Atims arba nebegrįš?
Vienas „Facebook“ vartotojas paragino saugoti savo vaikus. Anot jo, „Lietuvos soc. tarnybos apie tai tyli, arba apsimeta šlanga. Dabar galimai prisidengę dronų atakomis gali vaikus vesti i saugią zona iš kurios vėliau gali ne visi grįžti (kalba netaisyta – red. past.)“.
Kita internautė pasidalijo trumpu klipu iš laidos „LRT forumas“, kuriame dronų incidentus žurnalistas Edmundas Jakilaitis aptarė su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Renatu Požėla.
Ji pareigūno žodžius interpretavo savaip ir paskelbė: „Karo atveju atims vaikus“.
Lietuvoje vykę incidentai ir anksčiau buvo išnaudoti melagienoms skleisti.
Taip pat skaitykite: Po oro pavojaus Vilniuje – nauja melagiena: esą moksleiviai mokomi nebijoti ukrainietiškų dronų
Taip pat skaitykite: Pasirodė tariamai nukritusio drono nuotraukos, nors tuo metu stebėtas jo judėjimas
Iškraipė PAGD vadovo žodžius
Pirmiausia išsiaiškinkime, ką iš tiesų sakė PAGD vadovas ir kodėl jo žodžiai interpretuojami klaidingai.
E.Jakilaitis laidoje kalbėjo apie tėvus, oro pavojaus metu supanikavusius ir nusprendusius atsiimti vaikus iš mokymo įstaigų. Jis klausė, kaip teisiškai reguliuojama tokia situacija, nes šiuo metu pedagogas, net ir matydamas, jog tėvai veikia ne vaiko saugumo interesais, vaiką atiduoda.
R.Požėla paaiškino: „Konstatavus faktą, kad vaikas yra saugesnėje aplinkoje ir taip yra dėl to, kad yra vykdomas institucijų nurodymas, esant raudonam signalui, pedagogai ar kiti darbuotojai tikrai turi visą teisę tokiu atveju tiesiog neatiduoti vaiko, įvertinę situaciją, kad vaikas bus perduotas į nesaugesnę aplinką.
Mes suprantam, kas nutiktų perdavus vaiką.
Galų gale vaikas būtų išvestas į viešą vietą, į lauką. Būtų sodinamas į automobilį, matyt. Būtų naudojamas automobilis parvežant vaiką namo ir taip jau būtų sukeltas padidintas pavojus vaikui ir pačiai motinai.“
Anot departamento vadovo, situacijose, kuomet tėvai pageidavo pasiimti vaiką oro pavojaus metu ir pedagogai atsakė „ne“, pastarieji buvo teisūs.
Internautės interpretacija, esą vaikai bus atimami, yra klaidinga. Jo pateiktas vertinimas atspindi institucijos parengtas rekomendacijas ir vertinimus. Jis nurodo, jog tokie veiksmai būtų neatsakingi ir raudono oro pavojaus atveju vaikams yra saugiau pasilikti numatytoje priedangoje, o ne būti lauke ar automobilyje su tėvais.
Tačiau jis nesakė, jog pedagogai ar kas kitas gali „atimti“ vaikus. Lietuvos institucijų rekomendacijos nenumato, jog mažamečiai gali būti „atimami“. Priešingai, atsakingų institucijų gairėse numatoma, jog tėvai gali pasiimti savo atžalas net ir oro pavojaus metu.
Sutiko ir vidaus reikalų ministras
Laidos metu su R.Požėlos vertinimu, jog mokytojai, kurie turėjo galimybę tinkamai apsaugoti vaikus, pasielgė teisingai neatiduodami vaikų tėvams, sutiko ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Jo žodžiais, civilinės saugos įstatymuose neaprašytos tokios situacijos, jos greičiausiai kyla iš kitų teisės aktų.
