradarbiavimo ar teisinio neapibrėžtumo. Naujuoju reglamentu siekiama šią sistemą pakeisti.
ES taisyklių pataisoms pritarė 418 EP narių, 218 nepritarė, o 30 susilaikė. Jos jau neformaliai suderintos su ES Taryba, tačiau galutiniam jų įsigaliojimui dar būtinas minėtos institucijos pritarimas. Didžioji dalis nuostatų, pavyzdžiui, dėl grąžinimo centrų ar dėl nepilnamečių amžiaus nustatymo bus taikomos nedelsiant, o papildomo pasiruošimo reikalaujančios nuostatos bus pradėtos taikyti po metų.
Tikslas – veikianti sistema
Europos Parlamento pranešėjas dėl Grąžinimo reglamento, europarlamentaras Malik Azmani, teigia, kad dabartinė sistema nebeatitinka realybės.
„Šiandien žengiame svarbų žingsnį į priekį“, – sakė M. Azmani, primindamas, kad ES grąžinimo taisyklės nebuvo iš esmės atnaujintos nuo 2008 metų.
Anot jo, problema ne tik skaičiuose – neveikianti sistema mažina pasitikėjimą migracijos politika ir kartu apsunkina pagalbą žmonėms, kuriems apsauga iš tiesų reikalinga.
„Tai palieka nuošalyje tikrus pabėgėlius – žmones, kuriems iš tikrųjų reikia apsaugos, taip pat tuos, kurie į Europą atvyksta teisėtais keliais“, – teigė europarlamentaras.
Tai palieka nuošalyje tikrus pabėgėlius – žmones, kuriems iš tikrųjų reikia apsaugos, taip pat tuos, kurie į Europą atvyksta teisėtais keliais.
Pasak M. Azmani, svarbiausias reformos tikslas – sukurti veiksmingą, sąžiningą ir praktiškai įgyvendinamą grąžinimo sistemą.
Europarlamentaras taip pat ragina nebedelsti – kuo ilgiau reforma stringa, tuo ilgiau neveikia dabartinė sistema.
Lietuvai tai – ir migracijos, ir saugumo klausimas
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad efektyvi migrantų grąžinimo sistema turi tapti vienu pagrindinių Europos migracijos politikos ramsčių.
„Be patikimos nelegalių migrantų Europoje grąžinimo sistemos iššūkių savaime tikrai nesumažėtų“, – teigia P. Auštrevičius.
Anot jo, kompromisinė reglamento versija svarbi tuo, kad aiškiai atskiria asmenis, turinčius teisę gyventi ES, nuo tų, kurie tokios teisės neturi.
„ES teisę gyventi turintys migrantai galės čia likti ir integruotis, o neturintys tokios teisės turėtų būti grąžinti, aiškiai laikantis žmogaus teisių principų“, – pažymi europarlamentaras.
P. Auštrevičius taip pat akcentuoja Lietuvos patirtį valdant migracijos krizę prie Baltarusijos sienos.
„Matėme atvejų, kai migracija naudojama kaip tiesioginė hibridinė ataka prieš Lietuvą. Tokiais atvejais tai tampa visos šalies saugumo problema“, – teigia jis.
Matėme atvejų, kai migracija naudojama kaip tiesioginė hibridinė ataka prieš Lietuvą.
Griežtesnės taisyklės ir daugiau atsakomybės migrantams
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad susitarimas dėl naujojo reglamento rodo aiškią politinę valią Europoje stiprinti migracijos kontrolę.
„Tai pirmoji tokio masto grąžinimo politikos reforma per beveik dvidešimt metų“, – sako ji.
Tai pirmoji tokio masto grąžinimo politikos reforma per beveik dvidešimt metų.
Anot politikės, viena svarbiausių naujovių – pareiga migrantams bendradarbiauti grąžinimo procese.
„Asmenys privalės bendradarbiauti su institucijomis, o už vengimą tai daryti bus taikomos pasekmės. Tai padės mažinti piktnaudžiavimą sistema ir atvejus, kai asmenys slapstosi siekdami išvengti grąžinimo“, – teigia R. Juknevičienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į griežtesnes priemones saugumo grėsmę keliantiems asmenims – ilgesnius sulaikymo terminus ir draudimus atvykti.
Pasak europarlamentarės, Lietuvai svarbus ir naujas teisinis pagrindas vadinamiesiems grąžinimo centrams trečiosiose šalyse.
„Tai siunčia aiškų signalą nelegaliems migrantams – neteisėtas patekimas į ES nebūtinai reiškia galimybę joje pasilikti“, – pažymi ji.