„Bet iš esmės mūsų įstatymai numato pareigą parengti priedangą, parengti patalpas, parengti sistemas, informavimo sistemas, atsakingus asmenis, kurie turėtų ir privalo tos priedangas atrakinti, aktyvuoti, įleisti žmones, paruošti ir t.t.“, – kalbėjo ministras.
Įvertino manipuliacijas
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) laiške 15min nurodė, jog, turimais duomenimis, šiuo metu nėra požymių, kad šie teiginiai apie galimą vaikų „atėmimą“ būtų koordinuotos, sisteminės ar tikslingai vykdomos informacinės veiklos dalis.
Dėl to šią sklaidą centras vertina kaip fragmentuotą, izoliuotą atvejį, kylantį iš netikslių interpretacijų.
„Pažymime, kad tokių naratyvų atsiradimas dažnai siejasi su krizinėmis ar padidėjusio neapibrėžtumo situacijomis, kai visuomenėje natūraliai didėja jautrumas saugumo, vaikų gerovės ir valstybės veiksmų klausimams. Tokiose aplinkybėse net ir pavieniai klaidingi ar manipuliuojantys teiginiai gali sustiprinti nerimą, skatinti nepagrįstas interpretacijas ir mažinti pasitikėjimą institucijomis“, – rašoma laiške 15min.
Šiuo konkrečiu atveju fiksuojami naratyvai esą atitinka tipinius dezinformacijai būdingus bruožus – pasitelkiamos jautrios temos (vaikų saugumas), selektyviai interpretuojami institucijų pasisakymai, kuriamos nepagrįstos, baimę keliančios prielaidos. Tokie naratyvai, net jei nėra centralizuotai koordinuojami, gali būti išnaudojami informacinėje erdvėje siekiant didinti visuomenės nerimą ar poliarizaciją.
NKVC pabrėžia, kad nei galiojantys teisės aktai, nei ekstremaliųjų situacijų valdymo praktika nenumato vaikų „atėmimo“ iš tėvų – priešingai, visos civilinės saugos priemonės yra orientuotos į žmonių gyvybės ir saugumo užtikrinimą, o sprendimai priimami vadovaujantis proporcingumo, būtinybės ir vaiko interesų apsaugos principais.
Visuomenė raginama kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją, ypač krizinių situacijų metu, ir remtis oficialių institucijų teikiama patikima informacija. Patikimas, nuoseklus ir savalaikis informavimas yra vienas svarbiausių veiksnių stiprinant visuomenės atsparumą informacinėms manipuliacijoms ir užtikrinant informacijos integralumą.
Kaip turi elgtis mokytojai?
Tėvai savo atžalas kiekvieną dieną palieka mokytojams, o jie pamokų metu prisiima atsakomybę nepilnamečius prižiūrėti – taip pat ir oro pavojaus metu. Tam nustatyti ir konkretūs veiksmai, kaip turėtų elgtis pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gairės numato:
Geltonas perspėjimo signalas: tikėtinas oro pavojus; pavojų keliančių objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra. Darbuotojai turi išlikti ramūs, tačiau apsvarstyti tolesnius veiksmus: iš anksto žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar saugi patalpa, stebėti oficialią informaciją.
Raudonas perspėjimo signalas: objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokio pranešimo apie oro pavojų signalą, darbuotojai ir mokiniai nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas saugias vietas, nustatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir likti jose iki atskiro pranešimo apie pavojaus pabaigą.
Ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su vaikų tėvais (globėjais): informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, paprašyti tėvų nesiimti veiksmų iki atskiro pranešimo. Taip pat neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą.
Baltas perspėjimo signalas: oro pavojaus nėra/neliko. Tai reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir tęsti oficialios informacijos stebėjimą.
Vaikai priedangoje stebuklingai niekur nedingsta. Mokiniai grįžta atgal į klases.