Viena sistema vietoje 27 skirtingų praktikų
Europarlamentaras Liudas Mažylis teigia, kad migracijos realybė Europoje per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė, todėl taisyklių atnaujinimas buvo būtinas.
„Jeigu asmuo neturi teisės likti Europos Sąjungoje, grąžinimo sprendimas negali likti vien formaliu dokumentu – jis turi būti įvykdytas“, – sako L. Mažylis.
Jo vertinimu, naujo reglamento esmė – viena europinė sistema vietoje dabartinio skirtingų nacionalinių praktikų rinkinio.
„Migracijos politika yra ne tik humanitarinis, bet ir nacionalinio bei europinio saugumo klausimas“, – pabrėžia europarlamentaras.
L. Mažylio teigimu, Lietuvai ypač svarbu, kad atsirastų daugiau teisinių priemonių užkirsti kelią slapstymuisi ir procedūrų vilkinimui.
Grąžinimo centrai – daug diskusijų keliantis instrumentas
Vienas daugiausia diskusijų keliančių naujojo reglamento elementų – vadinamieji grąžinimo centrai trečiosiose šalyse. Jie leistų ES valstybėms sudaryti susitarimus dėl migrantų, gavusių galutinį sprendimą išvykti, laikino perkėlimo į trečiąsias šalis, kol būtų organizuojamas jų grįžimas į kilmės valstybę.
M. Azmani pabrėžia, kad tai nebūtų automatinė priemonė ir negalėtų būti taikoma nelydimiems nepilnamečiams.
„Jei žmogus nebendradarbiauja dėl savo grįžimo, valstybės turi turėti priemonių veikti griežčiau. Grąžinimo centrai gali būti viena iš tokių priemonių konkrečiais atvejais“, – sakė jis.
Jei žmogus nebendradarbiauja dėl savo grįžimo, valstybės turi turėti priemonių veikti griežčiau.
Pasak europarlamentaro, tokie centrai būtų naudojami tik išimtiniais atvejais ir galėtų veikti kaip paskata bendradarbiauti grąžinimo procese.
VRM: Lietuvai svarbu, kad sistema būtų greitesnė ir vienodesnė
Vidaus reikalų ministerija naująjį ES grąžinimo reglamentą vertina palankiai ir pabrėžia, kad dabartinė sistema Europoje yra pernelyg fragmentuota – valstybės narės taiko skirtingas procedūras, todėl grąžinimai dažnai stringa.
„Šiuo metu ES valstybių narių grąžinimo praktika labai skiriasi, o naujasis reglamentas turėtų sumažinti egzistuojančius skirtumus bei sukurti bendrą europinę sistemą“, – komentuoja VRM.
Ministerijos vertinimu, vienas svarbiausių pokyčių būtų abipusis grąžinimo sprendimų pripažinimas, kuris leistų išvengti procedūrų dubliavimo skirtingose valstybėse.
„Ypač remiame aiškios pareigos trečiosios šalies piliečiams bendradarbiauti visuose grąžinimo procedūros etapuose nustatymą bei pasekmes už šios pareigos nesilaikymą“, – pažymi ministerija.
Taip pat palaikomas griežtesnis požiūris į asmenis, keliančius grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Ministerija pozityviai vertina ir galimybę steigti grąžinimo centrus trečiosiose šalyse, ypač tais atvejais, kai migrantai nebendradarbiauja dėl išvykimo.
„Galimybė užsieniečius, kurie nebendradarbiauja grąžinimo klausimais, grąžinti į trečiosiose šalyse įsteigtus centrus turėtų paskatinti tokius asmenis bendradarbiauti ir pasiųstų aiškų signalą, kad jie vis tiek negalės likti ES valstybių narių teritorijoje“, – teigia ministerija.
Vis dėlto VRM pabrėžia, kad praktinis mechanizmo veikimas dar nėra aiškus – kol kas nežinoma, kaip būtų organizuojami tokie centrai ir kokiomis sąlygomis valstybės galėtų prie jų jungtis.
„Lietuva visas galimybes apsvarstys, kai turės daugiau konkrečios informacijos apie praktinį šio mechanizmo įgyvendinimą“, – nurodo ministerija.
Kai reglamentas bus galutinai patvirtintas, Europa pirmą kartą per beveik du dešimtmečius turės gerokai griežtesnę ir labiau suvienodintą migrantų grąžinimo sistemą. Lietuvai tai reikš daugiau praktinių priemonių valdyti ne tik migraciją, bet ir su ja susijusias saugumo rizikas.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