Jeigu tėvai nori pasiimti vaikus
ŠMSM nurodo, kad vaikai tėvams gali būti perduoti net ir raudono perspėjimo metu. Ministerija numato, ką pedagogams reikėtų daryti, jei tokiu atveju tėvai ar globėjai atvyksta į mokyklą pasiimti vaikų.
Tokiu atveju būtina pakviesti tėvus pasilikti įstaigoje saugioje vietoje iki pavojaus signalas bus atšauktas. Jei tėvai nesutinka, būtina įspėti, jog jie tampa asmeniškai atsakingi už vaiko saugumą, kuomet kartu paliks įstaigą.
Taip pat rekomenduojama fiksuoti informaciją apie vaiko atsiėmimą – pasižymėti vaiko vardą ir pavardę, klasę, atsiėmusio tėvo vardą ir pavardę. Oro pavojaus metu nereikia prašyti tėvų pasirašyti papildomų formų dėl atsiėmimo. Tokiu atveju yra svarbu, kad įstaigą palikę tėvai spėtų nuvykti iki šeimos pasirinktos saugios vietos.
Mokykla turi informuoti tėvus apie mokinių ir darbuotojų persikėlimą į saugias patalpas, tačiau neturi informuoti apie oro pavojų.
Be to, nerekomenduojama tėvų informuoti proceso vykdymo metu, nes šis laikas skirtas evakavimuisi. Komunikacija su tėvais vykdoma esant galimybei, tačiau ji yra svarbi siekiant mažinti paniką ir nežinią apie vaikų būklę.
Netinkama reakcija
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas po pirmojo drono incidento teigė, kad situacijos, kai per oro pavojų ugdymo įstaigų darbuotojai vietoje mokinių vedimo į priedangas skambino tėvams ir ragino pasiimti vaikus, laikytinos netinkama reakcija.
Jis taip pat akcentavo, kad tėvai turi aiškiai žinoti, jog krizės atveju jų vaikais bus pasirūpinta ir kur konkrečiai jie būtų evakuojami.
Pareigūnas pabrėžė, kad kiekviena ugdymo įstaiga privalo turėti parengtą ekstremalių situacijų valdymo planą, o ugdymo įstaigų administracijos privalo iš anksto būti numačiusios veiksmų planus įvairių grėsmių atvejais ir nelaukti, kol bus paskelbtas oro pavojus ar ekstremalioji situacija.
Ką reikėtų numatyti iš anksto
ŠMSM numato, jog vienas detalus algoritmas, tinkantis visoms ugdymo įstaigoms, neįmanomas dėl kiekvienos įstaigos veiklos, patalpų ir kitos specifikacijos. Tačiau bendro pobūdžio algoritmas yra toks:
Kilus oro pavojui visos ugdymo įstaigos turi vadovautis Lietuvos kariuomenės, NKVC, PAGD ar kitos kompetentingos institucijos instrukcijomis ir nurodymais.
Svarbu, kad kiekviena ugdymo įstaiga būtų nusimačiusi priedangas ar saugias vietas, kuriose būtų slepiamasi paskelbus oro pavojų , kad darbuotojai ir mokiniai žinotų, kokiu maršrutu priedangos ar saugios vietos yra greičiausiai pasiekiamos. Tam svarbu iš anksto atlikti pratybas ir išsibandyti, kaip realiai vyksta judėjimas, ar visi praėjimai yra atrakinti ir pan.
Taip pat turi būti iš anksto susitarta dėl komunikacijos su tėvais: kas ir kokiais informacijos kanalais praneša mokinių tėvams apie atliktas procedūras bei mokinių saugumą.
Būtina iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvos institucijos ir teisės aktai nenumato, kad oro pavojaus ar karo metu pedagogai ar kas kitas gali „atimti“ vaikus. PAGD vadovo R.Požėlos komentarai yra interpretuojami klaidingai. NKVC teigimu, šiuo konkrečiu atveju fiksuojami naratyvai atitinka tipinius dezinformacijai būdingus bruožus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
